Švietimo ir kultūros komitetas, vadovaujamas jo pirmininkės rajono mero pavaduotojos Nijolės Naujokienės, spalio 8 dieną aptarė svarbiausias švietimo ir kultūros naujienas –  kokia yra dabartinė situacija, kokie numatomi pokyčiai artimiausiu metu. Informaciją pateikė Švietimo skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius ir Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas.

Švietimo skyriaus vedėjo Juliaus Lukoševičiaus informacija

J. Lukoševičius savo kalbą pradėjo rodydamas švietimo įstaigų tinklo žemėlapį, kuriame matyti, kad šis tinklas yra labai įvairus, t. y. turime įvairių tipų švietimo įstaigų ir jos išdėstytos gan tolygiai visame rajone.  Vidurinį išsilavinimą galima įgyti net 4-iose  kaimiškose vietovėse. Tai yra daug, palyginti su kitomis savivaldybėmis. Po pavasarį priimtų sprendimų sumažėjo juridinių asmenų skaičius ir neliko pagrindinių mokyklų Gudžiūnuose, Pernaravoje. Šiuo metu rajone vienintelė Pernaravos seniūnija neturi  mokyklos kaip atskiro juridinio vieneto, bet programos Pernaravoje yra vykdomos kaip Josvainių gimnazijos skyriuje (ugdymas tebevyksta tose pačiose miestelio mokyklos patalpose esančiame Josvainių gimnazijos skyriuje), tad švietimo paslaugą gyventojai gali gauti vietoje. 

Gimnazijų yra 6-ios, net 4-ios jų ‒ rajone, pagrindinių mokyklų yra 8-ios, net 5-ios jų − rajone, mokyklų-darželių iš viso turime 4-is ir du iš jų yra rajone (Vilainiuose ir Pelėdnagiuose). Pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą galima įgyti Specialiojoje mokykloje bei Suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje. Lopšelių-darželių savivaldybėje yra penki  ir visi jie mieste. Visos 4-ios neformaliojo švietimo mokyklos taip pat yra sutelktos centre ir yra nuomonių, kad jos galėtų turėti savo skyrių ir kaimuose. Rajone neturime progimnazijos, kurioje mokosi 1‒8 klasių mokiniai. Švietimo pagalbos paslaugas teikia Švietimo pagalbos tarnyba. 

„Gimimų skaičius vis mažėja, mokinių į mokyklas kasmet ateina vis mažiau. Šiemet pirmokėlių atėjo visa klase mažiau, palyginti su praėjusiais mokslo metais. Tačiau ikimokyklinukų po truputį visgi daugėja ir tuo galime pasidžiaugti“, ‒ sakė J. Lukoševičius

Truputis skaičių:           2011‒2012 m.     2012‒2013 m.         2013‒2014 m.

• Mokinių skaičius       7404                     6944                      6598
• Iš jų pirmokai             542                      523                        508
• Iš jų abiturientai         695                       592                        566
• Priešmokyklinukai      501                       473                        450
• Ikimokyklinukai        1383                     1387                      1434
• Klasių (grupių)  sk.     501                       459                        432. 

Vis daugiau mokinių telkiasi mieste, kaime besimokančiųjų mažėja (kaime mokosi 37 proc. rajono mokinių). Dalis kaimo vaikų nori važinėti mokytis į miestą (pvz., „Atžalyno“ gimnazijoje mokosi 29 proc. mokinių iš kaimo, o Šviesiojoje gimnazijoje ‒ 24 proc).

Mokinių skaičiaus vidurkis klasėse, bendrai skaičiuojant kaimo ir miesto mokinius,  padidėjo. Jei  2011‒2012 m. buvo 17,1, tai  2013‒2014 m. − jau 18,5 (taip pasidarė po pavasarį įvykdytos tinklo pertvarkos). Mokinių skaičiaus vidurkis klasėse mieste šiais mokslo metais yra 22,5, o kaime – 14,3. Mažiausias mokinių skaičius klasėse (6−9) yra Labūnavoje, Dotnuvoje, Surviliškyje, Miegėnuose. 

Jungtinių klasių vis mažėja. Jei 2011 m. jų buvo 7,6 proc., tai šiemet tik 4,1 proc. (13 jungtinių klasių yra pradinio ugdymo skyriuose, 5‒8 klasių koncentre jungtinės klasės yra  Pernaravos  ir Jaunimo skyriuose). 

Didžiausios mokyklos yra Kėdainių mieste. Tai „Ryto“ pagrindinė mokykla (943 mokiniai), „Aušros“ pagrindinė mokykla  (706 mokiniai), „Atžalyno“ gimnazija  (687 mokiniai). O mažiausios yra visos rajone:  Labūnavos pagrindinė mokykla  (93 mokiniai), Miegėnų pagrindinė mokykla (106 mokiniai), Surviliškio pagrindinė mokykla (108 mokiniai). 

Mokyklos, kurių klasėse mokinių skaičiaus vidurkis yra didesnis nei 25, yra šios: „Atžalyno“ gimnazija (25,4), Šviesioji gimnazija (28,7), „Aušros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinė mokykla (5−10 kl., 26,6), „Ryto“ pagrindinė mokykla (5−10 kl.,  28,0), J.Paukštelio pagrindinė mokykla (5−10 kl., 26,7). 

Pačios mažiausios pagal klasės mokinių skaičiaus vidurkį  (apie 10 mokinių) yra šios mokyklos:  Pelėdnagių mokykla-darželis „Dobiliukas“, Gudžiūnų P. Rabikausko skyrius,  Šlapaberžės skyrius,  Skaistgirių skyrius, Pernaravos skyrius,  Meironiškių skyrius, Pajieslio skyrius, Pagirių A.Jakšto skyrius, Lančiūnavos skyrius, Nociūnų skyrius,  Jaunimo skyrius. 

Švietimo skyriaus vedėjas J. Lukoševičius informavo ir apie neformaliojo švietimo įstaigose besimokančių vaikų skaičių.

Dailės mokykloje mokosi 355 mokiniai (yra ir nedidelė suaugusiųjų grupė), Kalbų mokykloje – 403, Muzikos mokykloje – 448, Sporto mokykloje – 515. Šios mokyklos gauna iš mokinio krepšelio 5 Lt per mėnesį nuo lankančiojo.  Nuo  2015 m. planuojama įvesti neformaliojo vaikų švietimo mokinio krepšelį, kurio dydis vaikui bus 15 Lt/mėn. (pilotiniame Švietimo ir mokslo ministerijos projekte buvo 100 Lt). Iš savivaldybės biudžeto išlaikomas Suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos Neformaliojo švietimo skyrius, kurį lanko apie 200 mokinių. 

Dailės,  Kalbų,  Muzikos mokyklose teikiamos paslaugos ir ikimokyklinukams. Pavyzdžiui, Kalbų mokyklą iš viso lanko 403 vaikai, iš jų  beveik 100 yra ikimokyklinukų. Anot Švietimo skyriaus vedėjo, tas faktas, kad daugėja ikimokyklinio amžiaus vaikų, lankančių šias mokyklas, džiugina.

„Yra siūlymų neformaliojo ugdymo mokyklų filialus steigti ir kaimuose, bet tai pareikalautų nemažų lėšų, ‒ sakė J. Lukoševičius. ‒ Galbūt reiktų savivaldybės biudžete numatyti papildomų lėšų, nes jei  būtų sumažintas valandų skaičius miesto neformaliojo ugdymo mokyklose  dėl to, kad kaimuose veiktų filialai, vėl kiltų nepasitenkinimas“. Dėl šio klausimo dar bus dirbama darbo grupėse.

Aptartas ir socialinės paramos mokiniams klausimas. Šiuo metu rajone daugiau nei 2 300 mokinių (35 proc.) gauna socialinę paramą. Yra mokyklų, kuriose net 70 proc. vaikų gauna socialinę paramą (nemokamas maitinimas, mokymosi reikmenys). Mažiausiai socialiai remtinų yra Šviesiojoje ir „Atžalyno“ gimnazijose. Ankstesniais metais socialinės paramos gavo daugiau mokinių: pernai ‒ 3100, o užpernai ‒ 3400 mokinių. Taip yra dėl to, kad mažėja bendras mokinių skaičius, taip pat didėja tėvų pajamos. 

Aptarti mokinių vežimo klausimai. 1−8 klasėse mokosi  beveik 4 000 mokinių, iš jų 6,1 proc. mokosi ne artimiausioje mokykloje. Iš jų veža patys tėvai ar apmoka tėvai − 3,2 proc. vaikų, veža geltonieji autobusiukai  − 2,9 proc. (jų eksploatacijai lėšas skiria  savivaldybė).

Dar šiais metais bus teikiama nauja Moksleivių vežimo keleiviniu transportu ir važiavimo išlaidų kompensavimo rajone tvarka.

Įgyvendinant Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012‒2015 metų bendrąjį planą, 2014 metais numatyta įgyvendinti šias priemones: 

Kėdainių „Aušros“ sveikatinimo ir sporto, „Ryto“, Juozo Paukštelio pagrindinės mokyklose nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. nebebūtų komplektuojamos 9 klasės, o 2015 m. šios mokyklos būtų pertvarkytos į  progimnazijas. Bus sprendžiamas ir 9 klasės komplektavimo Miegėnų pagrindinėje mokykloje klausimas.

Pajieslio ir Pagirių Adomo Jakšto skyriai pertvarkomi į skyrius-daugiafunkcius centrus.

Kėdainių mokyklos-darželio „Puriena“ ir „Vaikystė“ nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. nebekomplektuoja 1 klasės, o 2017 m. šios mokyklos-darželiai pertvarkomi į lopšelius-darželius.

Pelėdnagių mokykla-darželis „Dobiliukas“ reorganizuojamas prijungimo būdu prie Labūnavos pagrindinės mokyklos, įsteigiant skyrių. 

Kadangi Švietimo ir kultūros komitetas sulaukė „Ryto“ pagrindinės mokyklos prašymo atidėti šios ugdymo įstaigos tinklo pertvarką, pasitarime buvo išanalizuota bendra miesto švietimo įstaigų situacija. Rajono mero pavaduotoja, Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė N. Naujokienė sakė, kad tiek „Ryto“ pagrindinės mokyklos vadovų prašymas, tiek mokyklų-darželių „Puriena“ ir „Vaikystė“ ateitis bus svarstoma kituose komiteto pasėdžiuose ir analizuojamas būsimų pokyčių tikslingumas. 

Kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Kęstučio Stadalnyko informacija

Daug dėmesio K. Stadalnykas skyrė  rajono bibliotekų tinklo pertvarkai apsvarstyti.  Jis sakė, kad beveik pusmetį dirbo darbo grupė, kurios sudėtyje buvo savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos, Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos darbuotojai, seniūnijų atstovas. Darbo grupė analizavo bibliotekų tinklą, paslaugų teikimo sistemą.

„Mūsų rajone bibliotekų tinklas yra pats tankiausias visoje respublikoje. 43 Lietuvos rajonų savivaldybėse vidutiniškai veikia 24 bibliotekos (gyventojų aptarnavimo punktai), o mūsų rajone – 39. Darbo grupė dirbo intensyviai, ilgai svarstė alternatyvas, todėl rajono tarybai pateiksime siūlymą, kaip palaipsniui pertvarkyti bibliotekų tinklą“, – aiškino K. Stadalnykas.  Anot pranešėjo, darbo grupė sutarė, kad pokyčiai turėtų vykti keliais etapais, ne iš karto.

Dabar yra taip, kad daugelyje  kaimiškųjų bibliotekų darbuotojai, dirbdami ne visu darbo krūviu, gauna labai mažus atlyginimus. Buvo ieškoma variantų, kad darbingo amžiaus bibliotekininkai dirbtų visu krūviu ne viename viešosios bibliotekos teritoriniame skyriuje (filiale). Darbo grupės tikslas buvo pasižiūrėti, ar tikrai mūsų rajonui reikalingas toks bibliotekų tinklas, kodėl žmonės bibliotekose dirba ne visu etatu, galbūt galima keisti situaciją dėl darbo krūvio, paslaugų gerinimo, galvojant apie tai, kad bibliotekininkas už darbą gautų kiek įmanoma didesnį atlygį.

„Galbūt tose vietose, kur yra tankus bibliotekų tinklas, kai kurie filialai yra nereikalingi, todėl vienas darbuotojas gali dirbti dviejuose filialuose, išdėstant jo darbo krūvį pagal skaitytojų poreikius. Neturėjome tikslo mažinti lėšų, bet galvojame, kaip racionaliau panaudoti turimas lėšas ir stiprinti reikalingų gyventojams filialų veiklą, jų galimybes, knygų fondus. Labai svarbu, kad žmonės žinotų, kuria linkme einame ir kad būtų pritarimas tam. Tik tuomet galime daryti keitimus,“ – kalbėjo komiteto pirmininkė N. Naujokienė.

„Atsižvelgiant į pastarųjų trejų metų veiklą ir gyventojų poreikius naudotis bibliotekos paslaugomis siūloma uždaryti Ąžuolaičių biblioteką Dotnuvos seniūnijoje, Keleriškių biblioteką Kėdainių miesto seniūnijoje. Manome, kad tikslinga yra sujungti viešosios ir pagrindinių mokyklų bibliotekas Dotnuvoje ir Labūnavoje. Galvojame ir apie Gudžiūnų bei Vikaičių filialų sujungimą – vienas žmogus dirbtų dviejose vietose. Panaši situacija yra Truskavoje, kur veikia pagrindinės mokyklos ir miestelio bei Okainių bibliotekos, kurios ateityje liktų savo vietose, tačiau jas aptarnautų vienas žmogus. Krakių seniūnijoje Plinkaigalyje esantis filialas nepasižymi didesniu skaitytojų skaičiumi. Matyt, gyventojai savo skaitymo poreikius pakeičia kitais, todėl tariantis su bendruomene siūloma galvoti apie Plinkaigalio filialo ateitį ir šio klausimo sprendimą. O atokioje Langakių gyvenvietėje, nors biblioteka veikia privačiose patalpose, reikia ieškoti galimybių stiprinti biblioteką, kad ji vietos bendruomenei taptų dar stipresnis kultūros židinys“, – sakė K. Stadalnykas.

„Labai gerai, kad bibliotekų tinklo pertvarka yra išdėstyta etapais, taip pat atsižvelgta į žmogiškuosius resursus, bibliotekų paslaugos išlaikymą bendruomenės poreikiams, prisiderinant prie bibliotekose dirbančių žmonių. Tokie žingsniai yra verti svarstymo ir apsisprendimo. Darbo grupė tikslas nesiejamas su lėšų taupymu, tai galima sieti tik su tikslingesniu jų panaudojimu, nes darbuotojas turi gauti normalų atlygį, o gyventojai – paslaugą, kuri jiems reikalinga“, – sakė N. Naujokienė. 

Visi Švietimo ir kultūros komiteto pasitarime iškelti klausimai ir suformuluoti pasiūlymai bus pristatyti rajono tarybos posėdyje, vyksiančiame gruodžio mėnesį.

 

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė