Kauno apskrityjeKėdainių rajone užregistruotas pirmasis šiais metais trichineliozės protrūkis. Sausio 26 d. duomenimis, dėl šios kirmėlių sukeltos ligos į apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigas jau kreipėsi 13 Kėdainių r. ir vienas Kauno miesto gyventojas. Žmonės užsikrėtė valgydami rūkytus šernienos mėsos gaminius.

Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad infekcijos šaltinis – Šėtos sen. Kėdainių rajone privačiame ūkyje augintų šernų mėsos gaminiai.

Pernai gruodžio mėnesį, prieš šv. Kalėdas, privačiame ūkyje paskerstų 2 šernų mėsą pasidalino 3 šeimos. Prieš naudojant, mėsos pavyzdžiai buvo pristatyti ištirti dėl trichineliozės privačiam veterinarijos gydytojui, kuris mėginiuose trichinelių neaptiko.

Iš šernienos buvo gaminamos dešros ir kiti gaminiai. Rūkytomis dešromis šeimininkai švenčių laikotarpiu vaišino gimines, draugus ir artimuosius. 2015 m. sausio 26 d. duomenimis, rūkytos šernienos valgė 32 asmenys.

Židinio epidemiologinis tyrimas atliekamas kartu suKėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybosspecialistais. Surinkti visi mėsos gaminiai, kuriuose rasta trichinelių lervų bei galimai užkrėsti trichinelėmis šernienos gaminių likučiai.

Iš visų susirgimų, kuriuos sukelia helmintai (kirmėlės), trichineliozė – pavojingiausia

Ligos sukėlėjai– apvalios kirmėlės trichinelės, kurių dydis 1–4 mm, o užsikrėtimo šaltinis – įvairių gyvūnų mėsa. Gamtoje gyvūnai užsikrečia, suėsdami kitus gyvūnus bei jų lavonus, kurių raumenyse yra inkapsuliuotų trichinelių lervų. Žmogus užsikrečia, suvalgęs virtos, keptos, sūdytos ar rūkytos trichinelėmis užkrėstos mėsos.

Kiauliena ar šerniena, „farširuotaö“ trichinelėmis, išoriškai niekuo nesiskiria nuo geros mėsos. O ir skonis gali būti kuo puikiausias. Pakanka suvalgyti kelis gabalėlius užkrėstos šernienos dešros (apie 10–15g) ir skrandyje, veikiant virškinimo sultims, mėsoje buvusios trichinelių kapsulės ištirpsta, išsilaisvinusios lervutės nukeliauja į žarnyną ir jau po valandos įsiskverbia į žarnos sienelės gleivinę, kur tęsia savo vystymąsi iki brandos periodo.

Praėjus 4–7 paroms nuo užsikrėtimo, trichinelių patelės pradeda gimdyti gyvas lervutes. Aktyviai prasiskverbusios į žarnų gleivinės kraujagysles, lervutės su kraujo tėkme gali nukeliauti į bet kurį organą ir į raumenis. Tačiau mėgstamiausios trichinelių vietos yra liežuvio raumenys, akių judinamieji, kramtomieji, tarpšonkauliniai, rankų, kojų, diafragmos raumenys. Atkeliavusios į raumenis, trichinelės susisuka į spiralę, apie kurią netrukus susiformuoja kapsulė. Kapsulėje trichinelė gali likti gyvybinga iki 30 ir daugiau metų.

Ligos požymiai dažniausiai išryškėja, praėjus 2–3 savaitėms nuo užsikrėtimo. Kuo anksčiau pasireiškia trichineliozės požymiai, tuo sunkesnė ligos eiga.

Charakteringas trichineliozės požymis yra raumenų skausmas. Pirmomis susirgimo dienomis kūno temperatūra gali pakilti net iki 39–40ºC, ir karščiavimas gali tęstis 2–3 savaites. Veido patinimas, ypatingai išryškėjantis apie akis, taip pat yra vienas iš trichineliozei būdingų požymių. Patinimas – tai alerginės reakcijos, kurią sukėlė helmintų gyvybinės veiklos produktai, išraiška.

Mėsoje tūnančių trichinelių neįmanoma sunaikinti – jos puikiai ištveria +160ºC temperatūrą, sūdymą, marinavimą, rūkymą ir šaldymą. Trichineles galima sunaikinti tik sudeginus mėsą.

Vienintelis patikimas trichineliozės profilaktikos būdas – nevalgyti trichineliuotos mėsos.

Nereikėtų pirkti nelegaliai pardavinėjamos ar pardavinėjamos šalia turgaviečių mėsos, nesusigundykit mažesne jos kaina, nes po to gydymui išleisite žymiai daugiau. Į turgavietes patenka mėsa patikrinta dėl trichineliozės, tačiau jeigu jums kilo įtarimų, paprašykit, kad jums parodytų veterinarijos laboratorijos spaudą ant mėsos.

Svarbus ir mėsos paruošimo būdas. Mažiau pavojinga yra valgyti troškintą ar virtą mėsą. 250 gramų dydžio mėsos gabaliukus reikia virti 1–1,5 valandos. Trichinelės išlieka gyvybingos, jei mėsa rūkoma, sūdoma ir panašiai.

Kad namų ūkiuose auginamos kiaulaitės užaugtu sveikos, reikia naikinti graužikus, nes graužikai yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje.

Sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar kiti laukiniai gyvūnai.

Ona Šulcienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vedėja, el. p.: ona.sulciene@kaunovsc.sam.lt
Kristina Motiejūnaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene), tel. (8 37) 33 16 92, mob. +370 676 5340, el. paštas: kristina.motiejunaite@kaunovsc.sam.lt