Žiūrint į miestą matyti ne atskirus pastatus, o visumą. Tokia rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus užduotis. Taip į miestą ir rajono miestelius žiūri skyriaus vedėjas Vytautas Kundrotas.

Investuotojai žvalgosi 

– Gal Kėdainiuose numatoma naujų stambių objektų statyba? 

– Potencialūs verslininkai žvalgosi į Kėdainius planuodami naujas statybas. Yra iniciatyva statyti prekybos centrą „polderio“ laukuose prieš areną. Tačiau miesto bendrajame plane ten numatyta rekreacinės veiklos zona, norint statyti komercinės paskirties objektą, reikėtų keisti miesto bendrąjį planą. Tai galima padaryti esant konkretiems investuotojų planams ir įvertinus kėdainiečių poreikį. 

Tokio objekto statytojų rajono savivaldybė prašytų prisidėti tvarkant J. Basanavičiaus gatvės pradžią – ją reikėtų praplatinti, sureguliuoti eismą. Gerai būtų įrengti požeminę pėsčiųjų perėją nuo naujojo prekybos centro iki arenos. 

– Ar juda Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastato projektavimas naujoje vietoje? 

– Mes ruošiame žemės dokumentus, kad numatytoje vietoje, šalia Respublikos ir J. Basanavičiaus gatvių sankirtos, galima būtų projektuoti naują pastatą. Tik Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kol kas neužtikrino, kad statyba bus finansuojama. 

Išklauso gyventojų nuomones 

– Rengiant miesto ir gyvenviečių planus jie pristatomi visuomenei, vyksta vieši svarstymai. Ar visuomenė aktyviai dalyvauja tokiuose svarstymuose? 

– Pastaruoju metu gyventojai aktyviau išsako savo nuomones ir pasiūlymus, ypač svarstant miestelių ir kaimų teritorijų detaliuosius planus. Taip pat gyventojai aktyviai svarstė senamiesčio kvartalų detaliuosius planus. Jie išsakė nuomones apie sklypų paskirtį, ribas. 

Svarstant Labūnavos gyvenvietės planą taip pat būta pageidavimų dėl projektuojamų sklypų dydžio, dviračių takų vietos. Projektuotojai paprastai atsižvelgia į gyventojų pageidavimus. Jie atmetami (paaiškinant priežastį) tik tuomet, jei pažeidžia kieno nors interesus. 

Rajono savivaldybė yra patvirtinusi Kėdainių miesto ir kelių miestelių bendruosius planus, kuriose numatyta, kuriose vietose planuojama gyvenamųjų namų statyba, kur galima komercinių ar pramoninių objektų statyba. Tokie planai reikalingi, kad naujos statybos, gyvenviečių plėtra nebūtų chaotiška. Taip pat teritorijų planavimo dokumentai leidžia vystyti miesto ir miestelių inžinerinę infrastruktūrą. 

Transporto koridoriai 

– Kaip privalumą vertiname tai, kad Kėdainiai yra greta svarbiausių regiono transporto magistralių. Kokia automagistralės „Via Baltica“ ir geležinkelio magistralės „Rail Baltica“ perspektyva? 

– „Via Baltica“ jau pasiekė planuotą maksimalią apkrovą ir reikėtų statyti antrąją vėžę. Statant pirmąją vėžę buvo paliktas „transporto koridorius“, žmonės įspėti, kad greta magistralės negali statyti jokių pastatų. Buvo pageidaujančiųjų statyti degalinę, terminalą, bet leidimų jie negavo. 

Antrajai vėžei rezervuoti plotai mūsų rajono ribose eis skirtingose dabartinės vėžės pusėse. Lengviau būtų tiesti kelią vienoje pusėje, tačiau ties Truskavos gyvenviete trukdo kapinaitės, kurias nutarta apeiti. 

Mūsų rajono savivaldybė neturi jokios įtakos projektuojant ar tvarkant šį kelią – mes galėsime tik išsakyti nuomonę, kuomet Susisiekimo ministerija organizuos planavimo dokumento rengimą. 

„Rail Baltica“ vėžės vieta dar nėra konkrečiai numatyta. Pastaruoju metu apsistota ties mintimi, kad geležinkelio vėžė nuo Kauno eis Panevėžio link. Tokiu atveju ji turėtų būti tiesiama maždaug lygiagrečiai su „Via Baltica“, taigi kirstų Kėdainių rajoną tiek, kiek ir automobilių magistralė. Šiuo metu galiojančiuose teritorijos planavimo dokumentuose „Rail Baltica“ trasa eina per Kėdainius. Manau, kad artimiausiu metu bus parengtas specialusis planas Valstybei svarbiems objektams statyti, tuomet žinosime konkrečius planus. 

Piktžaizdės 

– Kokia nebaigtų statybų, apleistų pastatų ateitis? Kėdainiečiams labiausiai akis bado Didžiojoje gatvėje esantis nebaigtas statyti pastatas, kurio teritorija tapusi sąvartynu, tvoros plokštės nuolat aplaužomos... 

– Dėl piktybiškai apleistų statinių jų savininkams galima taikyti įstatymais numatytas drausminamąsias priemones. Visa bėda, kad statyba nutrūko tuo metu, kai pastatas dar be stogo, be langų ir atrodo neestetiškai. Tačiau negalima iš savininko atimti jo turto, juolab kad jis jau įkeistas hipotekoje. 

Yra ir daugiau apleistų pastatų, nenaudojamų sklypų, tampančių krūmynais. Tokiais atvejais savivaldybė gali tik kalbėtis ir raginti savininkus tvarkytis. 

Pasaulyje, net seniausiuose Europos senamiesčiuose, yra tokių objektų, mes su tokiomis problemomis ne vieninteliai. 

Pasididžiavimo objektas 

– Kuria Kėdainių miesto vieta galite didžiuotis ir laikote patraukliausia? 

– Specialistai labai gerai vertina vietovėje labai gerai pritapusią ir tarptautiniu lygiu aukštai įvertintą Kėdainių areną ir greta jos esantį stadioną, kurio rekonstrukcija turėtų būti baigta artimiausiais metais. 

Beje, Kėdainių arena jau tapo etalonu architektūros studentams, rengiantiems kursinius darbus ar besimokantiems sporto pastatų tipologijos. Architektų grupė „4PLIUS“ už Kėdainių arenos architektūrą šiais metais gavo aukščiausią Lietuvoje įvertinimą – „1/5 metro“ statulėlę. 

Greta arenos betrūksta tik automobilių aikštelių, kurioms yra numatytos vietos, reikia tik pinigų joms įrengti. 

Tikiu, kad per porą metų ten viskas bus baigta ir turėsime gražią miesto vizitinę kortelę. 

Gerai pavykusiu laikau prekybos centro ir autobusų stoties kompleksą. Vėliau ir kiti miestai pasekė mūsų pavyzdžiu, pastatė panašius objektus. 

Dabar toje atkarpoje greta J. Basanavičiaus gatvės nuo stoties miesto centro link susiformavęs komercinis centras, tik man nelabai patinka „Giraitėje“ įsikūręs turgus. Pastato savininkai nuėjo lengviausiu keliu – išdalijo erdvę smulkiems prekiautojams. Jei pastato erdvės būtų performuotos į pasažą, atsirastų kitoks turgaus veidas, būtų jaukiau ir aiškiau. 

Žinoma, smulki prekyba turi turėti savo vietą. Tik gaila, kad ten įsikūręs turgus priviliojo kelias parduotuvėles iš senamiesčio, kurį mes stengiamės atgaivinti. 

Senamiestis – ne tik viena gatvė 

– Ar žmonių srauto iš senamiesčio neištraukia atnaujintas Ramybės skveras? Bet kuriuo metu ten lankosi ir pagyvenę kėdainiečiai, ir šeimos su mažais vaikais, ne visi jie eina iki senamiesčio... 

– Ramybės skveras – tai to paties senamiesčio dalis. Atėjo šeima ten, pabuvo, pasigrožėjo fontanais – ir gali nueiti šimtą metrų iki Didžiosios gatvės kavinukės. Turime vientisą senamiestį, kuris neapsiriboja viena ar dviem gatvėmis. 

Kalbant apie senamiestį plačiau negu dažnai suvokiama, galvojame ir apie Janušavos turgaus aikštės sutvarkymą. Erdvė ten susiformavusi XVII a. ir nuo to laiko nekito, net paskirties nekeitė kelis šimtus metų. Ten liks turgus, tik norėtųsi, kad jis taptų šiuolaikiškas ir patrauklus, kokius turgus matome Europos miestuose. 

Ilgam laikui turgavietės teritoriją išsinuomojęs Kėdainių vartotojų kooperatyvas taip pat svarsto apie tai.

Žvilgsnis į ateitį 

– Kokią matote daugiabučių kvartalų ateitį? Dabar daugelis namų aplink kiemą pasitvarko, tačiau bendrosios erdvės ne visur sutvarkytos, trūksta vietų automobilių aikštelėse. 

– Bene pirmieji Lietuvoje rengiame gyvenamųjų namų kvartalų detaliuosius planus, pradėjome nuo vakarinio kvartalo. Juos svarstant aktyviai dalyvauja daugiabučių bendrijų pirmininkai. Planuose numatome ir automobilių aikšteles, ir poilsio zonas. 

Baigę vakarinio kvartalo planavimą prieisime prie Šėtos, Žemaitės gatvių ir kitų kvartalų. Galės būti rengiami erdvių sutvarkymo projektai. 

– Kuria kryptimi toliau plėsis miestas? 

– Kėdainiai plėsis Josvainių link. J. Basanavičiaus gatvės gale bendrajame plane numatyta komercinių pastatų zona iki pat transporto žiedo ir net toliau už jo. Toliau nuo gatvės jau statomas vakarinis gyvenamųjų namų kvartalas, natūralu, kad greta atsiras komercinės paskirties objektų. 

– Kokie projektai dabar ant Jūsų darbo stalo? 

– Tęsiame senamiesčio tvarkymą. Kitąmet baigsime Žydų gatvės rekonstrukciją, parengsime pėsčiųjų tiltelio per Smilgą, kuris 2016 metais pakeis šiuo metu beveik avarinės būklės esamą, projektą. Prasideda Didžiosios Rinkos rekonstrukcija. 

Laikas atsigręžti į Radvilų gatvę. Iš ten turi būti iškeldinti gelžbetonio elektros apšvietimo stulpai, reikia pertvarkyti gatvės dangą ir šaligatvius. 

Kėdainių patriotas, archeologas Algirdas Juknevičius parengė studiją apie škotų diasporą XVII–XVIII a. Kėdainiuose, apie jų veiklą ir svarų indėlį į miesto urbanistinę bei architektūrinę plėtrą, kur labai svarbi vieta skirta dabartinei Radvilų gatvei. Šiuo metu Radvilų gatvėje atstatomas Morkūnų namas, kuris yra labiausiai vykęs škotų XVIII a. gyvenamojo namo pavyzdys. 

Dabar aktyviau sprendžiame dvarų klausimus. Pajudėjo reikalai dėl Kalnaberžės dvaro, kurį tvarkytis imasi VšĮ „Vilties švyturys“. 

Iniciatyvą dėl Apytalaukio dvaro tvarkymo ir panaudojimo išsakė ir viešoji įstaiga „Apytalaukis“, savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas jai pritarė. Tačiau kol kas tai tik bendraminčių pasvarstymai.  Įdomių minčių išgirdome iš vieno Vokietijos verslininko apie Totlebeno dvaro atstatymą, Kėdainių parko sutvarkymą.

Irma BAJORŪNĖ