Šią savaitę rajono meras Rimantas Diliūnas surengė pasitarimą dėl svarbių Kėdainių rajono savivaldybės paveldosaugos klausimų. Pasitarime dalyvavo ne tik savivaldybės vadovai, skyrių vedėjai bei specialistai, kurių veikla yra susijusi su savivaldybės paveldu, bet ir LR kultūros viceministras dr. Romas Jarockis, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė bei departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus, vyr. valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė, Lietuvos žydų bendruomenės atstovas paveldosaugai Martynas Užpelkis.

Susitikime taip pat dalyvavo Krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė, Dailės mokyklos direktorė Vida Burbulienė, verslininkė Rima Škudienė ir kt.

LR kultūros viceministras dr. Romas Jarockis ir Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė

Pagrindiniai aptarti klausimai: Apytalaukio ir Šlapaberžės, Paberžės dvarų išsaugojimas, sinagogos, esančios Kėdainiuose, Smilgos g. 5A, sutvarkymas ir panaudojimas, miesto parke esančio minareto, Evangelikų liuteronų bažnyčios bei kitų pastatų išsaugojimas, sutvarkymas, pritaikymas visuomenės poreikiams.

Viceministras pateikė ministerijos poziciją – daugiau lėšų skirti regionams

Kultūros ministerijos viceministras R. Jarockis sakė, kad Kultūros ministerija 2014−2020 m. ES struktūrinių fondų lėšas planuoja daugiausia skirstyti regionams.

„Dabar Kultūros ministerija turi finansinius įrankius ir gali savarankiškai formuoti kultūros paveldo investicijas regionuose, tad, pirma, mes esame numatę decentralizuoti lėšas ir dar daugiau jų skirti regionams. Antras svarbus dalykas, kad mes nedarom didelio skirtumo tarp privataus ir tarp biudžetinio fondų. Privatininkai gali investuot savo lėšas, o valstybė savo atžvilgiu, kaip ir visame civilizuotame pasauly, kaip daugelyje Europos šalių, turi prisiimti tyrimų naštą, dalinių kompensavimų naštą, taip pat turėtų kompensuoti projektavimą“, − sakė viceministras.

Ministras pabrėžė, kad sutvarkyti, atgaivinti objektai neturi tapti našta, jų išlaikymo kaštai turėtų būti kompensuojami pajamomis.

Taip pat R. Jarockis sakė, kad paraiškas tiek biudžetinės organizacijos, tiek privatūs kultūros paveldo objektų valdytojai gali teikti ne tik Kultūros ministerijai, bet, atsižvelgiant į tai, kokią priemonę prašoma finansuoti (statybų, energijos vartojimo efektyvumą didinančią ar kitas), paramos prašyti tam pačiam objektui galima ir iš kitų (pvz., Energetikos, Aplinkos ir kt.) ministerijų.

Savivaldybės meras pristatė kultūros paveldo objektų investicinius projektus

Savivaldybės meras Rimantas Diliūnas pristatė Kultūros ministerijai vasario mėn. pateiktus 11 investicinių projektų (kultūros paveldo bei kultūros infrastruktūros) 2014−2020 m. ES struktūrinių lėšų paramai gauti. Svarbiausi iš jų yra šie: Didžiosios Rinkos aikštės rekonstravimas (apie 5 mln. Lt), Krašto muziejaus ir ekspozicijos modernizavimas, pritaikant visuomenės poreikiams (apie 3 mln. Lt), Nevėžio krantinės ir pėsčiųjų tilto modernizavimas pritaikant visuomenės reikmėms (daugiau nei 5 mln. Lt), Kėdainių senamiesčio viešojo kultūrinio turizmo infrastruktūros atnaujinimas ir pritaikymas (daugiau nei 4 mln. Lt; 1) restauruoti minaretą, 2) atstatyti mečetę, aivaną ir Skerdiko namelį, 3) atlikti vidaus ir išorės remonto darbus mažojoje sinagogoje, 4) įrengti modernius interaktyviuosius terminalus, ekspozicijas, pritaikyti moksleivių praktinei veiklai), Kėdainių kultūros centro rekonstrukcija (apie 16 mln. Lt), Kėdainių rajono savivaldybės pastato, esančio Didžiosios Rinkos a. 4, rekonstravimas įrengiant Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos vaikų ir jaunimo skyrių (daugiau nei 4 mln. L) ir kt.

Apytalaukio dvarą siekiama išbraukti iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų-istorijos ir kultūros paminklų sąrašo

Buvo aptariamas Apytalaukio dvaro, gražiausio rajone, išsaugojimo klausimas. Vieningai nutarta sudaryti kuo palankiausias sąlygas privačiam investuotojui restauruoti dvarą ir vykdyti jame turistinę, kultūrinę ir kt. veiklas.

Primintina, kad, atsižvelgiant į ribotas finansines galimybes, savivaldybė neturi lėšų Apytalaukio dvaro sodybos pastatams restauruoti ir juos pritaikyti bendruomenės poreikiams, todėl numato minėtus pastatus privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl to yra kreiptasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerį su prašymu išbraukti minėto dvaro sodybą iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų-istorijos ir kultūros paminklų sąrašo.

Sinagogos tvarkymo reikalus perims savivaldybė

Lietuvos žydų bendruomenės atstovas paveldosaugai M. Užpelkis pristatė sinagogos, esančios Smilgos 5A, priklausančios Lietuvos žydų bendruomenei, investicinį projektą, pateiktą Kultūros ministerijai. Projekte numatyti sinagogos paveldo tvarkybos darbai bei pritaikymas daugiafunkciam kultūriniam centrui.

Kėdainių dailės mokyklos direktorė V. Burbulienė kalbėjo, kad restauruota sinagoga ir joje dirbanti Dailės mokyklos bendruomenė būtų vienas iš svarbiausių senamiesčio traukos centrų. Dailės mokykla, šiuo metu esanti vadinamojoje vasarinėje sinagogoje, sėkmingai atlieka traukos centro funkciją (lankosi įvairios ekskursijos iš Lietuvos, pasaulio, rengiamos įvairios parodos, atliekama projektinė ir edukacinė veikla, rengiami plenerai ir mokinių stovyklos). Tačiau Kėdainių dailės mokyklai trūksta patalpų, todėl restauruotą trečią sinagogą galima būtų pritaikyti mokyklai. Dailės mokyklos mokiniams būtų įrengtos grafikos, tekstilės, keramikos ir odos klasės-dirbtuvės, pagalbinės patalpos (moliui sandėliuoti, odos, tekstilės ir grafikos paruošiamieji kabinetai). Galima būtų įrengti Dailės mokyklos darbų archyvą. Direktorė sakė, kad įrengtų dirbtuves su stiklinėmis pertvaromis, kad lankytojai galėtų stebėti užsiėmimus, o likusias erdves galima būtų pritaikyti atliktų darbų parodoms rengti. Čia galima būtų vykdyti įvairias edukacines programas skirtingo amžiaus mokiniams ir suaugusiems, rengti naujas dailės studijas suaugusiesiems, jaunimui (pvz., modernaus šokio, scenografijos ir dramos ir t. t.), įrengti Dailės mokyklos foto- ir vaizdo meno dirbtuves su laboratorijomis. Galėtų būti ir Dailės mokyklos parodų galerija bei mokytojų dirbtuvės.

Kultūros paveldo departamento direktorė D. Varnaitė kalbėjo, kad Kėdainiai labai turtingi kultūrų paveldo, taip pat ir žydų, objektų. Planuojama, kad bus įgyvendintas turistinis maršrutas „Žydų kelias“, pradedant Vilniumi, toliau einant per Ukmergę, Kėdainius, Pakruojį, Šeduvą, Šiaulius, Joniškį. Kėdainiai šiame kelyje būtų, ko gero, stipriausia grandis. Anot D. Varnaitės, departamentas finansiškai prisidėtų prie sinagogos restauravimo.

Buvo nutarta pradėti derybas dėl sinagogos, esančios Smilgos 5A, patalpų perėmimo savivaldybės žinion, sutarties

„Lietuvos žydų bendruomenė yra suinteresuota to pastato išsaugojimu ir naudojimu, priežiūra. Bendruomenė yra atvira visiems įmanomiems variantams ir, kaip ir savivaldybė, norėtų, kad pastatas būtų pritaikytas gyventojų reikmėms. Vienintelis pageidavimas − kad tvarkant šį objektą būtų laikomasi pačių aukščiausių paveldosaugos reikalavimų ir kad kiek įmanoma objekte būtų atspindėtas žydų paveldas ir istorija“, − sakė Lietuvos žydų bendruomenės atstovas paveldosaugai M. Užpelkis.

Savivaldybės paminklosaugininkė pristatė Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčios komplekso sutvarkymo viziją

Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Margarita Rukšienė pristatė evangelikų liuteronų parapijos kun. Arvydo Malinausko Kultūros ministerijai pateiktą investicinį projektą. Projekto metu planuojama atlikti būtinus tyrimus bei parengus techninę dokumentaciją restauruoti Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčios kompleksą: bažnyčią, dvi koplyčias, du stogastulpius, sutvarkyti pastato teritoriją. Projekto veiklos: bažnyčios restauravimo ir konservavimo darbai, t. y. interjerų ir fasadų restauravimas, XVII amžiaus freskų restauravimas ir konservavimas, pagrindinio altoriaus restauravimas (atkūrimas). Projekto tikslas − įrengti nuolat veikiantį Lietuvos evangelikų liuteronų istorijos ir kultūros centrą, kuriame būtų vykdoma informacinė, kultūrinė ir švietėjiška veikla, siekiant supažindinti Kėdainių krašto bendruomenę ir svečius su liuteronybės Lietuvoje istorija ir kultūra. Projekto uždaviniai: atlikus paveldo objekto tyrimus ir parengus techninę dokumentaciją bei restauravus Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčios komplekso pastatus, pritaikyti juos kultūrinei veiklai.

Buvo aptarti ir kiti svarbūs klausimai, o po konstruktyvaus pasitarimo savivaldybėje svečiai apžiūrėjo kelis senamiestyje esančius paveldo pastatus (Arnetų namą ir kt.), taip pat važiavo įvertinti Apytalaukio dvaro būklės.

Parengė Rūta Švedienė ir Margarita Rukšienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistės