Dalijamės rekomendacijomis, kaip suprasti perspėjimo pranešimus apie oro pavojų ir kaip elgtis įvairiose situacijose.

Gavę perspėjimo pranešimą, pirmiausia vadovaukitės jame pateiktais nurodymais.

1. Ką būtina žinoti apie perspėjimus dėl oro pavojaus?

Išskiriamos keturios perspėjimo pranešimų apie oro pavojų kategorijos:

• Tikėtinas oro pavojus (geltona). Gyventojai turėtų išlikti ramūs, numatyti artimiausią priedangą ar kitą saugią vietą, sekti oficialią informaciją ir būti pasirengę vykdyti tolesnius nurodymus.

• Oro pavojus (raudona). Gyventojai turi nedelsdami vykdyti perspėjimo pranešime pateiktus nurodymus, skubėti į artimiausią priedangą ar kitą saugią vietą ir sekti oficialią informaciją.

• Tikėtinas oro pavojus (geltona po raudonos). Gavus geltoną perspėjimą po raudono, rekomenduojama likti priedangoje ar kitoje saugioje vietoje iki pranešimo apie pavojaus pabaigą.

• Oro pavojaus nėra (balta). Gyventojai gali palikti priedangas ar kitas saugias vietas ir grįžti prie įprastos veiklos.

Apie pavojaus lygio pasikeitimą ar pavojaus pabaigą gyventojai informuojami atskiru pranešimu. Negavę naujo pranešimo, toliau vykdykite paskutinius gautus nurodymus.

2. Kaip elgtis gavus perspėjimą apie oro pavojų skirtingose situacijose?

Jei esate lauke

• Kuo skubiau susiraskite artimiausią priedangą arba kitą saugią vietą ir ten pasislėpkite. Tai gali būti ne tik priedangos ženklu pažymėta vieta, bet ir požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, rūsys ar kita apsaugą galinti suteikti vieta.

• Be būtino reikalo neikite į gatvę ir nevaikščiokite atviromis teritorijomis.

• Stenkitės be būtino reikalo neskambinti artimiesiems, draugams ir pažįstamiems, kad ryšio tinklai nebūtų perkrauti. Norėdami susisiekti su artimaisiais, geriau rašykite žinutes.

• Prireikus skubiosios pagalbos ar pastebėję pavojų, skambinkite numeriu 112.

• Nuolat sekite oficialią informaciją, nes keičiantis situacijai gali keistis ir rekomendacijos.

• Likite pasislėpę, kol gausite pranešimą, kad oro pavojaus nėra.

• Nepasiduokite panikai – elkitės ramiai, susikaupkite ir vykdykite pateikiamus nurodymus.

• Nefilmuokite ir nefotografuokite skrendančių objektų. Joks kadras nevertas jūsų gyvybės.

Jei esate autobuse ar kitoje viešojo transporto priemonėje

• Vadovaukitės vairuotojo nurodymais. Už vežimą atsakinga organizacija turi būti numačiusi veiksmų tokiais atvejais planus ir instrukcijas bei su jais supažindinusi darbuotojus.

• Netrukdykite vairuotojui ir nereikalaukite sustoti jums norimoje vietoje.

• Transporto priemonei sustojus ir iš jos išlipę, kuo skubiau susiraskite artimiausią priedangą arba kitą saugią vietą ir ten pasislėpkite. Tai gali būti požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, rūsys ar kita apsaugą galinti suteikti vieta.

• Be būtino reikalo nevaikščiokite gatvėmis ir atviromis teritorijomis.

Jei esate biure, darbo vietoje ar kitame pastate

Šios rekomendacijos taikomos ir esantiems prekybos centruose, sporto klubuose, degalinėse, maitinimo bei kitose įstaigose.

• Gavę perspėjimo pranešimą, vadovaukitės įstaigos vadovo ar įgaliotų asmenų nurodymais.

• Jeigu tokių nurodymų negavote, vykdykite perspėjimo pranešime pateiktas instrukcijas ir nedelsdami eikite į artimiausią priedangą ar kitą saugią vietą.

• Jei priedangos netoliese nėra, rinkitės saugiausią patalpą pastate, kuriame esate: rūsį, patalpą cokoliniame aukšte ar kitą patalpą be langų. Laikykitės dviejų sienų taisyklės – tarp jūsų ir pastato išorės turi būti bent dvi sienos.

• Jeigu privalote likti patalpoje su langais, pasitraukite nuo jų kuo toliau.

• Likite pasislėpę, kol gausite pranešimą apie pavojaus pabaigą.

Jei esate namuose

• Gavę nurodymą slėptis, įvertinkite, ar per kelias minutes galite saugiai pasiekti artimiausią priedangą. Jeigu ne, rinkitės saugiausią patalpą esamame pastate: rūsį, patalpą cokoliniame aukšte ar kitą patalpą be langų, su tvirtomis sienomis ir lubomis.

• Jeigu turite laiko ir tai nesukelia papildomo pavojaus, pasiimkite asmens dokumentus, mobilųjį telefoną, įkroviklį ar išorinę bateriją, būtiniausius vaistus ir geriamojo vandens. Daiktų rinkimas neturi atidėti pasislėpimo.

• Jei saugu tai padaryti, įleiskite į vidų savo augintinius.

• Jeigu slepiatės rūsyje, apie savo buvimo vietą praneškite artimiesiems, kaimynams arba draugams.

• Be būtino reikalo nepalikite saugios vietos ir nevaikščiokite atviromis teritorijomis.

Bendrosios rekomendacijos

• Klausykitės per LRT radiją ir televiziją perduodamos informacijos, sekite pranešimus svetainėje LT72.lt ir mobiliajame telefone.

• Perspėkite artimuosius ir kaimynus, jeigu tai galite padaryti nekeldami pavojaus sau.

• Jei esate automobilyje, įsijunkite radiją ir klausykitės informacinių pranešimų bei rekomendacijų.

• Gavę nurodymą evakuotis ar išvykti, vadovaukitės atsakingų institucijų instrukcijomis. Jei saugu ir pakanka laiko, išjunkite elektrą, užsukite dujų ir vandens sklendes, uždarykite langus bei užrakinkite duris.

• Ryšio priemonėmis naudokitės atsakingai – venkite nebūtinų skambučių, o su artimaisiais bendraukite žinutėmis.

3. Kaip elgtis ugdymo įstaigose oro pavojaus metu?

Už pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ugdymo įstaigose atsako jų vadovai.

Paskelbus oro pavojų, svarbiausia išlikti ramiems, laikytis atsakingų asmenų nurodymų ir nedelsiant imtis saugumo priemonių. Visi ugdymo įstaigos bendruomenės nariai turi bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas vaikų ir darbuotojų saugumas.

Gavus perspėjimo pranešimą apie oro pavojų

• Ugdymo įstaigos darbuotojai turi nedelsdami nukreipti mokinius į priedangas ar kitas saugias vietas, numatytas įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.

• Ugdymo įstaiga negali kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol negautas pranešimas apie pavojaus pabaigą.

• Tėvai neturi vykti į ugdymo įstaigas ir prašyti išleisti vaikų oro pavojaus metu.

• Mokiniai, darbuotojai ir kiti įstaigoje esantys asmenys turi laikytis saugumo reikalavimų ir likti priedangose ar kitose saugiose vietose iki pranešimo apie pavojaus pabaigą.

• Priedangoje būtina turėti klasės mokinių sąrašą ir patikrinti, ar visi mokiniai yra saugioje vietoje.

• Darbuotojai turi stebėti vaikų emocinę būseną, padėti jiems nusiraminti ir aiškiai paaiškinti, kaip elgtis.

• Telefonais reikėtų naudotis tik būtinais atvejais, kad nebūtų perkrauti ryšio tinklai.

• Rekomenduojama turėti pirmosios pagalbos rinkinį, geriamojo vandens, žibintuvėlį ir antklodžių.

• Ugdymo įstaiga turi užtikrinti tinkamą komunikaciją su tėvais: informuoti, kad vaikai yra saugūs ir jais pasirūpinta, bei paprašyti laukti tolesnių nurodymų.

Pasirengimas ugdymo įstaigose

• Ugdymo įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad įstaiga turėtų aktualų ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame būtų aiškiai numatyti veiksmai įvairių ekstremaliųjų situacijų metu, įskaitant oro pavojų.

• Darbuotojai turi būti supažindinti su ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, jame nustatytomis procedūromis ir rekomendacijomis, kaip elgtis įvairiose situacijose.

• Būtina užtikrinti, kad gavus perspėjimą būtų reaguojama nedelsiant ir organizuotai.

Daugiau informacijos ir rekomendacijų – LT72.lt.