Lapkričio 23 dieną Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizavo seminarą PAPROČIAI IR TRADICIJOS. Seminaras buvo skirtas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnams, pavaduotojams, seniūnaičiams, kaimo bendruomenių centrų pirmininkams, nariams ir rajono kultūros įstaigų darbuotojams.

Seminare dalyvavęs Kėdainių rajono savivaldybės meras Rimantas Diliūnas pasidžiaugė, kad kėdainiečiai nėra abejingi lietuvių tradicijoms ir papročiams ir palinkėjo puoselėti ir saugoti mūsų papročius ir tradicijas bei perduoti sukauptą informaciją visuomenei, o ypač jaunimui.

Lietuviai turi daug gražių papročių ir tradicijų, kurie perduodami iš kartos į kartą. Mūsų proseneliai įvairių švenčių metu mokėjo šiltai ir artimai bendrauti, linksmintis. Nė vienas susibūrimas nepraeidavo be dainų, šokių, žaidimų. Visos linksmybės vykdavo nevartojant alkoholio. Palaipsniui keičiantis tradicijoms ir papročiams, ėmė keistis  žmonių bendravimo būdas: pradėjo formuotis nauji papročiai, naujos tradicijos, kur vis didesnis dėmesys skiriamas alkoholiui. Jau nebeįsivaizduojama nei viena šventė be priklausomybę sukeliančio gėrimo.

Į klausimą „Kas atsitiko, kad nebemylim savo Tėvynės, nebemylim savęs?“ seminaro metu bandė atsakyti seminaro lektorius − med. dr. doc. Aurelijus Veryga, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, „European Network for Smoking Prevention“ valdybos narys, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas, LR Ministro pirmininko visuomeninis konsultantas.

Lietuvos sveikatos statistikos duomenys šiurpina: gyventojų mirtingumas – bene didžiausias Europos Sąjungoje (ES), ypač daug sergama širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau lietuviai sveikata pernelyg nesirūpina – Bendrijoje mažai kas gali varžytis su mumis pagal suvartojamą alkoholio kiekį, rūkymą ir antsvorį.

Vos per dešimtmetį mūsų vaikai tapo labiausiai prasigėrę ir prasirūkę Europoje, o alkoholiu apsinuodijusių 7–14 metų amžiaus vaikų skaičius per 6 metus išaugo 17 kartų? Kas atsitiko, kad Lietuvoje atsirado negirdėtas fenomenas – vaikų alkoholinės psichozės, o mūsų vaikai yra vieni labiausiai besižudančių pasaulyje?

Yra du komponentai: paklausa ir pasiūla.  Jeigu nebūtų tiek išvystyta pasiūla, šita paklausa neturėtų galimybių realizuotis. Rinkodarai naudojama bet kas, kas nedraudžiama.
Natūralu, kad tokioje aplinkoje auga vaikai, jie augina savo vaikus ir dabar žmogus, kuris negeria, jaučiasi nejaukiai. Tai yra nebegerai, nes šiaip negeriantis žmogus yra normalus – ir fiziologiškai, ir biologiškai, ir mediciniškai. Jam nieko netrūksta, nes jei trūktų, jis jaustų kokius nors simptomus.  Jeigu žmogui insulino pradeda trūkti, jis pradeda jausti kažką negero. O juk yra kraštų, kur žmonės apskritai negeria. Negalime sakyti, kad jie ligoniai, juk niekas jų ten dėl to negydo.

Mamoms pradėjus rūkyti, jų pavyzdžiu paseks ir vaikai, nes mama buvo paskutinis barjeras, saugojęs vaiką nuo agresyvaus verslo pasaulio ir rodęs, kaip reikėtų elgtis. Kai mamos pradėjo rūkyti, tragiškai išaugo ir rūkančių vaikų skaičius.

Tačiau problemos prasideda tada, kai patys turim padaryti kažką konkretaus, kad išsaugotume ryšį su savo vaikais ir parodytume jiems sveikos gyvensenos pavyzdį. Vos tik nuėję į mokyklą daugelis tėvų pradeda priekaištauti mokytojams dėl netinkamo vaikų ugdymo. Tačiau sudalyvauti žygyje į gamtą kartu su savo vaiku norą pademonstruoja tik keli tėvai iš daugelio.

Turime visas galimybes užsiauginti ir pasigaminti sveiko ir ekologiško maisto, tik ar tuo pasinaudojam. Verkiam, jog lietuviai per mažai uždirba, kad galėtų investuoti į fizinį aktyvumą. Bet juk  miško takelis ar stadionas prie mokyklos vis dar nieko nekainuoja. Neretai mūsų sportas apsiriboja alaus butelio kilnojimu priešais televizoriaus ekraną. Nejaugi manome, kad to nemato mūsų vaikai?

Įsivaizduokite save septynmečio vaiko kailyje. Kas turėtų jam pasakyti, kad gerti yra galbūt negerai? Nuo trečiojo gimtadienio ant jo vis dar vaikiško stalo dedamas „vaikiškas šampanas“, kad jis perimtų „tinkamus“ socialinius modelius.

Vaiko gyvenimo mokykla ir pagrįsta stebėjimu. Kai pradeda suvokti pasaulį pamato, kad visos šventės švenčiamos išgeriant, o negeriantis žmogus laikomas keistu ar net psichiškai nesveiku. Nuėjęs į mokyklą girdi mokytojus, kalbančius apie gėrimo žalą, bet kartu matai juos švenčiančius mokytojo dieną už uždarų durų ir geriančius.
 Kai sulaukia paauglystės, suvokia, kad jo tėvai ne tik nesidomi jam kilusiais sunkumais, tačiau patys jo 14-ojo gimtadienio proga nuperka sidro, kad išmoktų „kultūringai gerti“, ir pareiškia, jog jau geriau rūkytų ar gertų nei vartotų narkotikus.

Situaciją galima pakeisti ir tai nėra taip sunku, kaip įsivaizduojame. Tiesiog turime nuspręsti, kad to norime.
Esame suaugę žmonės ir suvokiame, kad kiekvienas mūsų pasirinkimas ir elgsena turi pasekmes. Blogiausia, ką galime padaryti, tai pažeisti savo vaikus. Visi pradėjusieji sveikesnio gyvenimo kelią, džiaugiasi pirmaisiais vaisias. Nustojusieji gerti teigia, kad dabar jie pradėjo normaliai gyventi. Pradėjusieji judėti sako, kad dabar jie jaučiausi kupini jėgų, o pradėjusieji savanoriauti pasakoja, jog jų gyvenimas įgavo prasmę ir kad dalytis yra daug geriau negu tik imti. Tik kiekvienas turime pradėti nuo savęs.

Jei nori būti sveikas, jei nori, kad tavo vaikai būtų sveiki, o tada ir visuomenė bus stipri ir sveika, pradėk nuo savęs. Būk pokytis, kurį nori matyti.

Seminaro pabaigoje Visuomenės sveikatos biuro direktorė palinkėjo visiems seminaro dalyviams būti geraisiais pavyzdžiais ir kurti naujas tradicijas be alkoholio, kaip tai padarė Miegėnų bendruomenės centras surengęs renginį-konkursą, kurio metu buvo puoselėtos tikrosios tradicijos ir vertybės.

 

Doc. dr. Aurelijus Veryga

 

 

 

 

 

 

 

Rajono meras Rimantas Diliūnas

 

 

 

 

 

 

 

 

Pirmas iš dešinės - gydytojas Klemensas Rimas, daug metų aktyviai kovojantis už blaivų gyvenimo būdą Kėdainių rajone, buvęs vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio vadovas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kėdainių rajono savivaldybės VSB vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Aida Butkienė

Nuotraukos R. Švedienės ir A. Butkienės