Per Jonines Ažytėnuose buvo iškilmingai atidengtas paminklas čia gyvenusiam žymiam prozininkui, etnografui, draudžiamos spaudos platintojui, pirmajam diplomuotam Lietuvos agronomui Mikalojui Katkui.

Istorinis akmuo
Idėja Ažytėnuose įamžinti garsų liaudies švietėją bei visuomenės veikėją kilo vietos bendruomenės pirmininkei Liudmilai Šimkienei. Aktyvi visuomenininkė, pasitarusi su kitais vietos gyventojais, ėmėsi ieškoti tinkamo akmens paminklui statyti.
Čia kaip visuomet pagalbos ranką ištiesė Ažytėnų žemės ūkio bendrovės vadovas Šarūnas Šiušė. Kas gi kitas, jei ne jis, geriausiai žino aplinkinius laukus ir jų pakraščiuose dūluojančius didžiuosius lauko riedulius.
Iš keturių „kandidatų“ buvo pasirinktas netoli Čystapolio kaimo gulėjęs akmuo. L. Šimkienė teigė, kad šiuo didžiuliu granitu prieš daugelį metų melioratoriai norėjo įamžinti išnykusio kaimo likimą, tačiau sumanymas taip ir liko neįgyvendintas.

Liepsnelės – vaiko kūryba
Akmenį paminklu pavertė Nociūnuose gyvenantis akmenskaldys menininkas Jonas Zorys. Iš Žemaitijos į mūsų kraštą gyventi atvykęs tvirtas vyras pasakojo, kad jau dirbdamas prie paminklo jis susilaukė nemažo vietos gyventojų pritarimo.
„Žmonės pritarė idėjai, jog prieš keletą metų sudegusių kultūros namų vietoje būtų įamžintas „Balanos gadynės“ autoriaus atminimas, džiaugėsi gražios iniciatyvos įgyvendinimu“, – kalbėjo J. Zorys.
O kai jis rengėsi akmenyje iškalti degančios balanos liepsneles, prie jo priėjęs paauglys pasiūlė pakeisti jų atvaizdą į jo nupieštus liepsnelių simbolius. „Man vaiko piešinys patiko, todėl perkėliau jį ant akmens. Galvoju, kad daug kas laikui bėgant nugrimzta užmarštin, tačiau šis berniukas visą gyvenimą prisimins savo indėlį į Ažytėnų istorijos išsaugojimą“, – žemaitiška tarme dėstė akmenskaldys.

Kaimas eina į priekį
Parenkant vietą paminklui bei žodžius, kurie geriausiai atspindėtų buvusio Ažytėnų pradžios mokyklos vedėjo ir mokytojo mintis, lemiamą žodį vėlgi tarė gyvenvietės bibliotekos vedėja L. Šimkienė.
„M. Katkaus žodžiuose „Kas metai nauja naujenybė keičia pernykštę, gyvenimas eina, į šalis kraipydamasis ir nesustodamas“ matau didelę prasmę. Tai lyg apie mūsų kaimą, kuris tvirtai eina į priekį, pasakyta“, – apie ant paminklinio akmens iškaltus M. Katkaus žodžius kalbėjo bendruomenės pirmininkė.
Po iškilmingo paminklo atidengimo, kuris prasidėjo ir baigėsi nuostabiomis Krakių smuikininkės Gerdos Labanauskaitės atliktomis melodijomis, ažytėniškiai bei gyvenvietės svečiai buvo pakviesti apsilankyti M. Katkaus memorialiniame muziejuje.
Muziejaus vadovė Laimutė Urbonavičienė pasirūpino, kad atvykusieji galėtų ne tik susipažinti su ekspozicija, bet ir pasimėgaudami išklausytų literatūrinę kompoziciją, sudarytą iš prisiminimų apie M. Katkaus gyvenimą ir veiklą. Vėliau literatus muziejuje pakeitė Krakių kultūros centro vaikų ir Ažytėnų kaimo kapelos muzikantai.

Dainius Šepetys, „Rinkos aikštės“ korespondentas
/Nuotr. autoriaus/  Ir sunkiai dirbdamas J. Zorys nepraranda geros nuotaikos