Gudžiūnai – labiausiai nuo rajono centro nutolusi seniūnija, kurios seniūnu jau dešimtmetį dirba Regimantas VALIAUSKAS. Seniūnas darbo apimtimis nesiskundžia, tačiau ir neslepia, kad veikti iš ties yra ką. Gudžiūnų seniūniją sudaro Alksnėnų, Devynduonių, Gudžiūnų, Gudžiūnų apylinkių, Miegėnų, Vikaičių seniūnaitijos.

– Kuo gyvenate Gudžiūnų seniūnijoje? Kokie seniūnijos reikalai šiuo metu yra svarbiausi? 

– Svarbiausias uždavinys šiuo metu, kaip ir jau daugelį metų, nuotekų valymo tinklų įrengimas. Gyventojai nori naudotis automatinėmis skalbyklėmis, indaplovėmis, tačiau nuotekų nėra kur pilti. Išsikasa gyventojai šulinukus nuotekoms, bet taip daryti nevalia. Problema yra didelė, visuose kaimuose tokie atvejai pastebimi. Būtina įrengti griovius ar rezervuarus, į kuriuos būtų galima pilti tą nuotekų vandenį. Nepažabojus šio reiškinio, galime susikurti didelę ekologinę problemą – neturėsime šulinių, iš kurių bus galima gerti. 

– Kas daroma, kad išvengtumėte tokių pasekmių – užteršto geriamojo vandens? 

– Jau trejus metus rajono savivaldybė kasmet skiria lėšų seniūnijos nuotekų valymo tinklams plėsti. Šiemet tam numatyta skirti daugiau nei 200 tūkst. litų. Tikimasi, kad ši suma padengs minėtų rezervuarų nuotekų vandeniui išlaidas. Prieš dvejus metus įsirengėme valymo stotį, prijungėme prie nuotekų valymo tinklo mokyklą, daugiabučius. Prijungsime ir pagrindines gatves. Galbūt metų pabaigoje jau bus trečdalis gyventojų galės prisijungti prie nuotekų valymo tinklų. 

– Na, bet šis prisijungimas kainuos. O jei gyventojai negalės tam skirti lėšų? 

– Na, nežinau, ši problema turės būti išspręsta. Tiesiog tai, kad nuotekas privaloma valyti, yra ne seniūnijos keliama užduotis, o aplinkos apsaugos tarnybos, stebinčios situaciją, gamtos taršą. Baudos dėl netinkamo nuotekų vandens šalinimo yra didesnės nei tos, kurių reikės norint prisijungti prie valymo tinklų. Be to, reikia įvertinti, kad šalia ten, kur leidžiamos nuotekos, stovi paties, dažnai ir kaimyno, geriamo vandens šulinys. 

– Tad kol nuotekų tinklai nėra sutvarkyti, ko gero, negalite daug investuoti į kelius? Na, jeigu prireiktų asfaltą ardyti norint tiesti tinklus. 

– Ne. Visose gyvenvietėse keliams skiriama daug dėmesio ir finansų. Keliai išasfaltuoti, visos duobės taisomos. Asfaltas – toks turtas, kad, palikus duobę, po pusmečio ji gali būti dvigubai didesnė, tuomet prasideda nuostoliai automobiliams. 

– Automobiliais seniūnijos gyventojai vyksta į darbus? Ar yra Gudžiūnų seniūnijoje darbo, kad gyventojai galėtų užsidirbti ir prasimaitinti? 

– Mūsų seniūnijoje stipriai išvystytas miškų, malkų ruošimas. Daug seniūnijos gyventojų dirba miške. Ūkininkai netgi ir žiemą, kai darbo nėra, įdarbina darbuotojus ir moka jiems algas, kad jie grįžtų dirbti prasidėjus sezonui. Taip pat žmonės dirba žemės ūkyje, turime stiprių ūkininkų. Visas autobusas darbuotojų vyksta į Krekenavos agrofirmą. Žinoma, nemaža dalis yra emigravę. Aš manau ir gyventojų pavyzdžiai įrodo, kad tie, kas kabinasi į gyvenimą, darbus randa nelabai sunkiai. 

– Paminėjote emigraciją. Kiek šiuo metu seniūnijoje yra gyventojų? Ar labai skaičius pastaraisiais metais koreguoja šis reiškinys? 

– Prieš dešimtmetį, 2003 metais, buvo fiksuojama apie 2 350 gyventojų. Šiuo metu skaičius svyruoja, bet yra apie 1 900. Akivaizdžiai matosi, kad labai mažėja vaikų. Dėl šios priežasties mokykla buvo reorganizuota, liko tik pradinė mokykla kaip Akademijos gimnazijos skyrius. Laisvose klasėse mokykla priėmė kultūrininkus, bibliotekos filialą, kompiuterių prieigos vietą. Mokyklos sporto salė 3 kartus per savaitę kviečia visus sportuoti. Mokytojai pastebi, kad po pamokų vaikai dažnai pasilieka mokykloje prie kompiuterių ar sporto salėje. Stengiamės suderinti darbo grafikus, kad visada būtų kam užrakinti sporto salę ir t. t. 

– Suprantu, kad mokykla veikia ne tik kaip ugdymo įstaiga, bet ir tam tikras traukos taškas. O bendruomenės? Jos kuo užsiima? 

– Jos yra keturios ir su visomis dirbame kartu. Padedame tuo, ką turime seniūnijoje ar galime suteikti paslaugomis. Pavyzdžiui, atvežti kolektyvą į šventę. Bet dirbame kartu ne tik per šventes. Priklausau Miegėnų bendruomenei. Šiuo metu remontuojamas mūsų bendruomenės pastatas, pats stebiu darbus. Bendruomenės ne tik rengia šventes, koncertus, bet aktyviai, kaip pavyzdžiui, Vikaičių bendruomenė, užsiima sportu. Ten įrengtas aikštynas, kuriame vasarą rengiamos sporto šventės. Jų bendruomenės jaunimui padedame kartą per savaitę veždami į sporto salę, į Gudžiūnus. 

– Jei nori sportuoti, gal domisi ir kitokiomis aktyvumo formomis. Kaip manote, ar yra potencialo seniūnijoje – jaunesnių ar vyresnių žmonių, kurie užsiimtų, pavyzdžiui, verslu? 

– Na, Alksnėnuose gaminamos vaškinės žvakutės. Miegėnų bendruomenė, turinti malūną, mąsto rengti ekskursijas po seniūniją. Kai kurie norėtų realizuoti vietoje pagamintus produktus. Idėjų sklaida tikrai yra. Galbūt kursime teminių kaimų. Manau, kad kaimai įgyvendins šiuos ir kitus tikslus, nes norinčių aktyviai ir įdomiai gyventi tikrai yra. 

Romualdas Gailiūnas, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius:

 Esu kilęs iš Gudžiūnų, juose dirbau ilgus metus, tad šis kraštas man kelia šiltų prisiminimų. Seniūnija turi kuo didžiuotis ir yra garsi čia gyvenusiais žmonėmis, sukurtu paveldu – Tėvas Stanislovas, garsioji Paberžė, prof. dr. P. Rabikauskas, Terespolio parkas, 1863 m. sukilimo muziejus. Daug yra paveldo objektų, kuriuos turi prižiūrėti pati seniūnija, skirdama savų resursų.

Šiandien Gudžiūnų seniūnijos neaplenkia tos pačios negandos ar tendencijos, kaip ir visos Lietuvos – mažėja gimstamumas, pagal plėtojamas ūkio šakas, darbo vietų nėra sukuriama pernelyg daug. Dėl to, kad Gudžiūnai yra trijų rajonų sankryžoje, mokiniai išsivažinėja po 3 rajonų mokyklas. Bendruomenėje veikusi vidurinė mokykla tapo pradine. Seniūnijoje gerai tvarkomasi, stengiamasi aprėpti visus darbus. Šiandien vyksta tęstiniai darbai nuotekų valymo tinklų plėtimo srityje. Tikiuosi, kad nauju Europos Sąjungos lėšų programavimo laikotarpiu pavyks pasinaudoti parama ir šioje srityje nuveiksime išties reikšmingų darbų.

„Rinkos aikštė“, Lina Fiodorova