Kėdainių krašto muziejuje, Vinco Svirskio kryžių salėje, buvo pagerbti kino studijos „Mėgėjas“ kūrėjai Vitolis Laumakys ir Adolfas Morėnas, kurių 1963–2004 metų filmų kolekcija yra pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentu ir įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Kaip jau ir žinoma, lapkričio 27 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įvyko UNESCO programos nacionalinio registro liudijimų teikimo šventė, kurios metu kėdainiečiams − kino studijos „Mėgėjas“ kūrėjams Vitoliui Laumakiui ir Adolfui Morėnui − buvo įteiktas UNESCO liudijimas. 

Antradienį į Kėdainių krašto muziejaus Vinco Svirskio kryžių salę susirinko nedidelis, bet pačių ištikimiausių V. Laumakio ir A. Morėno kėdainiečių gerbėjų būrys. Kartu buvo pažiūrėti keli studijos filmai, pasikalbėta, padėkota vieni kitiems. 

Žavėjosi darbais kaip istorikas ir pateikė konkursui 

Renginį vedė Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, Kėdainių kino studijos „Mėgėjas“ sukurtų filmų kolekciją pristatęs Lietuvos nacionaliniam komitetui „Pasaulio atmintis“. Jis kalbėjo: „Matydamas kino studijos sukurtus darbus, labai žavėjausi kaip istorikas. Kaip būtų gerai, jei istorikai turėtų galimybę iliustruoti krašto istoriją, atspindėti ją vaizdais... Nes mes juk dažnai apie Kėdainių istoriją galim kalbėti valandų valandas, bet nelabai turime ką parodyti. O, jei mes turėtume daugybę Kėdainių žemėlapių, piešinių, o jei galėtume pafantazuoti ir turėtume, sakykim, XVII a. nuotraukų bei galėtume matyti, kaip atrodė to meto miestas ir jo savininkai?... Žiūrėdamas į studijos „Mėgėjas“ sukurtus filmus, aš tikrai džiaugiausi, kad juose Kėdainiai yra tokie, kokių niekada nematysime. Kai kada jie juostose yra labai neparadiniai, kai kada netgi baisūs, jei palygintume šių dienų miestą su kokiais 1973-iaisiais, kai matome neišbrendamas balas dabartinėje J. Basanavičiaus gatvėje. Taigi, šie filmai yra unikalus XX a. Kėdainių istorijos ir ikonografijos šaltinis. 

Prieš keletą metų sužinojau, kad yra tokia UNESCO programa „Pasaulio atmintis“, į kurią gali būti įtraukti svarbūs dalykai, kurie pasauliui mus pristato kaip valstybę ir tautą − su savo atmintimi, paveldu, istorija. Mes nesam mankurtai. Esam sąmoningi, prisimenantys ir tai vertinantys žmonės. Ir štai, kai šiemet atsirado galimybė pateikti studijos darbus konkursui, pateikėme. Labai džiugu, kad muziejaus, konkrečiai mano, pateikta paraiška buvo patenkinta ir filmai atsidūrė labai garbingame registre. Šiemet į registrą įrašyti septyni objektai, o iš viso konkursui buvo pateikta aštuoniolika. Tai liudija, kad tikrai nėra taip, kad komisija įtraukia į sąrašą viską iš eilės, kas tik pateikiama. Visgi, anot šios programos Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkės mokslų daktarė Jolitos Steponaitienės, jiems buvo netikėta sulaukti ne dokumento, ne rankraščių, o filmų apie Kėdainius. Džiugu, kad mes, kėdainiečiai, vertiname tai, ką turime“. 

Sveikinimai iš savivaldybės 

Pasveikinti kūrėjų atėjo rajono mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė ir Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas. 

N. Naujokienė, nuoširdžiai padėkojusi Kėdainių krašto garbės piliečiui, Kėdainių krašto kultūros premijos laureatui, Kėdainių kino studijos „Mėgėjas“ įkūrėjui ir vadovui V. Laumakiui bei filmų kūrėjui operatoriui Adolfui Morėnui bei išsakiusi sveikinimo žodžius, perdavė rajono mero Rimanto Diliūno sveikinimo raštus, kuriuose, be kita ko, sakoma: „Jūsų sukurti filmai − svarbi pasaulio, Europos ir Lietuvos dokumentinio paveldo dalis ir šis paskelbimas paskatins mus naujai pažvelgti į Jūsų dėka išsaugotą atmintį, labiau rūpintis dokumentiniu paveldu. Džiaugiuos, kad mūsų kraštas turi tokių iškilių žmonių, kūrėjų, asmenybių kaip Jūs. Nuoširdžiai dėkoju už Jūsų darbą ir kūrybą, mūsų krašto garsinimą“. 

Taip pat V. Laumakiui ir A. Morėnui buvo įteiktos ir savivaldybės dovanos – Kėdainių menininkės Aistės Kanapeckaitės-Čerenkovienės sukurti odiniai albumai ir gėlės. 

Pasveikino kūrėjus Onutė Mikalauskienė, Kėdainių kultūros centro direktorė, Audronė Pečiulytė, Daugiakultūrio centro vadovė, ir kiti kėdainiečiai. 

Padėkojo visiems, kas padėjo, palaikė 

V. Laumakys, padėkojęs už sveikinimus, sakė manantis, kad ši diena yra tarsi jų studijos zenitas. „Kur dar aukščiau? Mes įmynėme pėdą, kuri ilgai išliks Kėdainiams. Dėkoti šiandien turim labai daug kam. Visoms valdžioms, nes nė viena netrukdė mums kurti, kojos nekišo. Remdavo ir žodžiu, ir visaip kitaip. Kultūros centras mus nuolat globodavo, suteikė ne tik stogą. Buvo prarajos metų, kai nežinojom, ar išliksime. Tada mus gelbėjo Saulius Grinkevičius – iki šios dienos mūsų generalinis mecenatas. Būtų buvę sunku be tokių rėmėjų, kurie nereikalaudami nieko vis mus remdavo. Tai Egidijus Krikščiūnas, taip pat ir Viačeslavas Čerenkovas su savo vyrais, Jonas Kondrotas ir Julius Urbanavičius. daug padėjo AB „Lifosos“ generalinis direktorius Jonas Dastikas. Visiems labai dėkoju, − kalbėjo V. Laumakys“. 

UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro įrašas: 

1962 m. Kėdainiuose mėgėjiško kino studiją „Mėgėjas“ įkūrė Vitolis Laumakys. Jos branduolys: Vitolis Laumakys, Adolfas Morėnas, Nijolė Laumakienė, Algirdas Raila, Algimantas Kalinka. Vienos pirmųjų sovietų Lietuvoje įkurtos mėgėjiško kino studijos vientisa 1963–2004 m. sukurtų filmų kolekcija, kurioje 61 filmas, filmuotas ant juodai baltos 16 mm pločio juostos. Filmuose užfiksuota sovietinė ir jau nepriklausomos valstybės miesto kasdienybė, Kėdainiams svarbūs įvykiai įvairiose erdvėse. Ši kolekcija liudija kino veikimą asmeninėje žmonių erdvėje už oficialiosios kino produkcijos ribų. Tai nuosekli kolekcija, atspindinti mėgėjiško kino raidą, technologinius aspektus, sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos tikrovę. Ji svarbi ne tik tuo, kas joje užfiksuota, bet ir kokius procesus liudija sociokultūriniu, technologiniu bei meninės saviraiškos aspektais. 

Iš viso „Mėgėjas“ yra sukūręs beveik 100 filmų. Dabar vyksta jų skaitmeninimo darbai. Kai filmai bus sutvarkyti, bus perduoti Krašto muziejui ir Valstybiniam archyvui. 

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė