Kėdainių rajone planuojama atidaryti dešimt  teminių kaimų. Jau  beveik metus veikia Pelėdų kaimas, greit, jau šį rudenį, bus atidaryti dar du. Kitos Europos šalys turi nemažą tokių teminių kaimų kūrimo ir veiklos patirtį, tad  kėdainietės − Kėdainių rajono bendruomenių pirmininkės ar jų atstovės (iš viso 30 moterų)  rugpjūčio pabaigoje vyko į dalykinę kelionę „Austrijos, Čekijos teminiai kaimai“ pasisemti patirties.

Teminis kaimas – tai vieta, kur išsaugotos liaudies tradicijos, amatai, kur kaimas turi bendrą idėją ir ją plėtoja, teikdamas paslaugas lankytojams – edukacines programas, maitinimą ir kuria to kaimo temą atitinkančius produktus. Visoje Lietuvoje tokių kaimų yra tik trys. Kėdainių rajone kol kas veikia vienas teminis Pelėdų kaimas. Pelėdnagių kai­mo bend­ruo­me­nės cen­tre vei­kia ak­ty­vus bū­re­lis mo­te­rų, su­kū­ru­sių edu­ka­ci­nes, mo­ko­mą­sias, pra­mo­gi­nes prog­ra­mas, su­si­ju­sias su Pe­lėd­na­gių pa­va­di­ni­mu. Greitai, šį rudenį, pradės veikti dar du teminiai kaimai ‒ „Nociūnų muilinyčia“ ir „Alksnėnų ramovė“. Juodkaimiečiai taip pat neslepia ambicijų Kėdainių rajone kurti teminį prieskonių kaimą. Iš viso Kėdainių rajone planuojama atidaryti dešimt  teminių kaimų. Džiugu, kad žmo­nės, užuot skun­dę­si, kad kai­me, be dar­bo že­mės ūky­je, nė­ra ki­to­kios veik­los, im­asi nau­jų ini­cia­ty­vų ‒ pra­si­dė­jo nau­ja kai­mų kai­muo­se kū­ri­mo ban­ga. 

Mūsų rajone teminius kaimus kuria kaimo bendruomenės, o padeda joms Kėdainių vietos veiklos grupė, vadovaujama Aušros Vaidotienės. Mat šiuo metu Kėdainių rajono vietos veiklos grupė vykdo projektą „Veikime ir tobulėkime kartu“ (pagal IV veiklos sritį ,,Potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti“). Projekto tikslas – aktyvinti Kėdainių rajono kaimo bendruomenių, jų lyderių, kitų nevyriausybinių organizacijų gebėjimus ir užtikrinti efektyvią kaimo plėtrą bei gerinti kaimo gyventojų gyvenimo kokybę. 

Kitos Europos šalys turi nemažą tokių teminių kaimų kūrimo ir veiklos patirtį, tad A. Vaidotienė sugalvojo, kad reikėtų aplankyti du teminius kaimus Austrijoje, vieną Čekijoje ir  susitikti su Austrijos VVG atstovais.

Rugpjūčio pabaigoje Kėdainių rajono bendruomenių pirmininkės ar jų atstovės (iš viso 30 moterų)  vyko į dalykinę kelionę   „Austrijos, Čekijos teminiai kaimai“ pasisemti patirties. Beje, tai jau ne pirma kelionė. Teminių kaimų kūrimo patirties jau ieškota Zarasuose, Ignalinoje, Lenkijoje.

Te­mi­niai kai­mai pas mus kol kas ku­ria­mi ne sie­kiant pel­no, o no­rint iš­lai­ky­ti bend­ruo­me­nės cen­trus ir kad kai­mo žmo­nėms, trokš­tan­tiems lais­va­lai­kio už­siė­mi­mų, ne­rei­kė­tų su­kti gal­vos dėl vie­nos ar ki­tos ini­cia­ty­vos fi­nan­sa­vi­mo. Iki šiol daugiausia kuriant bendruomenes buvo akcentuotas bendruomeniškumo ugdymas. Tačiau, aplankiusios užsienio šalyse esančius teminius kaimus, bendruomenių pirmininkės pamatė, kad tokie teminiai kaimai čia  jau patys užsidirba lėšų – kuria, augina, perdirba, parduoda ir taip pamažu susikuria verslas, į kurį įtraukiama vis daugiau žmonių. Nauda akivaizdi – ir žmonės užsidirba, turi ką veikti,  kuriamas produktas, o ir aplinka pilna gyvybės – kaimai ne merdėja, kaip dabar dažnai mūsuose, o veikia ir klesti. Teminių kaimų idėją mūsų šalyje galima sėkmingai plėtoti ir pasiekti efektyvių rezultatų. Mat į teminį kaimą atvykstantys turistai atgaivina vietovę, o kaimo gyventojai gali save realizuoti, t. y. užsidirbti iš savo pomėgių. Taigi, teminiai kaimai – verslo niša. Tai patvirtino ne vienas Austrijos, Čekijos pavyzdys.

SVARBIAUSI APLANKYTI OBJEKTAI

Aguonų kaimas

Išskirtinis Austrijoje įkurtas Aguonų kaimas yra Austrijos Valdviertlerio (Waldviertler) regione.

Jis pirmiausiai ir buvo aplankytas. Šiame kaime yra 35 namai, gyvena 102 gyventojai. Aguonas kaimo bendruomenė pradėjo auginti prieš 20 metų. Nors aguonų auginimo tradicijos eina net iš 16 amžiaus. Auginama pilkų, baltų ir mėlynų aguonų. Jos skiriasi ir spalva, ir dydžiu bei skoniu. Daugiausia auginama pilkųjų. Mat jos švelnaus skonio, smulkios. Beje, narkomanams kaime auginamos aguonos netinka, nes neturi reikiamų veikliųjų medžiagų. Apie 40 rūšių aguonų – dekoratyvinės, nevalgomos.

Aguonos auginamos 14−15 ha plote, laukuose dirba 7 žmonės. Tačiau daug žmonių dirba kitus aguonų ūkio darbus ‒ jas apdoroja, iš jų kepa pyragus ir kt.

Kaimas švenčia daug švenčių, pvz., trečias birželio sekmadienis yra vadinamas Aguonų darželio sekmadieniu, o liepos trečias sekmadienis – Aguonų žydėjimo sekmadieniu (nes tada jos labiausiai žydi). Trečias rugpjūčio sekmadienis yra Aguonų pyrago diena. Tada suvažiuoja daug žmonių ir vaišinamasi vietinėje kepyklėlėje keptais naujo derliaus aguonų skanumynais. O rugpjūčio paskutinę savaitę, kai vyksta Derliaus šventė Vienoje, kai suvažiuoja į ją įvairūs kaimai su sava produkcija, žinoma, vyksta ten ir Aguonų kaimo atstovai. Kaimo šventė – paskutinį rugsėjo sekmadienį. Tai atlaidų ir mugės diena.

Šiame kaime turistai gali apsistoti viešbutyje, kurio interjere taip pat vyrauja aguonos, gali ragauti net penkiolikos rūšių patiekalų, pagamintų iš aguonų, nusipirkti parduotuvėlėj ne tik aguonų likerio, šokolado ir aliejaus, bet ir čia pat vietoje gaminamos kosmetikos, iš aguonų galvučių kuriamų floristikos darbų, nutapytų aguonų motyvais paveikslų.

Beje, lauke yra pats didžiausia aguonų paveikslas, nutapytais akriliniais dažais per dvejus metus. Tai net 60 metrų ilgio ir 4 metrų aukščio ryškus paveikslas, kurio fone mėgsta nusifotografuoti turistai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 „Mayer am Pfarrplatz“ vynuogynas ir vyninė Vienoje

Veikia nuo 1683 metų. Šioje vyninėje, jos rūsiuose, daromas vynas, kuriam vynuogės auginamos vynuogyne už 70 km. Šeimininkas jau miręs, jo dukra vynuogyną ir vyninę išnuomojo ir dabar čia dirba energinga komanda. Čia kėdainietės degustavo 4 rūšių vyną. Tai sausas, nesaldus vynas, nes šiame regione auga tik nesaldžios vynuogės.

 

Murau regiono „Medienos pasaulis“

Medienos apdirbimas Austrijoje yra labai svarbi pramonės šaka, turinti labai senas tradicijas. Murau regione gyvena 30 tūkst. gyventojų, yra daugiau nei 30 administracinių centrų. Didžioji dalis gyventojų užsiima medienos gamyba. VVG sukurtame „Medienos pasaulyje“ dirba per 1000 žmonių.

Čia kėdainietės susitiko su Murau regiono VVG atstovais. Ši grupė vykdo daug europinių projektų. Sukurta gera infrastruktūra: čia yra ir medžio apdirbimo įmonė, popieriaus ir kartono gamykla, mokykla su bendrabučiu ir dirbtuvėmis norintiesiems mokytis medžio apdirbėjo amato (ruošia devynių profilių dailides), ir turistų gausiai lankoma vieta, turinti net 9 turistinius maršrutus, 90 lankymosi vietų ir net Medienos muziejus, kuris šią vasarą minėjo 25 metų įkūrimo jubiliejų.

Padedant VVG, Murau regione plėtojami smulkieji amatai, užsiimama žemės ūkiu ir miškininkyste, taip pat organizuojamos atostogos kaime. Tik supratimas apie atostogas kaime kiek kitoks nei pas mus. Austrai miestiečiai atvažiuoja į kaimą ir padeda ūkininkams – melžia karves, lesina vištas, ravi daržus ir už tai ūkininkams moka pinigus. Labai išplėtotas turizmas: čia yra net vienas milijonas nakvynės vietų turistams, rengiami įvairūs festivaliai. Ypač į Murau regioną mėgstama atvykti slidinėti.

Pristatydami kėdainietėms savo veiklą, austrai sakė: „Mes žinome, kas esame! Mums svarbu veiklos tęstinumas! Mes norime čia auginti, čia gaminti, čia parduoti. Mums labai svarbu gera gaminių kokybė. Čia Štirijos žemė, o mes esam lyderiai joje“. Kalbėdami apie ateities planus akcentavo greitą perėjimą į bioenergetikos sritį, nes jau dabar net 70 proc. naudojama saulės, vėjo energija. Šildymui naudojamos ir medienos atliekos. Beveik visi miškai yra privatūs, o privati nuosavybė, anot austrų, duoda gerokai daugiau pelno nei valstybinė.

Ne tik apie darbą ir pelną kalbėta. Pasidalinta ir kultūrinių projektų vykdymo patirtimi. Pvz., vieno projekto metu surinktos vietinės senos dainos ir išleistas leidinys. Leidžiamas žurnalas ir visi Murau regiono gyventojai gauna jį nemokamai.

„Medienos pasaulio“ atstovai kalbėjo, kad tikisi ir tolesnio ES rėmimo. Šiuo metu vykdo net 86 lyderystės projektus.

 

 

 

Tradicinių amatų sodyba

Apsilankyta pas Lungau regiono ūkininkus, kurie turi 8 ha žemės, augina avis, spaudžia sūrius, gamina jogurtą ir kitus pieno produktus, augina javų, bulvių ir vaistažolių, ruošia jų mišinius, tinktūras, taip pat verda brendį, velia veltinius ir kt. Turi savo malūną, kepa duoną. Viską parduoda turguje ir savo krautuvėlėje paprastai saviems pirkėjams.

Ir visa tai atlieka tik viena šeima. Tokių nedidelių šeimyninių ūkių regione yra apie 700. Daugiausia tai ekologiniai ūkiai, gaunantys ES paramą, deklaravę plotus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Stiklo kelias

Aplankyti du vadinamojo stiklo kelio, unikalaus kaimų ir gamyklų junginio, besitęsiančio 250 km, objektai – Stiklo muziejus Passau mieste (čia saugoma ir Bohemijos stiklo kolekcija), ir stiklo gamykla Fraeunau miestelyje.

Aplankytoji stiklo gamykla – seniausia Bavarijos žemėje. Tai šeimos verslas nuo 16 amžiaus. Šiuo metu samdytų darbuotojų yra 26. O kažkada, prieš daug metų, šioje gamykloje dirbo net 500 stiklapūčių. Gaminami tokie gaminiai, kurie mašinomis nepadaromi. Kaip daromi šie gaminiai, kėdainietėms buvo išsamiai papasakota ir parodyta. O vėliau norinčios galėjo ir pačios išsipūsti savo gaminį ir parsivežti namo suvenyrą.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė