Į susitikimą su LR žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene susirinkę ūkininkai išgirdo atsakymus į klausimus apie tai, kaip žemės ūkis gyvuos artimiausius penkerius metus, išsakė savo skaudulius ir problemas.

Ūkininkus, žemės ūkio bendrovių atstovus vos sutalpino rajono tarybos posėdžių salė. Lietuvai kartu su visa Europos Sąjunga žengiant į naują finansavimo laikotarpį žemdirbiams iš pirmųjų lūpų svarbu išgirsti, kokios paramos jie gali tikėtis ir kaip atsijoti „sofos“ ūkininkus nuo tikrųjų, kokiems projektams bus teikiama Kaimo plėtros programos parama, kaip valstybė stengiasi padėti Lietuvos ūkininkams, kuriuos skaudžiai palietė Rusijos įvestas maisto produktų embargas. Pokalbio temas pasiūlė Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga. 

Tiesioginės išmokos – tik tikriems ūkininkams 

Ministrė V. Baltraitienė įvardijo prioritetines šalies žemės ūkio plėtros kryptis: smulkus ūkis, jaunieji ūkininkai ir gyvulininkystės ūkiai, kuriantys didesnę pridėtinę vertę. Į šiuos prioritetus atsižvelgiama planuojant paramos priemones ir tiesiogines išmokas. Didžiausias išmokas gaus iki 30 hektarų dirbantys jauni ūkininkai. 

Didesnės tiesioginės išmokos taip pat numatytos už žalinimo plotus – daugiametes pievas ir ganyklas bei azotą kaupiančių augalų pasėlius. 

Ūkininkai gaus didesnes išmokas už pirmuosius 30 hektarų – tai parama smulkiesiems ūkiams. 

Ūkininkai nerimavo, kad sužinoję apie padidėjusias išmokas žemės savininkai, nuomojantys ją ūkininkams, pareikalaus didesnio nuomos mokesčio. Dalis žemės savininkų patys pretenduoja į išmokas, nepasirašo nuomos sutarčių, patys deklaruoja pasėlius, nors žemes dirba kitas ūkininkas. 

Kaip atsijoti tokius „sofos“ ūkininkus, kad parama pasiektų tik žemę dirbančius, produkciją užauginančius ir parduodančius ūkininkus? 

Ūkininkai siūlė įvairius variantus, ministrė V. Baltraitienė patvirtino, kad juos apsvarstys. 

Paraiškas priiminės pavasarį 

Kaimo plėtros programoje iki 2020 metų žemdirbiams skirta 6,8 mlrd. Lt. 

ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė sakė, kad programa dar nepatvirtinta, derinama su Europos Komisija. Ūkininkai pirmųjų šaukimų teikti paraiškas gali tikėtis 2015 metų pavasarį. 

Šiame laikotarpyje keisis ūkių dydžio vertinimas. Iki šiol ūkiai buvo vertinami ekonominio dydžio vienetais (EDV), dabar bus vertinami pagal pagamintos produkcijos vertę. 

Investicijoms į žemės ūkio valdas paramą galės gauti ne mažiau kaip metus veiklą vykdantys ūkiai, o kooperatyvai galės teikti paraiškas vos tik įsisteigę. 

Augalininkystės ūkiams teikiama 40 proc. intensyvumo parama, o jaunieji ūkininkai, taip pat nepalankiose vietovėse ūkininkaujantys gali tikėtis net 70 proc. intensyvumo paramos.

Kaimo plėtros programoje taip pat numatyta parama smulkių gamintojų grupių įsikūrimui, smulkiųjų ūkių bendradarbiavimui, trumpo tiekimo grandinėms – produkcijos gabenimui iki vartotojo. 

Kaimo gyventojams bus tęsiama asbestinės stogų dangos keitimo programa. 

Švelnina embargo pasekmes 

„Dėl Rusijos embargo situacija yra labai bloga, Lietuva labiausiai nukentėjo iš visų Europos Sąjungos šalių, – konstatavo ministrė V. Baltraitienė. – Ypač nukentėjo pieno ūkiai, nes supirkimo kainos krito 20–30 procentų – žemiau savikainos. Kad pieno ūkiai galėtų išgyventi, turėtų apyvartinių lėšų, ankstiname tiesioginių išmokų mokėjimą. Dėl kompensacijų deramės su Europos Komisija. Preliminariais duomenimis, trys Baltijos šalys ir Suomija galime tikėtis kompensacijų pieno ūkiams.“ 

Tiesioginių išmokų avansinis mokėjimas žemdirbius turėtų pasiekti jau nuo spalio 16 dienos. 

Stumbrai – specifinė Vidurio Lietuvos problema 

Ministrė V. Baltraitienė neslėpė, kad valstybei turi būti gėda dėl daugybę metų neišsprendžiamo stumbrų daromos žalos klausimo. Tai yra specifinis, tik Kėdainių ir Panevėžio rajonų ūkiams aktualus klausimas, kurio Aplinkos ministerija neišsprendžia. 

„Stumbrai tikrai neturi vaikščioti po ūkininkų laukus ir daryti jiems žalą. Kompensacijos niekada nepadengs visų padarytų nuostolių, – atvirai kalbėjo žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė. – Tikiuosi, kas su naujuoju aplinkos ministru man pavyks susitarti, kad mūsų ūkininkų laukuose stumbrų sumažėtų.“ 

Žemėtvarkos situacija – nepateisinama 

„Situacija su žemėtvarka yra nepateisinamai sudėtinga. Niekas nevaldo rajonuose susidariusios situacijos, – sudėtingos padėties neslėpė ministrė V. Baltraitienė, radusi tokią padėtį pradėdama vadovauti ministerijai. – Gėda prieš mūsų žmones, kad sprendžiant žemės klausimus yra tiek daug netvarkos. Yra ir tyčinių, ir netyčinių veiksmų, tai skaudžiausia vieta, bet ir ją išspręsime.“ 

Irma Bajorūnė