Praėjusią savaitę Kėdainių rajono savivaldybėje vyko pasitarimas dėl miško keliukų tvarkymo. Jame dalyvavo savivaldybės, Valstybinės miškų tarnybos, Aplinkosaugos apsaugos agentūros, Miškų urėdijos vadovai arba atstovai, taip pat ir seniūnai. „Vyksta miškų kirtimai, važiuodama sunkioji technika miškų keliukus suardo, sugadina, neretai jie tampa tiesiog neišvažiuojami. Taip tęstis toliau nebegali, būtina spręsti šią problemą“, – pradėdama pasitarimą esmę išdėstė rajono mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė.

Administracijos direktorius Arūnas Kacevičius antrindamas vicemerei sakė, kad dažnai  išvežantieji medieną ne tik paprastus miško keliukus sugadina, bet ir palieka storą sluoksnį purvo ant asfaltuotų kelių ir tai taip pat yra didelė problema. „Kai dirba privatininkai, labai sunku sužiūrėti, kada kas nesitvarko. Tačiau būtina rasti bendrą kalbą, susitarti visiems kartu, priimti sprendimus, – sakė A. Kacevičius.

Nuotr. Rajono mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė ir administracijos direktorius Arūnas Kacevičius tikėjosi išspręsti problemą susitariant, kad ant leidimo kirsti mišką būtų ir seniūno parašas

Seniūnai kalbėjo apie tai, kad kai medieną iš miško vežantis sunkiasvoris transportas  sugadina miško keliukų ar į mišką  bei iš jo vedančių kelių dangą, palikdamas gilias provėžas arba daug purvo ant asfalto, deja, dažniausiai seniūnai nežino, kas tai padarė, jie pamato viską  jau „post factum“ ir nieko kito negali nuveikti,  tik organizuoti keliuko sutvarkymą.

Vanda Petrauskienė, Surviliškio seniūnė, pateikusi kitų savivaldybių, kuriose seniūnai turi pasirašyti ant leidimo kirsti medžius, pavyzdį, pasakojo:

„Netoli Kalnaberžės vyko kirtimas, išvežant medieną buvo sugadintas keliukas. Kreipiausi į bendrovę, kuri vykdė darbus. Pažadėjo sutvarkyti. Tačiau pažadai ir liko pažadais. Teko ūkininkams patiems tvarkyti kelią, nes jis buvo jiems labai reikalingas dėl rudeninių ūkio darbų“.

Nuotr. Seniūnai sakė, kad norėtų iš anksto žinoti, kur kada bus kertamas miškas, kuriuo keliu ketinama vežti medieną

Taigi, miško savininkas, gavęs leidimą kirsti mišką, pasirūpina tik tuo, kas kirs medžius ir juos išveš iš miško, o kas sutvarkys keliuką – jam, atrodo, mažai rūpi. Tvarkymu paprastai rūpinasi seniūnai, ūkininkai. Kėdainių miškų urėdija taip pat skiria labai daug lėšų keliams tvarkyti.

Ypač daug bėdų kyla pavasarį, polaidžio metu. Kartais esti net taip, kad ūkininkai negali nuvažiuoti iki savo laukų.

Kėdainių miškų urėdijos urėdo Juozo Girino nuomone,  šiek tiek vežėjus drausmina draudžiamieji ženklai, pvz., per polaidžius turi būti tokie ženklai, nes kitaip keliukai bus labai sugadinti.

Pasitarime dalyvavęs aplinkosaugininkas Alfonsas Čeida (Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vyr. specialistas)  priminė, kad gabenant medieną, būtina atsižvelgti į oro sąlygas. Kadaise į mišką buvo galima važiuoti tik esant pašalui, o dabar bent jau per polaidį reikėtų susiprasti neklampoti miško.

Bėda ir ta, kad dažnai  miškovežiais vežami didesni kiekiai medienos, nei galima. Perkrauti miškovežiai labai ardo kelius. Gadinamos ir melioracijos sistemos, upių apsaugos zonos. Mediena kartais vežama net naktimis, nepaisant nė kelio ženklų, nė krovinio limito.

Pažeidėjus labai sunku nustatyti, o jei ir nustatomi, tai jie labiau linkę mokėti baudas nei tvarkyti keliukus

 „Daugiau taip tęstis nebegali, – sakė rajono mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė.  – Kas kitas jei ne mes išspręsime šią problemą, juk mes esame savojo krašto šeimininkai, tai ir elkimės kaip šeimininkai. Būtina pradėti nuo savęs, nuo konkrečių dalykų, konkrečių sprendimų.“

Vicemerė įsitikinus, kad miško savinninkas, norėdamas kirsti ir vežti medieną, prieš tai turėtų su seniūnu suderinti, kur jis ketina sandėliuoti medieną ir kuriais keliais ji bus išvežama. Tada būtų žinoma, kas ir kada  medieną veža ir kas turi sutvarkyti sudarkytą kelio dangą.  

Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinio paskyrio vyr. specialistas Algimantas Pranevičius pasitarimo metu kelis kartus pakartojo, kad jis negali pranešti seniūnijai ar savivaldybei apie išduodamą leidimą, negali pasakyti miško savininkui, kad šis važiuotų seniūno parašo, nes tai daryti jis neprivalo, t. y. nėra įpareigotas teisės aktais.

Nuotr. Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinio paskyrio vyr. specialistas Algimantas Pranevičius (dešinėje) sakė, kol nebus įpareigojimo įstatymu, tol nereikalaus ant leidimo seniūno parašo ir neinformuos savivaldybės institucijos apie išduotus leidimus

Tad pasitarimo metu rasti išeitį nepavyko.

„Šiandien šitas klausimas liko atviras. Manau, trūksta tarpinstitucinio bendravimo, bendradarbiavimo, geranoriško požiūrio į šį reikalą. Valstybinės miškų tarnyba į šią problemą žiūri formaliai ir abejingai. Išduoti leidimą ir nederinti su seniūnija, jos neinformuoti yra negerai. Turime žinoti, kas kerta mišką, kas veža medieną, kad galėtume išsireikalauti sutvarkyti sugadintą keliuką. Dabar mes organizuosime susitikimą Aplinkos ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos ir savivaldybės specialistų bei vadovų ir  prašysime, kad būtų pareikalauta iš Valstybinės miškų tarnybos, kad ši teiktų mums informaciją apie kirtimą ir vežimą, t. y. kad nukreiptų miško savininką, norintį gauti leidimą, suderinti šį reikalaą ir su seniūnu“,─ sakė N. Naujokienė.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė