Kaip žinia, šiltuoju metų laikotarpiu Kėdainių miesto, Josvainių ir Pelėdnagių gyventojai skundžiasi nemaloniais kvapais, sklindančiais iš kiaulininkystės komplekso, fermų, valymo įrenginių bei maisto gamybos įmonių. Su tokiomis bėdomis vargsta ne tik Kėdainių rajono gyventojai, bet ir pasvaliečiai, jurbarkiečiai, radviliškiečiai. Gera žinia ta, kad Kėdainiai tikrai ne vien šneka apie tai, bet ir imasi konkrečių žingsnių, gerinančių padėtį.

Neblogų rezultatų jau yra: pastaruosius mėnesius, rugpjūtį, rugsėjį, blogų kvapų gerokai sumažėjo. Ir ne vien dėl to, kad orai buvo kiek vėsesni, o kai kurių darbų vykdymo sezonas pasibaigęs ir skirtos kelios baudos teršėjams. Didžiausi negerų kvapų skleidėjai ėmėsi tam tikrų priemonių, gerinančių padėtį. Už tai kėdainiečiai jiems dėkingi. Žinoma, ir patys gyventojai nemažai galėtų prisidėti, kad miestas ir rajonas tik kvepėtų, sakykim, išmoktų rūšiuoti atliekas.

 

Liepos mėnesį savivaldybėje vykusio bendro Kaimo reikalų ir aplinkosaugos, Sveikatos ir socialinės apsaugos komitetų posėdžio metu buvo bandoma ieškoti būdų, kaip pašalinti priežastis, dėl kurių mieste ir rajone dažnai sklinda smarvė. LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros ir Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vadovai buvo įpareigoti  pateikti konkrečius siūlymus dėl kvapų kontrolę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimo.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėjas  Kazys Mikalauskas ir Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vedėja Ona Šulcienė šią savaitę savivaldybėje vykusio pasitarimo metu  pateikė savus pasiūlymus.

Siūlymai buvo aptarti ir nutarta po susitikimo su ūkio subjektais, t. y. po trišalio šių pasiūlymų aptarimo, teikti pakoreguotus pasiūlymus  LR Seimui. Seimas turėtų apsvarstyti ir priimti atitinkamas teisės aktų pataisas. Dabar teikti Seimui pasiūlymus yra labai geras laikas, nes kaip tik šiuo metu Seimo komitetuose ir yra aptarinėjamos panašios problemos.

Šią savaitę savivaldybėje vykusiame pasitarime dalyvavo  rajono meras Rimantas Diliūnas, mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė, Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkas Darius Kaminskas, Kaimo reikalų ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Vygantas Vanagas, administracijos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Kacevičius, Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vedėja Ona Šulcienė, LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėjas Kazys Mikalauskas, Kėdainių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas  Alfonsas Genys, savivaldybės Aplinkosaugos ir civilinės saugos skyriaus vyr. specialistė Agnė Širkienė, Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas, Pelėdnagių seniūnas Valentinas Tamulis, Kėdainių miesto seniūnas Alvydas Kleiva, savivaldybės gydytoja Ramunė Kabošienė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vedėjos Onos Šulcienės pagrindiniai siūlymai:

Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas,  Visuomenės sveikatos centrai vykdo Kvapų kontrolę gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose, o kvapų šaltiniai, kvapus skleidžiantys objektai (fermos, kiaulininkystės objektai, mėsos perdirbimo įmonės, nuotekų valymo įrenginiai, sąvartynai) nepriskiriami Visuomenės sveikatos centrų kontrolei. Gavęs gyventojų skundų dėl kvapų, Visuomenės sveikatos centro direktorius sudaro komisiją iš ne mažiau kaip trijų asmenų, į kurią įtraukia Visuomenės sveikatos centro atstovus, leidimą (licenciją) atitinkamai ūkinei komercinei veiklai išdavusios institucijos (Aplinkos apsaugos agentūros) atstovus bei savivaldybės, kurios teritorijoje yra ūkinės komercinės veiklos vykdytojas, administracijos atstovus. Tiriant skundus dėl kvapų dažniausiai nustatomas cheminių medžiagų, galinčių skleisti kvapą, ribinių verčių viršijimas, o tada skundai dėl kvapų toliau tirti persiunčiami LR Aplinkos ministerijos aplinkos agentūrai. Dėl kvapų gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatų patalpose gyventojai nesiskundžia, o skundžiasi dėl kvapų gyvenamosios aplinkos ore. Tad ir siūloma skundus dėl kvapų tirti Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūrai, nes kvapai sklinda ir jaučiami gyvenamosios aplinkos ore, dėl ko gyventojai ir skundžiasi, negalėdami būti lauke, atidaryti langų.

Pagal  Lietuvos higienos normą HN 121 :2010  „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore”, didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8OUE/m3), o kitose šalyse (Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Belgijoje, Danijoje, Latvijoje)  ‒ ne didesnė kaip 5 OUE/m3 vienetai. Tad siūloma ir Lietuvoje gyvenamosios aplinkos ore nustatyti   kvapo koncentraciją ne didesnę kaip 5 OUE/m3 .

Siūloma Lietuvoje kvapų kontrolei taikyti Latvijos Respublikos kvapų kontrolės modelį.  Latvijos Respublikos ūkinės veiklos sukeltų aplinkos oro kvapų nustatymo metodų ir kvapų plitimo ribojimo priemonių taikymo taisyklėse nustatyti regioninių aplinkos viešojo administravimo, savivaldos administracijos įstaigų įgaliojimai, ribojant kvapų emisiją, taip pat teršėjų atsakomybė, pažeidus taisyklių reikalavimus.

Kvapų koncentracijoms matuoti patvirtintas Nacionalinis standartas LVS EN ISO/IEC 17025:2003. Matavimus atlieka akredituota laboratorija, priklausanti Latvijos Aplinkos, geologijos ir metrologijos agentūrai. Kvapai kontroliuojami, vengiant jų išsiskyrimo arba juos filtruojant bei kitaip šalinant (biologinis apdorojimas, absorbavimas, organinių cheminių junginių, biodujų deginimas).

Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ didžiausia leidžiama amoniako vienkartinė koncentracija (DLK ‒ 0,20 mg/m3) yra labai aukšta, jaučiamas stiprus amoniako kvapas, akių dirginimas, todėl siūloma didžiausią leidžiamą vienkartinę amoniako koncentraciją sumažinti iki 0,1 mg/m3 .

Naujose ir jau veikiančiose įmonėse išmetamųjų teršalų emisija turėtų būti sumažinta iki žemiausio lygio. Kvapai susidaro fizikinių, cheminių, biologinių ir mikrobiologinių procesų metu. Viena iš pagrindinių kvapų susidarymo priežasčių yra netinkamas ūkininkavimas.

Kvapų stebėsenai rekomenduojama naudoti vadinamąsias stacionarias elektronines nosis (ang. electronic nose), kurios naudojamos daugelyje Europos sąjungos šalių. Šis prietaisas gali būti naudojamas nuolat matuojant kvapus iš kiekvieno svarbaus oro taršos šaltinio. Gauta informacija paverčiama kvapo vienetais (OUE/m3). Elektroninė įrenginio sistema modeliuoja kvapų sklaidą atmosferoje ir pateikia kvapų pliūpsnius žemėlapyje (Kvapų valdymo metodinės rekomendacijos parengtos 2012 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto).

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėjo Kazio Mikalausko pagrindiniai siūlymai

Ūkio subjektai (kurie teikia TIPK leidimams gauti dokumentus) paraiškoje privalo  deklaruoti, kad vykdoma ūkinė veikla nepažeidžia Lietuvos higienos normos HN 121:2010 reikalavimų. Bet kokiu būdu šis reikalavimas subjekto realizuojamas, pasak K. Mikalausko, neaišku, nes nėra reikalavimo bent aplinkos ore kontroliuoti teršalų ribines vertes. Paraiškoje veiklos vykdytojas, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose dokumentuose pateiktas rekomendacijas kvapams mažinti, turi nurodyti galimas kvapų sklidimo iš įrenginių mažinimo priemones, todėl tikslinga inicijuoti ūkio subjektui (kiaulininkystės kompleksui, fermai, valymo įrenginiams, maisto gamybos įmonėms) vykdyti aplinkos oro taršos stebėseną. Pvz., dėl kvapų fermose vienas iš reikalavimų galėtų būti TIPK leidime įrašyti reikalavimą  atlikti ribinių verčių matavimus 3 kartus esant šiltam sezonui, paros NH3, H2S ir trimetilamino (CH3)3N ribinių verčių matavimus atmosferos ore prie objekto teritorijos pavėjinėje pusėje dienos pabaigoje ir pan.  Panašūs reikalavimai  turėtų būti ir nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančiose įmonėse. Žinoma,  kad nebūtų nuotekų valymo kvapų, reikia vengti tokiems kvapams susidaryti reikalingų sąlygų. Reiktų palaikyti  reikiamą kiekį ištirpusio deguonies  bei tam tikrą dumblo koncentraciją tankuose, vengti  per ilgo dumblo brendimo, perkrovos.

Kad pasiūlymai būtų realizuoti teisiniu pagrindu, K. Mikalauskas pateikė  Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo naują redakciją, taip pat pasiūlė kitus konkrečius teisės aktų taisymus, pvz., kaip turi būti vykdomas nuotekų valymo įrenginių technologinio proceso monitoringas ir kt.

Pasitarime aptartas ir kvapų Kėdainių mieste klausimas. Anot K. Mikalausko, 2013 metų organizuota skundų kampanija leido pastebėti ir nustatyti kvapų šaltinius, kuriuos sukelia miesto infrastruktūra. Ne vienas iškvietimas Liaudies, Josvainių, Vytauto, Teklės Bružaitės gatvių piliečių, esant šiaurės vakarų vėjo krypčiai, padėjo išsiaiškinti, kad tai paties miesto kvapai.

Kvapų šaltiniai: neuždengti pilni atliekų konteineriai, lietaus kanalizacija su buitinės kanalizacijos įjungimais, buitinių nuotekų išlaistymas iš rezervuarų namų valdų teritorijose.

Nustatant teršalų ribinių vertes, matavimai atliekami už subjekto teritorijos ne didesniu kaip 20 m atstumu, priešvėjinėje ir pavėjinėje pusėse. Matavimai, nutolus nuo subjekto teritorijos tam tikrais atstumais, kaip tai daroma šiuo metu pagal Ūkio subjektų aplinkos monitorinio nuostatus, anot K. Mikalausko, yra netikslingi, nes šie matavimai atspindi ne tik to subjekto poveikį aplinkos orui ir tai yra tik lėšų ir laiko švaistymas.

K.  Mikalauskas sakė, kad  kvapų tyrimo procedūra, numatyta dviem tarnyboms, yra griozdiška ir neefektyvi. 

 

Pasitarime kalbėjusi rajono mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė akcentavo prevencinio darbo svarbą. „Ne baudos sprendžia visas problemas ir ne  tik teisinė bazė yra netobula, ko gero, kontroliuojančioms įstaigoms reikėtų dažniau susėsti su įmonių vadovais ir kalbėtis, tartis, derintis. Juk kvapai nesklinda nuolat, tai gal ir turimom priemonėm, pvz., suderinus grafikus ir pan., galima pakoreguoti, kad tų  negerų kvapų protrūkių nebūtų“.

Kaimo reikalų ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Vygantas Vanagas  pasiūlė inicijuoti Kėdainių sąvartyną padaryti ne regioninį. Dabar yra taip, kad turime priimti ir kitų rajonų atliekas, o reiktų siekti, kad tie kiti rajonai patys įsirengtų savus sąvartynus.

Rajono meras Rimantas Diliūnas kalbėjo apie tai, jog reikia imtis priemonių, kad  atliekos būtų rūšiuojamos. Taip pat informavo, kad pramonės rajone ketinama statyti dvi biojėgaines ir jų atsiradimas išspręstų dalį aptariamų problemų, pvz., organines atliekas iš prekybos centrų galima būtų ten perdirbti. „Juk dabar užsienio miestuose tokias jėgaines stato ir vidury miesto, bet technologijos tokios puikios, kad negerų kvapų gyventojai nejaučia. Visgi situacija ir pas mus jau gerėja, bet mes turime dar atkakliau siekti jos gerėjimo, nors ir žinome, kad  iš karto viskas greit nepasidaro“, − sakė meras.

Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkas Darius Kaminskas pasiūlė šiuos visus Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėjo  K. Mikalausko ir Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vedėjos O. Šulcienės pasiūlymus būtinai kuo skubiau aptarti su rajono įmonėmis, kurios yra negerų kvapų skleidėjos.

Rajono tarybos sekretorė Aldona Paškevičiūtė, šiais metais labai daug prisidėjusi prie šių susitikimų, pokalbių bei konkrečių veiksmų organizavimo, taip pat inicijavusi siekti kvapų kontrolę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų, nuoširdžiai padėkojo visiems dirbusiems: „Jau porą mėnesių  mes,  kėdainiečiai, galime džiaugtis ne tik gražiu miestu, bet ir oru, mūsų nebeerzina nemalonūs kvapai – tai bendro darbo rezultatas. Už tai esame dėkingi visiems, kurie dirbo, stengėsi, kad kvapų šaltiniai būtų pašalinti. Vieni ragindami – kiti tvarkydamiesi. Dideli darbą padarė Kazys Mikalauskas – LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėjas ir Ona Šulcienė – Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vedėja, taip pat įmonių, skleidžiančių kvapus, vadovai ir darbuotojai. Tik dirbdami kartu,  suprasdami ir girdėdami vieni kitus galime spęsti kylančias problemas“.

 

Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė