Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre kovo 16 d. įvyko kalbinis-istorinis renginys − konferencija, skirta svarbiausiam evangelikų reformatų leidiniui „Knyga nobažnystės krikščioniškos, 1653“ ir vienam iš šios knygos sudarytojų, buvusiam Kėdainių burmistrui, Kėdainių gimnazijos rektoriui, lietuviškos raštijos kūrėjui, evangelikų reformatų žymiam veikėjui Steponui Jaugeliui-Telegai.

Prieš konferenciją buvo surengta ekskursija po Kėdainių senamiesčio vietas, kurios yra susijusios su renginio tema. Ekskursiją vedė Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.

Renginys prasidėjo šventiškai ir pakiliai: Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokiniai, grojant Kėdainių muzikos mokyklos mokiniams, pašoko XVII a. šokį. Taip pat iškilmingai buvo perskaityta vieno „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ sudarytojo Stepono Jaugelio-Telegos dedikacija Jonušui Radvilai. (Tai pirmoji originali lietuviška eiliuota panegirika!)

Konferencijoje buvo kalbama ne tik apie vieną iš lietuviškos raštijos kūrėjų S. Jaugelį-Telegą (jo vardu pavadinta Kėdainių senamiesčio gatvė) ir apie 1653 m. Kėdainių katekizmą, bet ir apie Kėdainių evangelikus reformatus ir Šventąjį Raštą, taip pat apie „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ ir kitų senovinių raštų skaitmeninimo tyrimus Lietuvių kalbos institute.

Pranešimus skaitė lektoriai: prof. Dainora Pociūtė,dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet (VU), dr. Mindaugas Šinkūnas (LKI), Rimantas Žirgulis (Krašto muziejus).

Pagerbti geriausiLlietuvių kalbos dienų renginių organizatoriai

Renginio pradžioje buvo pagerbti geriausi Kėdainių rajono savivaldybės Lietuvių kalbos dienų renginių organizatoriai: savivaldybės meras Saulius Grinkevičius su vicemere Olga Urboniene įteikė padėkas ir dovanas.

Už renginių, skirtų Lietuvių kalbos dienoms, puikų organizavimą, už nuoširdų kasdienį darbą mokant lietuvių kalbos, stiprinant jos savivertę, padėkos buvo įteiktos Reginai Šidlauskienei, Šėtos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai metodininkei; Kristinai Koreivienei, Miegėnų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai metodininkei; Ritai Naruševičienei, Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai metodininkei, direktoriaus pavaduotojai ugdymui.

Už nuolatines pastangas skleisti lietuvių kalbos grožį, stiprinti jos savivertę, už nuoširdžią kultūrinę veiklą Lietuvių kalbos dienų proga buvo apdovanotos šios bibliotekininkės: Vida Čerenkova, Kėdainių r. sav. Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos  vyr. bibliotekininkė metodiniam darbui; Judita Kišonaitė ir Rima Burbaitė, Kėdainių šviesiosios gimnazijos bibliotekininkės. Beje, konferencijos metu buvo pateikta šių abiejų bibliotekininkių parengta parodėlė, skirta „Knygai nobažnystės krikščioniškos“.

„Nuo vasario 16-os iki kovo 11-osios Lietuvoje jau trečią kartą vyko Lietuvių kalbos dienoms skirti renginiai. Džiugu, kad mūsų Kėdainių savivaldybės švietimo ir kultūros žmonės aktyviai jose dalyvavo: įvairiausių renginių buvo surengta net apie 200. Tiesiog neįtikėtina. Dėkoju valstybinės lietuvių kalbos komisijai už iniciatyvą organizuoti šias Lietuvių kalbos dienas. Tai pat esu be galo dėkingas rajono švietimo įstaigoms, mokytojams, bibliotekininkams, kurie organizavo renginius. Noriu padėkoti ir mokiniams, kurie aktyviai dalyvavo renginiuose. Tikiu, kad ir toliau šie renginiai bus įdomūs, įvairūs, praturtinantys. Džiaugiuosi, kad esame labai lietuviškas miestas, lietuviškas kraštas ir turėjome bei turime daug asmenybių, puoselėjančių lietuvių kalbą.

Manau, yra labai gerai, kad suorganizuotas ir šis baigiamasis renginys, skirtas ne tik kalbai, bet ir apskritai mūsų istorijai, paveldui. Juo mes atkreipiame dėmesį į tai, kas mums svarbu, turime progos pasidžiaugti tuo, kad štai Kėdainiai jau net XVII amžiuje garsėjo kaip lietuvių kalbą puoselėjantis miestas“, – kalbėjo Kėdainių rajono meras Saulius  Grinkevičius.

Renginį vedusi savivaldybės kalbininkė Rūta Švedienė labiausiai dėkojo mokytojoms lituanistėms, nes būtent jos surengė daugiausia kalbos dienoms skirtų renginių: „Švietimo įstaigos prisidėjo ir prie respublikinių renginių, ir rengė savitų, susijusių su mūsų kraštu, su mūsų krašto asmenybėmis ir aktualijomis. Vieni rengė didesnius renginius, kiti mažesnius, kuklesnius, apie vienus labiau girdėjome, apie kitus gal net visai neišgirdome. Juk, manau, ir nėra svarbiausia daryti taip, kad tik kiti matytų ir pagirtų, svarbiau kažką gero ir gražaus daryti taip, kad patys jaustumėme prasmę, darytume nuoširdžiai, kad būtų malonu ir naudinga. Bet, žinoma, apie gerus darbus ir veiklas verta ir garsiai kalbėti, ir juos rodyti, kad galbūt kitus žmones įkvėptume ir paskatintume, kad vieni kitus pastiprintumėm“.

Prisistatė naujasis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas

Konferencijoje dalyvavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir Valstybinės kalbos inspekcijos vyr. inspektorė Rita Balsevičiūtė. 

Konferencijos pradžioje  A. Antanaitis pasveikino visus gausiai susirinkusiuosius, pasidžiaugė, kad kėdainiečiai išsiskiria iš kitų savivaldybių kaip daugiausiai ir originaliausių renginių suorganizuojantys Lietuvių kalbos dienoms ir perdavė Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto padėką savivaldybės kalbininkei Rūtai Švedienei. Joje dėkojama už Lietuvių kalbos dienų puikų organizavimą, kalbos puoselėjimą, aktyvią veiklą. 

Prieš konferenciją VLKK pirmininkas A. Antanaitis ir VKI vyr. inspektorė R. Balsevičiūtė susitiko su savivaldybės meru Sauliumi Grinkevičiumi, jo pavaduotoja Olga Urboniene, administracijos direktoriumi Ovidijumi Kačiuliu. Tai buvo draugiškas susipažinimo vizitas, kuriame daugiausia buvo kalbėta apie lietuvių kalbos padėtį Kėdainiuose, akcentuojant viešųjų užrašų rašymo problemas.

Trumpai apie knygą

Prieš 365 metus spaustuvėje, ko gero, buvusioje Šviesiosios gimnazijos rūsyje (o galbūt kokioje kitoje patalpoje gimnazijoje ar šalia jos) buvo atspausdintas didžiulis, beveik 700 psl., leidinys „Knyga nobažnystės krikščioniškos“.
„Knyga nobažnystės krikščioniškos“ – ryškiausias lietuviškos evangelikų reformatų literatūros istorinis akcentas. Knygos rengėjai – Steponas Jaugelis-Telega, Samuelis Tomaševskis, Samuelis Minvydas, Jonas Božimovskis. Leidinį sudaro penkios dalys: „Psalmynas su giesmėmis“, „Sekmadienių evangelijos“, „Pasakojimai apie Jėzaus kančią ir mirtį“, „Maldos krikščioniškos“ ir „Katekizmas mažas arba trumpas pamokslas tikėjimo krikščioniško“.

Kėdainiuose yra du egzemplioriai faksimilinio leidinio (Šviesiojoje gimnazijoje ir Kėdainių krašto muziejuje), parengto pagal vienintelį šiuo metu žinomą pirmojo leidimo egzempliorių, saugomą Švedijoje. Jį 2004 m. parengė konferencijoje pranešimą skaičiusi prof. Dainora Pociūtė.

Taigi knygos originalas – Švedijos Upsalos universiteto bibliotekoje. Knyga buvo įsigyta ir priklausė švedų bibliofilui, leksikografui, diplomatui Johanui Gabrieliui Sparwenfeldui. Vėliau jis tą knygą padovanojo Upsalos universitetui.

„Knygos nobažnystės krikščioniškos“ kūriniai yra vidurinio rašomosios kalbos varianto pavyzdžiai, parašyti vakarų aukštaičių šiauliškių tarmės pagrindu. Pagal dabartinę tarmių klasifikaciją beveik visas Kėdainių rajonas yra priskiriamas prie vakarų aukštaičių šiauliškių. (Tik Surviliškio, Truskavos, Pagirių apylinkių gyventojai kalba rytų aukštaičių panevėžiškių tarme.) Knygos leksika yra turtinga, paremta liaudies kalba, gausiai papildyta naujadarais.

Konferenciją organizavo Kėdainių rajono savivaldybė, Kėdainių krašto muziejus, Kėdainių šviesioji gimnazija.

Knygos gimtadienio proga tortą kavos pertraukėlei padovanojo Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija.

Nuotraukos Astijaus Krauleidžio ir Vaido Špečkausko.