Kėdainių daugiakultūriame centre atidaryta nuolatinė ekspozicija: ,,Bendrapiliečiai, kurių netekome“, kuri skirta sunaikintos Kėdainių krašto žydų bendruomenės bei žydų gelbėtojų atminimui  įamžinti.

Žydų atminimui  įamžinti

Naujosios ekspozicijos pristatymą pradėjęs Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis priminė, jog praėjusieji metai buvo skirti didžiųjų netekčių metams, pernai buvo pažymėtas holokausto (žydų tautos naikinimo) 70-metis.

Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras, įsikūręs Vilniuje, muziejams buvo paskelbęs projektų konkursą, skirtą holokaustui. Vyko du konkurso etapai,  antrame iš jų dalyvavo ir Kėdainių krašto muziejus, praėjusių metų pabaigoje parašytas projektas sulaukė finansavimo. 

Šio projekto, kurio pavadinimas toks pats, kaip ir šios ekspozicijos rezultatas – įrengta šiuolaikiška ekspozicija, su dviem kompiuterių monitoriais, ant sienos pakabintas stendas su žydų, gyvenusių ir nužudytų mūsų rajone holokausto metu, pavardėmis bei kiti eksponatai.

Pasak R. Žirgulio, ekspozicijos fonas juodas, todėl kad juoda spalva tinka šiai temai – žydų istorija Kėdainiuose ir visoje Lietuvoje baigėsi liūdnai. Priešingos ekspozicijos – spintos pusėse dvi skirtingos tematikos, pastatyti du kompiuteriai. Vienoje pusėje monitoriuje pasakojama apie žydų bendruomenės gyvenimą tarpukariu, kaip jie čia gyveno iki lemtingųjų 1941-ųjų metų, priešingoje pusėje – apie tai, kas liko po žydų sunaikinimo – jų sušaudymo vietos, kapavietės, namai, knygos, monumentai, likę  po jų mirties.

Ne tik tragedija, bet ir pagarbos nusipelnę gelbėtojai

Dar kitos  ekspozicijos pusės skirtos dviem skirtingom tematikom. Viena iš jų – mūsų krašto Pasaulio tautų teisuoliams, žydų gelbėtojams. Tai yra tema, apie kurią mes mažokai kalbam, ypač Kėdainiuose.

Šiandien mes žinome, kad iš Kėdainių krašto Pasaulio tautų teisuolio vardu apdovanotos  septynios šeimos. Yra eksponuojamos kai kurių iš jų nuotraukos, apdovanojimai. Iš viso Lietuvoje per 830 žmonių yra gavę Pasaulio tautų teisuolio titulą, o Žūstančių gelbėjimo kryžiais apdovanoti per 2700 žmonių. Iš jų ir Tėvas Stanislovas, kuris, kaip liudija šaltiniai, dalyvavo Kauno kunigo Paukštės organizuotame žydų gelbėjimo procese.

Dar kitoje ekspozicijos pusėje pasakojama apie visiškai nežinomą istoriją su laiminga pabaiga, kuri yra labai reta, kalbant apie žydų istoriją tiek Kėdainiuose, tiek visoje Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui.

Litvakas – tebeskamba su pagarba

Ekspozicijos atidaryme dalyvavęs rajono savivaldybės meras Rimantas Diliūnas dėkojo Krašto muziejaus  kolektyvui už įdomų projektą.

Meras pažymėjo, jog per keletą nacių okupacijos metų mes netekome tikrai nemažo būrio savo bendrapiliečių. Turbūt dabar jau visiems aišku, kad į mūsų miestą niekada nesugrįš žydų kultūra, neskambės gyva jidiš kalba, bet vienas žodis, tariamas su pagarba –litvakas (tai žydai, gimę ir gyvenę buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, dabartinėje Lietuvoje ir Baltarusijoje),  tebeskamba pasaulyje iki šiolei.

,,Ekspozicija dar kartą parodo, kad Krašto muziejus prisimena ir neleidžia mums pamiršti mūsų bendruomenės narių, gyvenusių mūsų krašte ir kūrusių Kėdainių krašto ateitį kartu su lietuviais. Ekspozicija parodo ne tik žydų tautos tragediją, tačiau ir pagarbos nusipelniusius jų gelbėtojus – lietuvius. Manau, kad  ją aplankys daugelis kėdainiečių, ypač vaikų, kad prisiliestų prie visai nesenos mūsų krašto tragiškos istorijos“, – sakė rajono meras.

Įamžintos žydų pavardės

Pernai, Daukšių kaime, žydų sušaudymo vietoje buvo atidengtas monumentas su tūkstančiu žinomų pavardžių iš 2076 ten sušaudytų žydų. Iš viso Kėdainių krašte per 1941metų liepos – rugsėjo mėnesius buvo išžudyta daugiau kaip 3500 žydų.

Naujos ekspozicijos stende surašytos maždaug 1200 žinomų Kėdainių krašto žydų pavardės, kurios yra sugrupuotos šeimomis.

,,Kadangi žydai žinomi kaip skaitanti knygas tauta, aš siūlau pasekti žydų pavyzdžiu ir vieną minutę paskaityti jų pavardes“, – pasiūlė R. Žirgulis.

,,Žinant, kad 1941 metais iš Kėdainiuose gyvenusių žydų dalis buvo dar labai maži, iš jų šiandien daugelis galėjo būti ir tarp mūsų. Šiandien jie gali būti verslininkai, politikai bei kiti bendrapiliečiai. Deja, labai aktyvūs žmonės, kurių buvo apie 40, padarė viską, kad per visą Kėdainių kraštą gyvenusių daugiau nei 3500 žydų neliktų“, – apie liūdnoką praeitį kalbėjo Krašto muziejaus direktorius.

Būtina atnaujinti žinias

Daugiakultūrio centro vadovės Audronės Pečiulytės teigimu, apie šią ekspoziciją buvo galvojama ir dirbama dešimt metų. Tačiau pastaraisiais metais į Kėdainius atvažiuoja nemažai žydų iš Izraelio, Pietų Amerikos, Pietų Afrikos Respublikos, apžiūrėję sinagogą, jie paprastai į Kėdainių krašto muziejų, kur pernai buvo pastatytas kompiuterinis terminalas, nebeidavo.

,,Todėl visą medžiagą – dokumentus, nuotraukas, susijusias  su holokaustu, norėjosi jiems pristatyti vienoje vietoje – Daugiakultūriame centre. Kitas tikslas  – švietėjiškoji veikla, nes pati esu parengusi keletą edukacinių programų, kurios yra labai  populiarios, su jomis atvažiuoja susipažinti  mokiniai iš visos Lietuvos. Mūsų planuose – parengti išsamesnę edukacinę programą apie žydų gelbėtojus ir naudojantis turima informacija, ją kuo įdomiau pristatyti.

Neretai patys kėdainiečiai pasako, kad jie viską žino, viską matę, tik atėję į muziejų pamato, kad iš tiesų jie nieko nežino. Todėl visos ekskursijos labai reikalingos, nes kartos keičiasi, žmonės daug ką primiršta, todėl atnaujinti žinias yra gerai“, – kalbėjo A. Pečiulytė.

Asta RAICEVIČIENĖ („Kėdainių garso“ korespondentė)
Nuotraukos R. Švedienės