Šiandien Lietuva skaičiuoja balsavimo rezultatus ir, atsidūrusi tarsi kryžkelėje, svarsto, kuriuo keliu pasuks valstybė. O kokių permainų tikisi ir laukia rajono savivaldybė, visi Kėdainių krašto žmonės? Apie tai – pokalbis su rajono savivaldybės Administracijos direktorium Romualdu GAILIŪNU.

– Pradėsiu mūsų pokalbį iš tolo – nuo tų laikų, kai dirbote seniūnu. Kai tenka būti net ir tolimuose Gudžiūnų seniūnijos kaimuose, mane visada stebina, kad tenykščiai žmonės puikiai prisimena ir labai šiltai atsiliepia apie Jus. Iš to sprendžiu, kad palikote gražų pėdsaką visur, kur teko dirbti. Bet mane domina kitas dalykas – ką Jums pačiam davė seniūno darbas ir artimas bendravimas su žmonėmis?

– Labai daug davė. Pirmiausia – padėjo suprasti žmones, išmokė gilintis į jų problemas. Tai buvo tokios gyvenimo pamokos, kurių niekas negali atstoti. Būdavo, kalbuosi su kokia nors kaimo senute, niekur toliau Kėdainių nebuvusia, ir stebiuosi: iš kur tokia išmintis, tokia gyvenimo filosofija ir kantrybė, padėjusi jai ištverti visus likimo smūgius?! Ir iš tų laikų mane lydi įprotis – prieš priimant vieną ar kitą sprendimą pabandyti į jį pažvelgti paprasto žmogaus, kaimo ar miesto gyventojo akimis. Kaip jis vertins tokį sprendimą? Pagerins tas sprendimas jo gyvenimą, ar priešingai – tik dar labiau apsunkins? Žinoma, norėtųsi, kad visi savivaldybės sprendimai tarnautų žmonėms, padėtų jiems geriau, šviesiau gyventi. Deja, ne visada tai pasiseka įgyvendinti. Kadangi savivaldybė pati yra labai priklausoma nuo Vyriausybės sprendimų. Ir pastaruosius kelerius metus ta priklausomybė gana skaudžiai kirto ir savivaldybei, ir jos teritorijoje gyvenantiems žmonėms.
Kėdainiečių laimė – ištikimi rėmėjai
– Kurie smūgiai buvo skaudžiausi, kas labiausiai nuvylė?
– Baigianti kadenciją Seimo dauguma nusprendė minimalią algą padidinti 50 litų. Galima būtų pasakyti „seniai reikėjo“ ir papriekaištauti – kad per mažai padidino. Galima būtų, jeigu ne viena „smulkmena“ – valstybė padidino minimalų atlyginimą, bet pinigų tam neskyrė. Atseit, tegu savivaldybės susiranda pačios. Mūsų savivaldybėje tam reikėjo per 200 tūkstančių litų. Teko juos susirasti – atėmus tuos pinigus iš kitų nemažiau svarbių sričių. Visas netektis tenka kompensuoti iš savivaldybės biudžeto.
Vyriausybė labai nuvylė mūsų lūkesčius, statant Kėdainiuose sporto areną. Rėmėjas – AB „Lifosa“ – pasiūlė padėti mums ją pastatyti – skirti 50 proc. lėšų, jeigu likusius 50 proc. skirs valstybė iš ES Struktūrinių fondų. Beveik metus mes važinėjome į Vilnių „derėtis“ dėl tų pinigų. Beveik metus Vyriausybė svarstė ir persvarstinėjo tą problemą. Kol galiausiai, beveik po metų, išdrožė atsakymą – nieko negausite, nes nebeliko pinigų!
Kėdainiečių laimė, kad turi tokius ištikimus ir savo žodį gerbiančius rėmėjus. Vyriausybei nusisukus nuo mūsų, „Lifosa“ perėmė visą sporto arenos statybos finansavimo naštą. Ir Kėdainiai areną turės!
Energija – į švilpuką
– Buvusios Vyriausybės „arkliukas“ buvo mokesčiai?
– Taip, tai didžiausia problema. Ne mes savivaldybėje juos planuojame, o Vyriausybė. Ji planuoja ir atskaitymus į valstybės biudžetą. Mokesčiai prie buvusios Vyriausybės buvo labai nestabilūs. Liaudiškai šnekant, jie keisdavosi ne dienom, bet valandom. Ir minėti atskaitymai būdavo tai mažesni, tai didesni – be jokio paaiškinimo ir be jokios logikos.
Žmonėms blogiausia buvo tai, kad Vyriausybė, skirstydama biudžetą, absoliučiai neįvertino kainų augimo. Pavyzdžiui,
per pastaruosius metus energetiniai ištekliai pabrango 15–20 proc., o tai sričiai skiriama pinigų suma išliko ta pati. Pasakysiu dar daugiau – lyginant su 2008 m. ši suma sumažėjo 15 proc. Ir viskas aiškinama pinigų trūkumu, nors valstybės skola ženkliai didėja.
Daugėja ir popierizmo. Apie kurį kalbėti kompiuterių amžiuje tiesiog juokinga. Bet taip yra. Visi valdžios sprendimai, susiję su savivaldybėms deleguotų funkcijų finansavimu dabar eina per šakines ministerijas. Ir visoms reikia atsiskaityti. Pavyzdžiui, iš Krašto apsaugos ministerijos mums priskirtoms funkcijoms vykdyti gauname apie 600 Lt mėnesiui. O ataskaita apie  tai, kurią turime teikti ministerijai – vos sutelpa į 50 puslapių... Kitaip sakant, visa energija nueina į švilpuką, o žmonėms nuo to nieko gero.
Todėl kalbėti apie gerovės padidėjimą, žmonių gyvenimo kokybės pagerėjimą būtų paprasčiausiai nesąžininga. Nes taip nėra.
– Visa tai galbūt prisidėjo prie jaunimo emigracijos augimo?
– Be jokios abejonės! Jaunimas išbėgo. Ir dabar turime visuomenę, kurios didžiausia problema – jos pamaina, naujoji karta.
Karščiausias troškimas
– Tam įtakos turėjo ir buldozerinė švietimo reforma?
– Žinoma. Nors mūsų savivaldybė darė, ką galėjo, kad tik tos reformos pasekmės nebūtų tokios skaudžios. Stengėmės mokyklų neuždarinėti, kad bet kokiu atveju bent pradinė mokykla būtų kuo arčiau namų. Visai uždarėme tik vieną mokyklą – Kunionių. Bet nebuvo kitos išeities. Prie jos uždarymo netiesiogiai prisidėjo ir dalis mokinių tėvų. Tų, kurie jau seniai savo vaikus vežiojo į Josvainius. Jeigu visi aplinkinių gyventojų vaikai būtų lankę savo kaimo mokyklą, galbūt nebūtų reikėję jos uždaryti. Bet čia jau buvo laisvas žmonių pasirinkimas.
– Vyriausybė tiesiogiai ir netiesiogiai apkarpė savivaldybės biudžetą. Bet investuoti į rajono objektus nenustojote?
– Ne. Jeigu nutrūktų investicijos, gyvenimas apmirtų. Kasmet savivaldybė iš savo biudžeto skiria lėšų vaikų darželių ir mokyklų remontui, vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimui tiek mieste, tiek kaime, vandens pagerinimo stočių statybai, kelių remontui, daugiabučių namų kiemų remontui ir daugeliui kitų smulkių, bet labai reikalingų gyventojams darbų. Net ir ligoninėje nė vieno korpuso remontas nevyksta be savivaldybės indėlio. Šimtu procentų renovuotas vaikų darželis „Pasaka“, pradėti Šėtos, Akademijos kultūros centrų remonto darbai, baigiama Šėtos, Akademijos, Josvainių mokyklų renovacija, net 13 mln. litų skirta pramoninio parko – LEZ – plėtrai, nemaži pinigai – Josvainių ir Vainotiškių nuotekų sistemai tvarkyti, Kėdainių mieste Respublikos ir Gegučių gatvių renovacijai ir daugeliui kitų objektų, kuriems šiais metais bus panaudota apie 30 mln. litų, iš tos sumos 6 mln. skyrė savivaldybė iš savo biudžeto. O iš užbaigtų darbų galėčiau paminėti M. Daukšos viešąją biblioteką, kuri šią vasarą grįžo iš „tremties“ ir skaitytojus pasitiko renovuotose patalpose.
Žodžiu, darom viską, kad tik gyventi Kėdainių krašte būtų geriau, kad grįžtų emigrantai, pirmiausiai – jaunimas. Mano karščiausias troškimas – matyti Kėdainių ir rajono gyvenviečių gatvėse daugiau jaunimo.
Investicijos – iš užsienio
– O užsienio investicijos ar ateina į Kėdainius?
– Naujausia būtų ši: bendra Lietuvos, Vokietijos ir Prancūzijos įmonė išsinuomojo žemės sklypą biojėgainės statybai. Ši jėgainė gamins energetinius išteklius – elektrą, dujas – iš įvairių atliekų. Šiuo metu rengiama dokumentacija, kitais metais įmonė turėti pradėti veiklą.
– Dabar, po rinkimų, susirinks naujas Seimas, bus suformuota nauja Vyriausybė. Ko tikitės ir laukiate iš naujos valdžios?
– Iš Seimo narių tikiuosi aiškių, kiekvienam žmogui suprantamų įstatymų, kuriems nereikėtų daugybės poįstatyminių aktų. Tikiuosi ir laukiu, kad  stabilizuotųsi ir pradėtų mažėti valstybės skola, į kurią esame nugramzdinti. Tikiuosi ir linkiu, kad vykdomosios valdžios atstovai pagaliau būtų savo srities profesionalai, o ne politiniai klounai. Ir gerai išmanytų tai, kam vadovauja. Tikiuosi ir laukiu, kad bus sustabdytas jaunų žmonių bėgimas iš savo šalies. Tikiuosi ir laukiu, kad per ateinančius ketverius metus dauguma politikų pažadų bus įvykdyti.
– O kokius norėtumėte matyti Kėdainius po dar vienos Seimo kadencijos?
– Noriu matyti Kėdainiuose ir visame Kėdainių krašte kuo daugiau jaunų žmonių. Kuo daugiau renovuotų namų, sutvarkytų gatvių mieste ir kaime. Ir kad jos būtų apšviestos ne tik iš vakaro, bet visu tamsiuoju paros metu. Noriu matyti daugiau darbo vietų mieste ir miesteliuose. Noriu matyti  daugiau uždirbančius ir geriau gyvenančius žmones, didesnes pensijas gaunančius pensininkus, neprašančius „išmaldos“ – kompensacijų už teikiamas paslaugas, bet oriai besišypsančius.
Norai dideli, bet jie pasiekiami, jeigu tik sieksime visi.

Giedrūna Girdenytė, „Rinkos aikštės“ korespondentė