„Mūsų muziejaus kolektyvas labai daug dirba, kad kraštiečiams ir miesto svečiams pasiūlytų grynąją kultūrą. Turime labai turtingą krašto praeitį, tad stengiamės, kad kuo daugiau žmonių ją pažintų“, − sakė Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Unikalia Kėdainių istorija ir paveldu besirūpinantis muziejus turi šešis padalinius. Kiekvienas jų savaip išskirtinis ir kitoks bei savitai svarbus. „Labai gaila, kad per įvairius praeities vingius mūsų muziejus negali pasigirti itin didele eksponatų gausa. Mes neturime daug daiktų, liudijančių garsią krašto praeitį, tačiau žinių apie tai yra išlikę itin nemažai. Vadinasi, muziejininkai turi ieškoti būdų, kaip tas žinias viliojančiai ir supratingai perteikti“, − sakė R. Žirgulis. 

Jis drauge su kolegomis tikisi, kad netrukus muziejus sulauks rekonstrukcijos ir taps šiuolaikiška praeitį informatyviai perteikiančia dvidešimt pirmojo amžiaus įstaiga.

Svarbus kiekvienas padalinys 

Kėdainių muziejininkai didžiuojasi puikiai sutvarkytu 1863 metų sukilimo muziejumi Paberžėje, kuris tapo šviesus ir jaukus. Ne mažiau gerų žodžių kraštiečiai taria apie Daugiakultūrį centrą, kuris įkurtas atnaujintoje sinagogoje. „Taip sutvarkytų sinagogų šalyje daugiau neturime. Tik mūsų kompleksas prikeltas naujam gyvenimui. Mes gavome Daugiakultūrį centrą, kuriame vyksta išsamios edukacinės veiklos, rengiamos turtingos parodos ir išskirtiniai kameriniai koncertai. Su verslininku Sauliumi Grinkevičiumi buvome pirmieji, kurie nutarėme, kad Kėdainiams reikia profesionalių džiazo koncertų, ir pradėjome juos rengti Daugiakultūriame centre. Šiandien galiu tik pasidžiaugti, jog tie žingsniai nenuėjo perniek – koncertai sutraukia nemažai klausytojų, o jų poreikiu Vitalis Vidikas su Dovydu Sagaičiu net pradėjo organizuoti džiazo festivalį“, − gražiomis iniciatyvomis pasidžiaugė Krašto muziejaus direktorius. 

Pasak R. Žirgulio, daug vilčių siejama su septynioliktojo amžiaus viduryje gyvenusio škotų pirklio Jono Arneto namu. Jame jau netrukus bus įrengtas šiuolaikiškas amatų centras su parodų ir renginių bei mokymų salėmis. 

Radvilų mauzoliejus – visiškai unikali vieta. Tai − vienintelė 2001 metais atkurta XVII amžiaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikų kapavietė Lietuvoje, įrengta vienoje iš seniausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių visoje buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje. Mauzoliejuje saugomi 6 unikalūs kunigaikščių Radvilų sarkofagai. 

Neseniai aštuoniasdešimtmetį atšventusio krakiškio Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus įkurtas 2004 metais Kėdainių rajono savivaldybės patalpose. Jose eksponuojama daugiau nei 50 žinomo drožėjo darbų. 

Ne daiktais matuojama vertė 

R. Žirgulio teigimu, ne visada daiktai yra vertingiausia istorijos dalis. „Kalendoriuje kas mėnesį randame mūsų šaliai svarbių reikšmingų datų. Tačiau ne mažiau gerbtinos ir tos, kurios pažymi kuklesnius įvykius. Mūsų kolektyvas vienodai vertina visą praeitį ir stengiasi ją priminti kitiem“, − pastebėjo R. Žirgulis. 

Šiandien Kėdainių muziejus saugo per 37 tūkstančius eksponatų. Tai ne tik pagrindiniai rūmai, įsikūrę buvusiame vienuolyne, bet ir Daugiakultūris centras, Radvilų mauzoliejus, Vytauto Ulevičiaus muziejus, 1863 metų sukilimo muziejus ir Arnetų namas. 

Muziejininkė Jūratė Nekrašienė apie Kėdainių krašto muziejų surinko daug medžiagos ir ja mielai dalijasi su visais smalsuoliais. 

Pirmosios ekspozicijos – trijuose kambariuose 

Kėdainių krašto muziejus – vienas seniausių Lietuvoje, įkurtas 1922 metais. Pirmasis muziejaus direktorius buvo jo įkūrėjas, Kėdainių apskrities valdybos pirmininkas Vladas Rybelis, atidavęs nemažą savo surinktų senienų kolekciją (apie 1 000 eksponatų). Muziejus buvo išlaikomas Kėdainių apskrities valdybos, kuri skyrė 3 nedidelius kambarėlius savivaldybės pastato pirmame aukšte (dabar – M. Daukšos viešoji biblioteka). Muziejaus inventorių sudarė 5 vitrinos, 3 spintos ir 1 nedidelė lentyna. Ekspozicijai buvo skirti 2 stendai ir 1 lentyna. Ją sudarė archeologijos, numizmatikos, etnografijos, gamtos ir istorijos skyriai, ginklų kolekcija bei miestų herbai. Visi muziejaus eksponatai buvo eksponuojami. Muziejus buvo lankomas tik pirmadieniais ir ketvirtadieniais, nuo 12 iki 14 valandos. 

Nuolat trūko lėšų 

Nuo 1925 m. muziejaus vedėja buvo bibliotekininkė J. Laucytė, kuri 1934 m. perdavė savo pareigas S. Švalpai. Nuo pat įkūrimo muziejui trūko patalpų. 1931 m. apskrities valdybos komisija konstatavo: „…muziejus sutalpintas viename kambaryje taip, kad eksponatai veik visi sudėti krūvoje, o lankytojams, ypač didesniame skaičiuje, visai nėra kur apsisukti. Reikia kiek galima muziejų praplėsti.“ Tais pačiais metais kita komisija nurodė: „Skaitykla ir muziejus įrengti labai gražiai, šviesu ir švaru, baldai geri ir gerame stovy…“ 

Kėdainių apskrities savivaldybei dėl lėšų trūkumo muziejų išlaikyti buvo sunku, todėl 1937 m. pradžioje jį savo žinion perėmė neseniai įsikūrusi Kraštotyros draugija. Kraštotyros draugijos valdybą sudarė V. Rybelis, A. Tylenis, S. Sužiedėlis, Z. Ruseckas, S. Tijūnaitis. Draugija, be tiesioginių savo užduočių – eksponatų rinkimo ir jų tvarkymo, turėjo tikslą – apsaugoti senienas bei istorinius paminklus nuo sunykimo. 

1939 m. muziejaus prižiūrėtoju paskirtas G. Bobelis. Tuo metu muziejuje buvo sukaupta apie 1 800 eksponatų. 

Muziejui – grūdų punktas 

II Pasaulinio karo metais muziejus ir jo rinkiniai labai nukentėjo: pasitraukiant naciams dalis eksponatų buvo susprogdinta ir išgrobstyta. Likę eksponatai buvo sukrauti į sandėlius net keliose vietose. Muziejaus vedėjas G. Bobelis dalį eksponatų išgelbėjo nuo galutinio sunaikinimo ir išgrobimo, tačiau vokiečių padaryti nuostoliai muziejui siekė 563 200 rublių. Tik 1945 m. gruodžio pabaigoje muziejui buvo suteiktos patalpos, tačiau jos dar kurį laiką buvo užpiltos Grūdų paruošų punkto grūdais. 

Pokaryje muziejuje buvo sukaupta apie 5 000 eksponatų. Tuometinė sovietų valdžia muziejų naudojo ideologijai skleisti: muziejaus lankytojams buvo aiškinama Stalino ir Lietuvos TSR konstitucijos, penkmečio planai bei rinkimų tvarka. Muziejuje veikė socialistinės statybos, istorijos, liaudies meno ir archeologijos skyriai. 6−7 dešimtmečiais muziejuje buvo organizuojamos ekskursijos rajono kolūkiečiams bei rajono mokykloms, vedamos istorijos pamokos, organizuojami susitikimai su karo veteranais, pogrindininkais. Muziejui vadovavo O. Mažylienė, V. Račienė, A. Sakauskienė. 1956 m. muziejus persikėlė į kitas patalpas – Tarybų g. 23, o 1967 m. – į pastatą Tarybinės Armijos g. 45 (dabar – J. Basanavičiaus g.). Čia buvo atliktas kapitalinis remontas, įrengti fondai. Po remonto muziejus naujai atvėrė duris 1969 m. 

Prijungė keletą filialų 

1977 m. Kėdainių kraštotyros muziejaus filialu tapo evangelikų liuteronų bažnyčia, kurioje buvo įkurta Dailės parodų salė. 

1988 m. patikrinus muziejaus veiklą, buvo nustatyta, kad aplaidžiai vedama eksponatų apskaita, o dalis vertingiausių eksponatų yra dingusi, todėl buvo pakeista įstaigos vadovė ir beveik visas kolektyvas. Muziejaus direktore paskirta V. Sadauskaitė. 

Prasidėjus Atgimimui, muziejuje buvo rengiamos naujos ekspozicijos apie tarpukario nepriklausomą Lietuvą, tremtinius. 1991 m. Kėdainių kraštotyros muziejus buvo pertvarkytas į Krašto muziejų, prijungus naujus filialus: M. Katkaus memorialinį muziejų Ažytėnuose, J. Paukštelio memorialinį muziejų, Rotušės dailės galeriją, koncertų salę evangelikų reformatų bažnyčioje. 

Nuo 1992 m. iki šiol muziejaus direktoriumi dirba R. Žirgulis. Per tą laikotarpį Kėdainių krašto muziejaus struktūroje ir veikloje įvyko nemažų permainų. 1993 m. buvo įkurtas 1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje, 1995 m. restauruota kunigaikščių Radvilų kripta evangelikų reformatų bažnyčioje bei pradėti restauruoti unikalūs XVII a. kunigaikščių Radvilų sarkofagai. 

2000 m. rugsėjo mėn. muziejus persikėlė į naujas patalpas – buvusį XVIII−XIX a. karmelitų vienuolyną (Didžioji g. 19). Restauruotose patalpose buvo įrengtos naujos ekspozicijų salės, kuriose eksponuojami V. Svirskio kryžiai, unikalūs XVII−XVIII a. eksponatai, dokumentai, XIX a. ragų baldų komplektas iš Apytalaukio dvaro. 2001 m. balandžio mėn. užbaigtas kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus tvarkymas. 2002 m. rugpjūčio 16 d. duris atvėrė muziejaus Daugiakultūris centras restauruotoje XIX a. Mažojoje sinagogoje. 2004 m. rajono savivaldybėje buvo atidarytas Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus, o 2005 m. buvo renovuoti ir atgaivinti rašytojo Juozo Paukštelio namai. 

Vilija Mockuvienė