Rugpjūčio 23 diena – Molotovo–Ribentropo paktas bei Baltijos kelias – šios visiškai skirtingus įvykius žyminčios datos įprasmintos būtent šią dieną.

Nuo 1989 m. rugpjūčio 23 dienos Lietuvos sąjūdžio iniciatyva surengtos tuo metu vis dar sovietinėje Lietuvoje neregėtos Baltijos kelio akcijos prabėgo 25-eri metai. Tą dieną 1989-aisiais buvo minimos 50-osios Pabaltijo valstybių okupacijos metinės.

Tą lemtingąją rugpjūčio 23-ąją 1939-aisiais, siekiant išvengti karo dviem frontais, Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas fon Ribentropas ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų liaudies komisaras Viačeslavas Molotovas Maskvoje pasirašė abiejų šalių nepuolimo sutartį. Prie šios sutarties kartu buvo sudarytas ir slaptas protokolas, pagal kurį Latvija, Estija ir Suomija atiteko Sovietų Sąjungai, o Lietuva buvo priskirta Vokietijos įtakos zonai.

Vokietijai ir Sovietų Sąjungai baigiant triuškinti Lenkiją, 1939 m. rugsėjo 28 d. tarp šių abiejų valstybių Maskvoje buvo pasirašyta dar viena Sovietų Sąjungos ir Vokietijos politinė sutartis „Dėl sienos ir draugystės“. Prie jos pasirašytas slaptas papildomas protokolas reglamentavo , kad Lietuva atitenka Sovietų Sąjungos įtakos sferai.

Netrukus Sovietų Sąjunga ėmėsi realizuoti slaptų susitarimų su Vokietija turinį. 1939 m. spalio 10 d. sovietų politinio šantažo ir karinės jėgos grasinimo sąlygomis Maskvoje buvo pasirašyta Lietuvosir Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis, davusi teisę Maskvai Lietuvoje įkurdinti savo karines įgulas (apie 20000 raudonarmiečių ). Tai reiškė, kad Lietuva, kaip ir jos šiaurinės kaimynės, neteko neutraliteto, dalies savarankiškumo ir pateko praktiškai į Sovietų Sąjungos protektoratą. O 1940 m. birželio 15–17 d., pasinaudodama itin komplikuota tarptautine situacija Europoje, Sovietų Sąjunga Lietuvai, Latvijai ir Estijai įteikė ultimatumus ir tas valstybes galutinai okupavo.

Šios sutartys ne tik sukūrė II Pasaulinio karo prielaidas, nulėmė tragišką Lietuvos , Latvijos, Estijos, Lenkijos valstybių likimą, bet ir penkiems dešimtmečiams nubrėžė geležinės uždangos ribas. Sovietų Sąjungos ir Vokietijos susitarimai nulėmė 1940-aisiais prasidėjusią Lietuvos okupaciją, represijas, krašto sovietizaciją, juodojo birželio tragediją.

1979 m. rugpjūčio 23 d. keturiasdešimt penki pabaltijiečiai pasirašė atsišaukimą, kuriuo pasmerkė Molotovo–Ribentropo paktą ir jo padarinius, o po dešimtmečio jau šimtai tūkstančių aneksuotų Baltijos šalių gyventojų dalyvavo Baltijos kelyje, reikalaudami panaikinti pakto pasekmes ir atkurti šalių nepriklausomybę. Akcijos metu 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių gyventojai (apie 2 mln. ) iš jų – apie 1 mln. iš Lietuvos, susikibę rankomis, sudarė 600 km gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami šias valstybes nuo Sovietų Sąjungos.

Baltijos kelias buvo neregėtas pavergtų tautų laisvės siekio įkūnijimas, pasaulio šalis pasiekęs teisėtas laisvės ir nepriklausomybės reikalavimas, vedęs į blogio imperijos griūtį . Tai istorijoje išlikęs nepaprasto Lietuvos žmonių susitelkimo, vieningumo pavyzdys. O dabar Lietuva laisva ir apsaugota tvirtu NATO saugumo šydu .

Kasmet visoje šalyje yra minima ši mūsų valstybei žymi data.

Neringa Nekrašienė, Kėdainių krašto muziejaus istorikė