Aplinkos būklė Baltijos jūroje ir Lietuvos vidaus vandenyse yra prasta ir neatitinka keliamų reikalavimų. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys neigiamą vandens kokybę vandenyse yra tarša organinėmis ir pavojingomis medžiagomis.

Vandens kokybei ir jo valdymui stiprinti Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendina projektą „Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas – II dalis“ (projekto kodas EEE-LT02-AM-TF-01-002).

Projektas įgyvendinamas pagal 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT02 programą „Integruotas jūros ir vidaus vandenų valdymas“. Kol kas Lietuvoje įrengtos kelios bandomosios pasklidosios žemės ūkio taršos mažinimo priemonės.

Atlikus išsamius mokslinius tyrimus, jos įgyvendintos viename iš intensyviausių žemės ūkio veiklos regionų – Kėdainių rajone Nevėžio upės baseine.

Trys sedimentacijos tvenkinėliai, šlapynė ir ir dešimt drenažo nuotėkio valdymo sistemų – visų šių Kėdainių rajone įrengtų priemonių veikimo principas tas pats – sumažinti pasklidąją žemės ūkio taršą, siekiant užtikrinti mažesnį jos patekimą į vandens telkinius. Šios vandens taršos mažinimo priemonės yra bandomosios – atlikus mokslinius vandens kokybinių rodiklių stebėjimus bus sprendžiama, ar jų verta diegti daugiau.

Paskutinę lapkričio dieną surengtoje pažintinėje išvykoje besidomintieji galėjo gyvai pamatyti ir susipažinti su įrengtomis gamtosauginėmis priemonėmis. Projekte numatytos taršos mažinimo inžinerinės sistemos buvo įrengtos laikantis grafiko – palankūs orai leido visus darbus įvykdyti sklandžiai. Įrengiant gamtosaugines priemones į pagalbą buvo pasitelkta ir vietinė bendruomenė.

Gyventojai ir ūkininkai aktyviai prisidėjo tiek darbo jėga, tiek technika įrengiant Stabės upelio Gudžiūnų sen., Terespolio k. šlapynę.

Taršos mažinimo įrenginių statyba yra baigta, jie pilnu pajėgumu pradės veikti pakilus vandens lygiui, nes šiuo metu Lietuvoje tebėra hidrologinis sausmetis.

UAB „Aplinkos inžinierių grupė“ informacija