Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis susitikęs su piligrimų kelio „Camino Lituano“ bendruomenės atstovais išklausė atsiliepimų apie šio unikalaus kelio atkarpą Kėdainių krašte.

Pasak keliautojų, pėsčiųjų žygiai mūsų šalyje labai populiarėja, o „Camino Lituano“ vis dažniau sulaukia ne tik lietuvaičių žygeivių, bet ir užsieniečių. Kėdainių rajono atkarpa piligrimų akimis – gana įdomi, dvasinga. Čia sutinkama svetingų žmonių, kurie ir pamaitina, ir vandens stiklinę įpila, o Paberžės, Šventybrasčio ar Šetenių aura ne vienam įsimena nepamirštamai.

Keliautojai dėkojo, kad susirūpinta atkarta palei Nevėžį Vilainių seniūnijoje, stengiamasi ją tvarkyti, kad kelias būtų lengviau įveikiamas. Tačiau ne vieno keliautojo pastebėjimu, reikia galvoti, kaip palengvinti perėjimą per Šušvės upėje esančią brastą, kuri veda Panevėžiuko link. Taip pat buvo paprašyta, esant galimybėms, dar papildomai pastatyti „Camino Lituano“ informacinių rodyklių, nes ne visi keliautojai ilgesnėse atkarpose žino, kur eiti ar pasukti.

Apie „Camino Lituano“.

Camino Lituano kultūros kelias – pirmas ir vienintelis savarankiškai keliauti paruoštas 500 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo.

Kelias prasideda ties Latvijos ir Lietuvos siena Žagarėje, vingiuoja per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis ir pasiekia Lenkiją, kurioje susijungia su Camino Polaco piligrimų taku.

Camino Lituano suskirstytas į vidutiniškai 25 kilometrų dienos kelionės etapus, jis sužymėtas tradicinėmis geltonomis rodyklėmis bei kriauklėmis. Visą kelio maršrutą sudaro 21 etapas nuo Žagarės iki Seinų. Prie pagrindinio kelio prisijungia naujos atšakos, kurių dėka Camino Lituano kelią galima pasiekti iš kitų Lietuvos kampelių.

Etapų stotelėse piligrimų ir žygeivių patogumui veikia nakvynės vietos, maitinimo įstaigos, yra kita reikalinga infrastruktūra.

Camino Lituano – ne tik pažymėtas maršrutas žemėlapyje. Tai – gyvas socialinis, kultūrinis, ekonominis reiškinys, prie kurio prisideda ir vietinės bendruomenės.

Keliu einantys piligrimai aplanko bažnyčias, koplyčias, šventvietes, piliakalnius, pažintinius takus, apžvalgos bokštus, archeologijos, gamtos paminklus, muziejus, dvarus, istorinio ir kultūrinio paveldo vietas.

Kelias sukurtas be jokių projektinių lėšų ar valstybės pagalbos: visus darbus atliko Camino Lituano bendruomenė ir savanoriai.