Bendradarbiavimas tarp Kėdainių ir Raseinių rajonų savivaldybių toliau tęsiamas
Sausio 4 d. Krakių seniūnijoje, Pušynės miške, vyko Kėdainių ir Raseinių rajonų savivaldybių vadovų susitikimas, kuriame buvo aptartas 1944 m. Paliepių-Pušynės kautynių tarp Lietuvos partizanų ir NKVD 80-ojo jubiliejaus minėjimas.
Susitikime dalyvavo Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, vicemerė Danutė Mykolaitienė, administracijos direktorius Gintautas Muznikas, Krakių seniūnas Ernestas Barčas, Krakių gimnazijos direktorius Alanas Magyla bei Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius, vicemerai Jonas Vazgys ir Mingaudas Tamaliūnas, administracijos direktorius Kęstutis Užemeckas,
Susitikimo metu buvo aptartas būsimo renginio organizavimas Paliepių ir Pušynės miškuose. Artimiausiu metu bus sudaryta darbo grupė, kuri planuos minėjimo renginius.
Paliepių-Pušynės kautynės įvyko 1944 gruodžio 16 Paliepių ir Pušynės miškuose (Krakių–Dotnuvos apylinkės) tarp antisovietinių Lietuvos partizanų junginio ir NKVD užnugario apsaugos kariuomenės pasienio pulko. Pušynės miške buvo įsitvirtinęs vienas didžiausių junginio būrių, vadovaujamas V. Kuročkos (slapyvardis Dūdelė). Junginio pagrindinėje stovykloje (Pašušvio girininkijos Šilainių miške) buvo įrengtos 5 didelės žeminės su vadaviete, kareivinėmis, ginklų sandėliu, virtuve ir arklide. Stovyklavietę apsupus pasienio pulko kareiviams, pamiškėje ir prie žeminių prasidėjo atkaklios kautynės. Pirmąsias atakas partizanai, nors patyrė nuostolių, atmušė. Į pagalbą atskubėjus K. Bendžiaus ir A. Sibičio vadovaujamiems partizanų būriams, junginiui pavyko atsišaudant pasitraukti į Lenčių mišką; dalis kovotojų išsiskirstė mažomis grupėmis.
Per kautynes buvo patirta nemažai nuostolių. Dalis partizanų palaikų buvo išniekinti Krakėse, vėliau galbūt užkasti prie Smilgos upės (sovietinės okupacijos metais buvo užtvenkta). 1989 partizanų žūties ir 1991 užkasimo (ant Smilgos upės užtvankos kranto; čia iki 1952 buvo užkasami ir kitų partizanų palaikai) vietose pastatyti paminklai.