Praėjusią savaitę Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje   vyko  Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdis. Svarstyti du klausimai: dėl Kėdainių rajono savivaldybės socialines paslaugas teikiančių įstaigų aktualijų ir problemų aptarimo, dėl Kėdainių rajono savivaldybės socialines paslaugas teikiančių įstaigų būklės įvertinimo.

 

 

Posėdį vedė  Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkas Dalius Kaminskas. 

Posėdyje dalyvavo rajono meras Rimantas Diliūnas, jo pavaduotoja Nijolė Naujokienė, tarybos sekretorė Aldona Paškevičiūtė, Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto narės  Jūratė Judickienė,  Aušra Kuliešienė, Ona Šulcienė,  Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė, Vaiko teisių skyriaus vedėja Vilima Jucevičiūtė, savivaldybės gydytoja Ramunė Kabošienė ir kt. 

Kaip žinia, Kėdainių rajono savivaldybėje yra labai išplėtota socialinių paslaugų teikimo infrastruktūra. Posėdžio pradžioje Socialinės paramos skyriaus vedėja J. Blinstrubaitė  su šia sistema dar kartą dalyvius trumpai supažindino. Dėl Kėdainių rajono savivaldybės socialines paslaugas teikiančių įstaigų būklės įvertinimo pasisakė O. Šulcienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyrius vedėja.   

Reikės įsigyti licencijas 

Posėdyje įstaigų vadovai pristatė savo įstaigų veiklą ir išsakė, su kokiomis problemomis susiduria, ko trūksta, ką  reikėtų padaryti, kad įstaiga atitiktų visus reikalavimus. Mat šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena apie socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms keliamus reikalavimus ir ragina įsigyti licencijas. Jeigu 2015 m. sausio pirmą dieną įstaiga neturės licencijos, jos veikla bus sustabdyta. 

 „Artėja socialinių įstaigų licencijavimas, tad mums labai aktualu sužinoti, kokių yra problemų, trūkumų ir kaip mūsų savivaldybė bei taryba gali prisidėti prie situacijos gerinimo. Be to, po šio posėdžio tikrai bus lengviau apsispręsti formuojant ateinančių metų biudžetą, nes vadovausimės socialinių įstaigų analize, todėl bus galima objektyviai įvertinti jų poreikius, “‒ sakė Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkas D. Kaminskas. 

Įstaigų vadovai pristatė įstaigų veiklą, akcentavo problemas 

Vytautas Gogaitis, Dotnuvos slaugos namų direktorius, sakė, kad ypatingų problemų jų įstaiga neturi ir išreiškė džiaugsmą, kad kitais metais teks keltis į renovuotą, šiuolaikiškai įrengtą, pastatą, o ten sąlygos tikrai bus geros. „Pagal įrengimą, atitikimą visiems reikalavimams mūsų įstaiga, ko  gero, bus pati geriausia šalyje, – sakė V. Gogaitis. ‒ Bet ir dabar pagal esamas galimybes mes paslaugas teikiame neblogai. Kolektyvas stiprus, darbuotojai turi reikiamą išsilavinimą, vyksta į kursus. Dabar yra slaugomi 42 žmonės, iš jų 24 yra su sunkia negalia. Įranga, slaugos priemonės yra šiuolaikinės. Stengiamės, kad ir gyventojai gautų kokybiškas paslaugas, ir darbuotojai galėtų dirbti, jaustis saugiai. Nors mūsų senojo pastato išorė nėra patraukli, bet viduje visai kitas vaizdas. Įsikėlę į naujas patalpas galėsime slaugyti iki 50 žmonių, reikės ir papildomų etatų, kad įstaiga atitiktų keliamus reikalavimus,“ ‒ pasakojo Dotnuvos slaugos namų direktorius.   

Erika Markova, Josvainių socialinio ir ugdymo centro direktorė, sakė, kad jų įstaiga taip pat neturi labai didelių bėdų. „Šiuo metu įstaigoje gyvena 40 senelių, iš jų 15 su sunkia negalia. Didžiausia problema yra valgyklos plotas, nes pagal reikalavimus jis per mažas, nors dalis gyventojų nevaikšto ir valgo savo kambariuose, tai to ploto kaip ir užtektų, ‒ sakė E. Markova. ‒ Antra problema yra antro aukšto higienos patalpos. Per siauri koridoriai, sunku su vežimėliais  važiuoti. Reikėtų versti sienas ir pertvarkyti. Gal pavyks vasarą tai padaryti. Pagal normatyvus tai mums trūksta dar  trijų etatų. Darbuotojų darbas yra be galo sunkus, jų ilgos atostogos, tai bent jau vieno etato mums būtinai reikia, ‒ kalbėjo Josvainių socialinio ir ugdymo centro direktorė.  

 Eleonora Ramonienė, Šėtos socialinio ir ugdymo centro direktorė, išsakė tokias pagrindines problemas: trūksta gyvenamųjų patalpų ir valgyklos ploto, nėra poilsio kambario, į antrą aukštą gyventojams sunku lipti. „Šiuo metu yra 30 gyventojų. Dienos metu dirba tik vienas žmogus su jais. Kai reikia kelti nejudantį žmogų, eina ir kitos darbuotojos padėti. Labai stengiamės dėl slaugomųjų – ir socialinė darbuotoja daug dirba, ir medicinos seselė labai stengiasi. Pagal naujus normatyvus mums trūksta 2,5 etato. 

Rūta Kaupienė, Kėdainių bendruomenės socialinio centro direktorė, pasakojo, kad jų įstaigos trys padaliniai teikia nestacionarias socialines paslaugas. Vienas iš sudėtingiausių ir sunkiausių yra pagalbos namuose paslaugos. Šiuo metu 152 žmonės (17 iš jų su visiška negalia) yra globojami namuose ir yra 24,5 darbuotojo etato šiam darbui. „Viena iš didžiausių problemų šiame darbe – darbuotojai dažnai patiria, galima sakyti, psichologinį terorą. Yra žmonių, kurie tiesiog terorizuoja slaugytojas, įsivaizduodami, kad ateinatys žmonės turi būti jų tarnai, tad jau yra taip, kad niekas nebenori eiti dirbti lankomosios priežiūros darbuotojomis“, ‒ guodėsi R. Kaupienė.

Kitas padalinys atlieka darbą su socialinės rizikos šeimomis. Nakvynės namuose šiuo metu gyvena 40 žmonių. Trys ateina tik permiegoti. Yra darbuotojų, kurios lanko socialinės rizikos šeimas. Čia irgi problema – darbuotojų nesaugumas. Dirbamas darbas su neįgaliaisiais ir šiam darbui pagal normatyvus dar trūksta  individualios priežiūros darbuotojų.

„Mūsų darbe didžiausia problema yra kontaktas su kitu žmogumi, t. y. tai, kad darbuotojai dažnai jaučiasi nesaugūs. Taip pat didelė problema yra ta, kad darbuotojai gali užsikrėsti užkrečiamomis ligomis,“ ‒ išsakė R. Kaupienė. 

Ilona Šventoraitienė, Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ direktorė, papasakojo apie globos namus. Šiuo metu gyvena juose 48 vaikai. Visiškų našlaičių tarp jų tik keturi. Gyvenama šeimynos principu po 12 vaikų. Su jais  dirba po dvi socialines pedagoges, po dvi naktines auklėtojas ir dar yra pusė etato auklėtojos padėjėjos dienos metu. Tik devyni vaikai yra pasiimami vasarą, atostogų, švenčių metu į  namus, pas gimines. „Didelė mūsų problema miegamieji ir sanitariniai mazgai. Vaikai kambariuose gyvena po penkis, šešis, o tai neleistina. Tikimės, kad tai greitai pasikeis, nes jau nuo sausio turėtų būti pradėtas daryti pagrindinio pastato remontas,“ – tokias problemas ir viltis išsakė direktorė.

Direktorė džiaugėsi, kad įstaiga gauna nemažai  labdaros: „Dienai vaikui skiriama 11 litų maistui ir jei ne ūkininkų parama, mums būtų sunku“. Ji taip pat sakė, kad įstaigai labai  reikia viso psichologo etato. 

Juozas Jančius, Kėdainių specialiosios mokyklos direktorius, pradėjo savo kalbą padėka: „Mūsų patirtis yra tik dveji metai, tad jei mes susiduriame su neaiškumais, labai geranoriškai padeda Jūratė Blinstrubaitė, „Saulutės“ direktorė Ilona Šventoraitienė.“ Taip pat direktorius išreiškė pasitenkinimą, kad gerai buvo padaryta, jog į mokyklą buvo įkeltas vaikų globos skyrius, gerai, kad mokykloje dirba net du psichologai, gerai, kad su  globotiniais ėmė dirbti mokytojai vyrai. Buvo tartas geras žodis savivaldybės sprendimams dėl remonto, kad vienai šeimynai vienas aukštas buvo sutvarkytas, pritaikytas ir jis dabar atitinka visus reikalavimus. Tačiau vaikų yra trisdešimt. „Tad apie jokias licencijas negalime kalbėti,“ ‒ apgailestavo direktorius.

„Pirmoji problema dabar – sanitarinių mazgų įrengimas antrame aukšte, o paskui reiktų sutvarkyti dar trečią aukštą ir būtų visas korpusas globotiniams skirtas, ‒ sakė J. Jančius, ‒ vaikai turėtų sąlygas gyventi po du, tris, turėtų poilsio, pamokų ruošos kambarius. Padaryta pradžia tikrai gera, reikia žengti antrą žingsnį.“

Kita direktoriaus išsakyta problema ‒ reikia socialinių darbuotojų padėjėjų etatų. Pagal normas trūksta 6,75 etato. „Aišku, tiek daug mes nesitikime, bet dar dviejų trijų darbuotojų tikrai reikia,“ ‒ tikino J. Jančius.

Asta Rekštienė, VšĮ Gyvenimo namai sutrikusio intelekto asmenims direktorė, guodėsi, kad jų įstaiga gyvena labai sunkiai. „Turime 20 gyventojų, iš jų 10 yra visiški našlaičiai. Gyvename mes iš projektų. Kiekvienais metais teikiame projektus  ir nežinome, kiek gausime pinigų. Pinigai būna tik kovo mėnesį. Iš gyventojų mokesčių surinkti pinigai skiriami vien maitinimui. Nėra nei pavaduotojo, nei ūkvedžio, nei dieninės socialinės darbuotojos. Darbuotojų algos mažos, naktį pasilieka dirbti tik viena darbuotoja,“ ‒ pasakojo A. Rekštienė.

J. Blinstrubaitė sukonkretino, kad iš savivaldybės biudžeto šiemet šiai įstaigai yra skirta 54 tūkst. litų namams išlaikyti, o 155 tūkst. litų įstaiga gauna vykdydama projektinę veiklą ir dar gaunama apie 100 tūkst. litų per metus iš gyventojų mokesčių. Iš viso etatų yra 8,5 dirbti su 20 vaikų.  Keltas klausimas, kodėl Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, trečiasis viešosios įstaigos partneris (dalininkas), nelabai padeda šiai įstaigai pritraukti lėšų.  D. Kaminskas bandė šį klausimą spręsti siūlydamas Kėdainių bendruomenės socialiniam centrui padėti šalia įsikūrusiai įstaigai.

Vadovausis socialinių įstaigų gyventojų, darbuotojų skaičiaus analize ir gerins padėtį

Taigi posėdžio metu  buvo aptartas kiekvienas sunkus klausimas ‒  ką galima padaryti, kad ta problema būtų kuo greičiau išspręsta. Direktoriai buvo įpareigoti pateikti komitetui įstaigos gyventojų, darbuotojų skaičiaus analizę, o tada bus konkrečiai sprendžiama, ką toliau daryti.

Už vaikus − TAIP, bet už neatsakingą suaugusiųjų gyvenimą − NE

Posėdžio metu rajono mero pavaduotoja N. Naujokienė išsakė mintį, kad reiktų teikti Vyriausybei įstatymų keitimo projektus, t. y. keisti teisės aktus taip, kad tėvai būtų priversti padėti  auginti savo vaikus, paliktus globos namuose, o dabar, deja,  yra taip, kad neatsakingi tėvai gauna ir socialinę pašalpą, ir vaikus palieka be dėmesio ir pinigų vaikų namuose.

„Daromos milijoninės išlaidos, kad būtų užtikrintas saugus asocialus ir neatsakingas socialinis gyvenimas. Aš už vaikus esu TAIP, bet už neatsakingą suaugusiųjų gyvenimą − NE. Reikia  pirmiausia kelti tėvų atsakomybė klausimą, − sakė rajono mero pavaduotoja N. Naujokienė.

Rūpintis reikia ir slaugomųjų, ir slaugytojų savijauta

Vicemerė pasidalijo įspūdžiais, patirtais komandiruotėje į Švediją, Svalovo komūną. „Lankėmės senelių namuose. Ten labai didelis dėmesys skiriamas psichologinei senelių aplinkai, būsenai ‒ kad tik žmogus nesijaustų atitrūkęs nuo gyvenimo. Mums turėtų būti taip pat tokie dalykai aktualūs. Pirmiausia ‒ namų aplinkos kūrimas. Švedijoje, kaip matėm, tai jei žmogus norėjo, tai net ir keturias vištas atsivežė į  slaugos namus. Labai stengiamasi palaikyti ryšius su šeimos nariais. Dirba ten daug vyrų, atlyginimai, sako, nėra labai dideli pagal jų pragyvenimo lygį. Reiktų ir mums ateityje į tai daugiau orientuotis, stengtis dėl žmogaus gyvenimo kokybės, kad slaugomasis  nesijaustų „valdiškas“ ir  nurašytas.“

D. Kaminskas iškėlė mintį, kad įprasta rūpintis, kaip gyvena slaugomieji, bet būtinai reikia atkreipti dėmesį ne tik į senelių, neįgaliųjų gyvenimą, bet ir į juos aptarnaujančių darbuotojų savijautą – kaip jie jaučiasi dirbdami tokį sunkų darbą ir, jei būtina, reikia didinti įstaigoje etatų skaičių.

Meras padėkojo

Posėdžio pabaigoje rajono meras R. Diliūnas, apibendrinęs pokalbį ir išsakęs savo mintis, tarė daug šiltų padėkos žodžių  visiems socialines paslaugas teikiančių įstaigų direktoriams bei darbuotojams.

„Jūsų įstaigose tikrai dažnai būnu ir žinau, kad nedirba jose nė vienas atsitiktinis žmogus, nes ten paprasčiausiai jis negalėtų padirbti. Mes girdime jus ir visas problemas sprendžiame kartu, bet kartais galimybės riboja sprendimus. Kartais tenka daryti net daugiau nei galim, nei teisės aktai leidžia. Visko tobulai sutvarkyti iškart neįmanoma. Kartais tenka ir palaukti. Štai Dotnuvos slaugos namai negalėjo iš karto atitikti reikalavimų, bet dabar turėsim vienus geriausių, o gal ir geriausius slaugos namus visoje Lietuvoje. Ačiū, kad Jūs dirbate tokį sunkų ir reikalingą darbą mūsų savivaldybėje, − sakė rajono meras R. Diliūnas. 

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė