Atėjus rudeniui ir į mokyklas plūstelėjus mokiniams, nepasiturinčių šeimų tėveliai skuba susitvarkyti nemokamo vaikų maitinimo. Šiemet jį gaunančių moksleivių skaičius sumažėjęs, tačiau tai dar nereiškia, kad rajono gyventojai pradėjo gyventi geriau ir turtingiau.  „Rugsėjo 15 dienos duomenimis, nemokamą maitinimą kol kas gavo 2 292 rajono moksleiviai“ − sakė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė. 

Praėjusiais mokslo metais tokia socialinė parama buvo skirta 3 113 rajono ugdymo įstaigose besimokantiems mokiniams.

Beveik aštuoniais šimtais sumažėjusio nemokamo maitinimo gaunančiųjų skaičius dar nereiškia, kad šeimos tapo turtingesnės. Rajone kasmet mažėja mokinių skaičius, be to, paramos skyrimui didelę reikšmę turi ir kelių paskutinių mėnesių šeimos pajamos.

„Tų, kurie dėl nemokamo maitinimo kreipėsi liepos mėnesį, vertintos trijų praėjusių mėnesių pajamos. Tuo metu dalis gyventojų turėjo laikinuosius sezoninius darbus, tad pajamos ir galėjo būti per didelės finansinei paramai gauti,“ − sakė J. Blinstrubaitė.

Tačiau vėlų rudenį ateina „tylusis sezonas“ – lapkričio, gruodžio, sausio mėnesiais darbų pasiūla ryškiai sumažėja, tad atėjusiųjų prašyti nemokamo maitinimo finansinė paskutinių mėnesių padėtis taip pat būna sunkesnė.

J. Blinstrubaitė neatmeta galimybės, kad mokslo metų eigoje nemokamai besimaitinančių moksleivių skaičius augs.

Socialinio atotrūkio nėra

Tradiciškai prieš rugsėjį savivaldybė nepasiturinčioms šeimoms skiria lėšų, skirtų reikmenims mokyklai įsigyti. Šiais metais tokia, 156 litus siekianti, finansinė parama buvo suteikta 2 265 mokiniams. Savivaldybė tam skyrė 353,3 tūkst. litų.

Socialinės rizikos šeimoms grynieji pinigai į rankas nėra skiriami – vaikams reikalingas prekes tėveliams padeda išsirinkti ir įsigyti socialiniai darbuotojai.

Paramos mokinio reikmenims įsigyti tėvai dar gali prašyti iki spalio 15 dienos.

Socialinės paramos skyriaus vedėjos J. Blinstrubaitės teigimu, socialiai remtinų gyventojų yra tiek mieste, tiek ir kaimuose.

„Mieste prašančių socialinės paramos yra kiek mažiau negu kaimiškose vietovėse. Tačiau didelio ir ženklaus atotrūkio tarp miesto ir kaimo tikrai nėra,“ − pabrėžė Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Vaida Masilionytė, „Kėdainių mugė“