Daugelis išgirdę naujieną, kad Kėdainiuose esančiame krematoriume atidaroma paroda akimirkai suklūsta – ar tai tinkama vieta menininkų ekspozicijoms? Tačiau nelieka abejonių, kad kūrybą galima rodyti visur, tik reikia tinkamai ją pasirinkti.

„Tokie paprasti, tačiau subtilūs darbai. Atrodo, kad būtent šiai erdvei jie sukurti“, − apžiūrėjusi negausią, tačiau turiniu turtingą parodą sakė dažna parodų viešnia Jorūnė Liutkienė.

Jungtinė paroda – jau septintoji

Pirmą kartą krematoriume vienu metu pristatyti net penkių menininkų darbai. Fotografė Aušra Barysienė čia pristatė 14 darbų parodą „Švytėjimai“, o keturi menininkai – Aurimas Lemežis, Vita Lemežienė, Sigita Jonynaitė, Marius Būda, susibūrę į grupę „Lietis“ – metalo plastikos parodą „Ašis“.

Jungtinė menininkų paroda – septintoji krematoriumo erdvėse. Čia jau buvo eksponuoti tapytojų Valentino Ajausko, Giedrės Riškutės-Kariniauskienės ir Ričardo Garbačiausko darbai, keramikas Algimantas Patamsis pristatė autorinę parodą, keramikė Nomeda Marčėnaitė – savo kurtų urnų pirmąją ekspoziciją, o menininkas Vaidotas Žukas – keraminius pano. Meno išraiškos krematoriumo erdvėse neapsiriboja tik daile: šioje vietoje skambėjo ir moterų vokalinio ansamblio „Eglė“, vadovaujamo Eglės Juozapaitienės, a cappella atliekami kūriniai, Kėdainių muzikos mokyklos mokytojų styginių instrumentų trio, aktorės Linos Bocytės poetiniai skaitymai.

„Kai kam krematoriumas atrodo gąsdinanti ir nejauki vieta, tačiau taip manoma, kol praveriamos jo durys. Krematoriumas – tarsi paskutinė stotelė šiame pasaulyje. Tad mes norime, kad čia būtų jauku, šilta ir paprasta“, – sakė krematoriumo šeimininkai.

Darbuose atskleidžia šviesą

„Šiai vietai atrinkau darbus, galvodama, kad išėjimas anapus visada bus mums paslaptis. Taigi čia – truputis anapusinio švytėjimo“, – sakė A. Barysienė. Jos krematoriume eksponuojami darbai, kurie atskleidžia savitą šviesą. Menininkė šviesą gaudė įvairiais būdais: buvo naudojama dvigubos ekspozicijos technika (fotografuojami du kadrai vienas ant kito), kuri sukuria papildomą ir kartu naują šviesą, taip pat ‚piešiama“ šviesa tamsoje, fotografuojama vienalęšiu (monokliu) ir lensbaby objektyvais, savitai „matančiais“ šviesą. „Taip bandžiau parodyti paprasta akimi nematomą, kitokią šviesą – šiek tiek paslaptingą, lyg ir neegzistuojančią, truputį lyg iš kitos dimensijos“, – pasakoja A. Barysienė. Mėgstanti eksperimentuoti autorė bando spalvotą, juodai baltą fotografiją, skaitmeną, juostą, nekokybę, manipuliacijas... Tačiau visa tai, anot A. Barysienės, yra tik priemonės, nes svarbiausia – jausmas, nuotaika, mintis. Šviesos žaisme išryškindama detales, autorė sustabdo akimirkos būseną, nuotraukose virstančią prisiminimais, dvelkiančiais ramybe, švelniu ilgesiu, trapiu „būties lengvumu“.

Žiūrovas sklaido abejones

Paklausta, kiek jai svarbu savo fotografijas parodyti žiūrovams, A. Barysienė trumpam susimąstė: „Tikrai nesu iš tų, kurie snobiškai pasako, kad nereikia parodų, ar masiškai veržiasi bet kokia kaina parodyti darbus. Aš mėgstu eksperimentus. Esu išbandžiusi daugybę fotografijos sričių ir galimybių. Tad man darbų išnešimas į viešumą – savotiškas atsikratymas abejonėmis ir žiūrovų padrąsinimas, kad darau tai, ką turiu daryti. Neturiu ambicijų užsiciklinti ir likti viename lygmenyje. Labai daug mokausi ir bandau vis atrasti kažką nauja. Esu fotografavusi portretus, architektūrą, miestus, akimirkas, tačiau daugiausia atradimų manęs laukia gamtoje. Mane tiesiog užbūrė paprasčiausia žolė. Joje slypi nepamatuojama jėga, man žolė – stiprus pradžios simbolis. Labai vertinu pamatuotą kritiką ir džiaugiuosi, jei mano darbai, kurie patinka ir man pačiai, dar kažkam suteikia gerų emocijų“, - savo kūrybos paslaptimis dalijosi fotografė.

Darbuose – senosios juvelyrikos atspindžiai

Pasak „Liečio“ menininkų, mus visus, nesvarbu, kurioje laiko atkarpoje esame ir kokią begalę skirtingų perspektyvų regime, jungia ašis. „Aplink ašį juda visa tikrovė: sukasi galaktikos branduolys, aplink branduolį – žvaigždžių ir ūkų spiečiai, o aplink žvaigždes sukasi planetos... Sukasi ir metai, dienos, valandos... Judėjimas dalina laiką į praeitį, dabartį ir ateitį. Nesiliaujanti laiko tėkmė yra pirminė ir pagrindinė mūsų tikrovės judėjimo priežastis – viskas yra nenutrūkstantis tapsmas, kuriame nėra nė vienos stabilios kruopelytės tikrovės“, – savo pastebėjimais dalijosi „Lietis“ nariai, pristatydami parodoje 17 mažosios plastikos ir juvelyrikos darbų. Menininkų naudojamos mūsų protėviams artimos medžiagos – žalvaris, bronza, gintaras ir akmuo – suteikia kūriniams archajiškumo atspalvį, tuo pat metu parodant jų tęstinumo galimybes nuo seniausių laikų iki šių dienų. Mitologiniai skulptūrų ir juvelyrinių dirbinių elementai persmelkia Déjà vu įspūdžiu ir giliai įtraukia į protėvių pasaulėvaizdžio gelmę.

Susibūrė prieš dešimtmetį

Menininkų grupė „Lietis“ susibūrė 2005 metais ir jau beveik dešimtmetį pristato savo kūrinius įvairiuose tarptautiniuose eksperimentinės archeologijos festivaliuose ir istorinių rekonstrukcijų renginiuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 2009 m. „Lietis“ surengė parodą Vilniaus dailės akademijos autorinės juvelyrikos galerijoje „Argentum“, taip pat skulptūros ir juvelyrikos parodą „Bronzos amžiaus tūriai“. 2010 m. dalyvavo grupinėje parodoje „Baltų menas“ Vilniaus Taikomosios dailės muziejuje, 2012 m. – skulptūros ir juvelyrikos parodoje Baltijos gintaro meno centre, Vilniuje. 2014 m. surengė skulptūrų parodą po atviru dangum Skinderiškio parke, esančiame Kėdainių rajone, tarptautiniame festivalyje „Mėnuo Juodaragis“. Būtent šiame festivalyje grupė ir patraukė krematoriumo vadovų dėmesį. Užsimezgusi pažintis netruko duoti vaisių – nuostabūs „Liečio“ kūrėjų darbai papuošė krematoriumo erdves.

Vilija Mockuvienė