Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis − dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose.1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20−21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.

Kasmet apie kovo 20−21 d. visuose Žemės rutulio kampeliuose, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Saulė, keliaudama dangaus skliautu, atsiduria pavasario lygiadienio taške − dangaus pusiaujo ir ekliptikos (Saulės kelio) susikirtimo taške. Pavasario saulė tą dieną pateka tiksliai rytuose, tada 12 valandų keliauja dangumi ir nusileidžia tiksliai vakaruose. Visoje mūsų planetoje (išskyrus ašigalių sritis) lygiadienio metu diena ir naktis trunka po 12 valandų. Nuo šiol prasideda astronominis pavasaris. Po to Saulės kelias dangumi kils vis aukštyn iki vasaros saulėgrįžos – Joninių šventės.

Pasaulinės Žemės dienos metu kiekvienas turėtume pagalvoti apie mūsų planetos problemas ir savo kasdienę veiklą. Mūsų maži ir, atrodytų, nežymūs darbai – popieriaus ir elektros taupymas, langų ir durų sandarumas, vandens čiaupų sutvarkymas – padeda tausoti vandens, medienos išteklius, elektrą, šilumą kuriems pagaminti ar išgauti reikia daug energijosos, jai pagaminti naudojami nuolat senkantys Žemės ištekliai.

Būti žemėje – tai ne tik naudotis ja, bet ir saugoti ją.

Aplinkosaugos ir civilinės saugos skyrius