Rugpjūčio 28 d. Kėdainių rajono savivaldybės švietimo įstaigų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių vedėjai, rajono savivaldybės administracijos vadovai, Švietimo skyriaus specialistai, Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos susivienijimo atstovai, svečiai iš Seimo ir Švietimo ir mokslo ministerijos konferencijoje ,,Švietimo prieinamumas ir kokybė – ar Kėdainiuose jie greta“ priminė švietimo paskirtį, įvertino veiklos rezultatus, aptarė naujų – 2013–2014 – mokslo metų aktualijas, problemas ir pokyčių galimybes.

Informacijoje referuojamos kalbėjusiųjų mintys.  

Sveikinimų pluoštas  

Dalyviams linkėdama energijos ir meilės darbui, Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Baltraitienė teigė, kad mokykla vertintina ne kaip verslo įmonė, nes pridėtinė vertė švietimo įstaigoje kuriama ne pinigais, bet intelektualiu žmogumi.

Mokslo metų pradžia merui Rimantui Diliūnui primena trijų dukrų pirmuosius ir paskutiniuosius žingsnius mokykloje, vaikų mokytojus. Pasak mero, mokytojo profesija – gyvenimo būdas.

R. Diliūnas už dalyvavimą projekto ,,Lyderių laikas 2“ veiklose padėkojo Kėdainių komandos nariams. Meras pasveikino ir padėkas įteikė buvusiems švietimo įstaigų vadovams: Kėdainių muzikos mokyklos direktoriui Petrui Labeckiui, Gudžiūnų Pauliaus Rabikausko pagrindinės mokyklos – Irinai Jančiukienei, Kėdainių Mikalojaus Daukšos pagrindinės mokyklos – Linui Butkui ir Kėdainių jaunimo mokyklos direktorei Almai Jociuvienei. Šiems direktoriams už idėjas sprendžiant švietimo klausimus taip pat padėkojo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kėdainių rajono skyriaus pirmininkas Gintaras Petrulis (Kėdainių ,,Atžalyno“ gimnazija) ir jo pavaduotoja Violeta Liutkienė (Kėdainių šviesioji gimnazija).

Mero pavaduotoja, Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė įsitikinusi, kad mokykla eina paskui ir kartu su vadovais kūrėjais, kai bendra veikla grindžiama pasitikėjimu ir pagarba. N. Naujokienė pažymėjo, kad Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungoje prioritetai – patraukli, auganti ir  atvira Europa – gali būti reikšmingi švietimo įstaigų siekiai, nes dėmesys telkiamas mokslui ir modernioms technologijoms, žinių visuomenei, mokslo ir verslo bendradarbiavimui.

Beje, mokinių, tėvų ir mokytojų rugsėjį išmintingai palydi N. Naujokienės mintys ,,Šiandienos mokykla išpildys viltis“, paskelbtos svetainėje bernardinai.lt

(http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-08-28-nijole-naujokiene-siandienos-mokykla-ispildys-viltis/106154) ir ,,Rinkos aikštės“ rugpjūčio 29 d. numeryje. 

Bendrojo ugdymo politikos pokyčiai šalyje 2013–2014 mokslo metais 

Švietimo ir mokslo ministro pavaduotoja Genoveita Krasauskienė pranešime kreipė kalbą apie šiandienos bendrojo ugdymo politikos pokyčius, tačiau išties aprėpė įgyvendintus šalyje švietimo darbus, aptarė veiksmų planus, parengtus darbų projektus, išskyrė problemines temas, kurias reikia svarstyti, dėl kurių reikia susitarti.

Apžvelgusi šalies mokyklų, mokinių ir mokytojų, auklėtojų, pedagogų statistiką, ministro pavaduotoja akcentavo 2013–2015 mokslo metų bendrųjų ugdymo planų svarbą, nurodė mokinių raštingumo gerinimo kryptis, detalizavo, kaip kuriama mokinių vertinimo sistema, kokia numatoma švietimo įstaigų vadybos kaita. Pristatytos atnaujintos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės. Priminta, kaip įgyvendinamas Vidurinio ugdymo programos aprašas, kokios bendrojo ugdymo finansavimo linkmės, pateikė statistikos apie 2013 m. investicijas į mokyklų pastatus iš Valstybės investicijų programos.

Švietimo ir mokslo ministro pavaduotojos G. Krasauskienės pranešimas buvo skaitytas šalies švietimo darbuotojų konferencijoje „Valstybinė švietimo strategija 2013–2022 metams. Nuo ko pradėsime?“, jį ir kitus konferencijos pranešimus randame pagal nuorodą http://www.smm.lt/web/lt/kalbos-pranesimai, todėl šioje informacijoje pateikiami tik kai kurie pranešėjos G. Krasauskienės pastebėjimai.

Bendrojo ugdymo mokykla, identifikavusi mokinius, kuriems reikalinga mokymosi pagalba, ir atsižvelgusi į poreikius, nuo šių mokslo metų teiks konkrečių dalykų konsultacijas. Bendruosiuose ugdymo planuose numatyta galimybė panaudoti mokinio krepšelio lėšas, kiekvienai klasei skiriant po 3 valandas individualioms ar grupinėms konsultacijoms, jos bus naudojamos ugdymo poreikiams ir mokinių pasiekimas gerinti.

Bus atnaujintos pradinio ir pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos bendrosios programos, pagal kurias dirbs visos Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos.

Atsižvelgus į tarptautinių tyrimų rezultatus, rengiamos matematinio ugdymo ir gamtos mokslų  turinio pertvarkos gairės,  kuriose bus numatytos ugdymo kaitos, mokytojų kompetencijų tobulinimo, pedagogų rengimo ir mokyklų aprūpinimo šiuolaikinėmis priemonėmis kryptys.

Kuriama vertinimo sistema, kuri leistų objektyviai įvertinti mokinio ar klasės pažangą ir akademinius pasiekimus, mokyklai suteiktų galimybių pamatuoti ir palyginti, numatyti priemones mokinių pasiekimams gerinti. Atviromis užduočių bazėmis ir standartizuotais lietuvių kalbos, matematikos ir istorijos testais, skirtais 4 ir 8 klasių mokinių pasiekimams patikrinti, tikriausiai 2014 m. jau galės naudotis mokytojai ir mokyklos.

Dokumentų pakeitimai leidžia, esant itin mažam mokinių skaičiui, mokykloje jungti ne tik gretimas klases (5–6, 6–7, 7–8), bet ir įvairesniais variantais (5–7, 6–8, 5–6 ir pan.).

Mokinio krepšelis didinamas 38 Lt (naujas MK dydis – 3 348 Lt).

Nors mokinių sumažėjo, tačiau atsilaisvinančios mokinio krepšelio lėšos liks švietimo sistemoje. 

Rezultatai ir lūkesčiai ikimokyklinėse įstaigos 

Mintis išsakė Zita Petrokienė, Kėdainių mokyklos-darželio „Vaikystė“ direktorė, Ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos Kėdainių rajono skyriaus pirmininkė.

Tiek mokiniai, tiek darbuotojai didžiąją dienos dalį praleidžia mokykloje, todėl svarbu užtikrinti, kad čia visiems būtų saugu, suptų sveika fizinė ir psichologinė aplinka.

Gera sveikata neretai priklauso nuo aplinkos, mitybos, fizinio aktyvumo, turiningo laisvalaikio ir kitų veiksnių. Todėl dalyvaujama projektinėje veikloje, sveikatinimo renginiuose, pasitarimuose aptariami ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos ypatumai ir adaptacija kolektyve, metodinėmis rekomendacijomis tėvams primenama, kokių sveikatos problemų atsiranda dirbant su kompiuteriu, pateikiami patarimai. Bendradarbiavimas su Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriumi padėjo užtikrinti, kad įstaigose būtų  laikomasi higienos sąlygų ir tinkamai maitinama.

 Kokybiškos ir prieinamos ugdymo paslaugos ikimokyklinukams – vienas svarbiausių kriterijų šeimoms, kurių vaikai lanko įstaigą. 2011 m. ikimokyklinio ugdymo krepšelis įtvirtino auklėtojų atlyginimų mokėjimą, sudarė galimybę aprūpinti ugdymo priemonėmis. Ikimokyklinio ugdymo krepšelyje yra lėšų, skirtų pedagogų kvalifikacijai tobulinti, vaikų edukacinėms išvykoms ir informacinėms technologijos diegti. Nepakankant lėšų aplinkai, mažinamas aptarnaujančio personalo – auklėtojų padėjėjų, švietimo pagalbos specialistų (logopedų, specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų) – skaičius. Daugėja darželiuose hiperaktyvių, socialinių įgūdžių stokojančių vaikų, todėl atsiranda būtinybė įstaigose steigti psichologų etatus.

Ikimokyklinių įstaigų paslaugas teigiamai vertina tėvai, tačiau jų netenkina nerenovuoti pastatai – juose vaikams šalta. Taip pat reikia atnaujinti takus ir aikštynus, remontuoti tvoras ir kiemo įrenginius. Aplinkos būklė atsilieka nuo poreikių, trukdo ugdymo kokybei, darbuotojų savijautai ir įstaigų prestižui. Džiaugiamasi Kėdainių lopšelio-darželio ,,Pasaka“ renovacija, nes vaikai ne tik šiltai, jaukiai ir gražiai gyvena, bet bus taupomos ir lėšos, skirtos šildymui.

Ikimokyklinio įstaigų vadovų asociacijos kreipimasis į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl 8 valandų ikimokyklinio ugdymo krepšelio sulaukė atgarsio. Tikimasi, kad toks krepšelis 2014 m. bus patvirtintas.

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl mokesčio, skirto švietimo reikmėms, palengvino darželių finansinę padėtį.

Mokesčio už vaiko išlaikymą ikimokyklinėje įstaigoje tvarka socialiai remiamoms, daugiavaikėms, specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų šeimoms suteikia galimybę leisti vaikus lankyti darželius.

2013 m. liepos mėn. rajono savivaldybės taryba patvirtino naujas įstaigų ikimokyklinio ugdymo programas, tai atnaujins ugdymo procesą, pagerės ugdymo kokybė.

Daugelyje įstaigų ikimokyklinio-priešmokyklinio amžiaus vaikų nemažėja arba jų skaičius lieka toks pat. Tam turi įtakos puikus mokytojų darbas, atsakingas ir nuoširdus auklėtojų dėmesys mažajam.

Švietimo problemos ir jų sprendimo galimybės

Gintaras Petrulis, Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos direktorius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kėdainių rajono skyriaus pirmininkas, aptarė svarbias ugdymo proceso organizavimo, mokinių ugdymo, sveikatos ir saugumo, mokinio krepšelio ir mokyklų tinklo pertvarkos problemas.

Vadovų skyrimas, jų atestacija, metinės ataskaitos yra sureikšmintos. Direktoriaus nuomone, tai pakankamas filtras, kad mokyklai vadovautų kompetentingi žmonės.

Trūksta kai kurių specialybių mokytojų. Kodėl nenori jauni žmonės mokytis pedagoginių specialybių, kodėl nenori dirbti mokykloje? Todėl, kad darbo sąlygos nėra adekvačios atlyginimui. Didesnį dėmesį reikia skirti mokytojų gerovei.

Jau žengti pirmieji žingsniai dėl mokinio krepšelio. Nors mokinių sumažėjo, bet atsilaisvinančios mokinio krepšelio lėšos išliks. Deja, šios lėšos nedidins mokytojų atlyginimų, vadinasi, nebus skiriamos kokybei gerinti. Gerai tai, kad atsilaisvinusios lėšos bus naudojamos išeitinėms pašalpoms. O kaip bus 2014 m.?

Ne kartą kalbėta, kad mokyklos vadovams už jų turimas penkias pamokas neapmokama. Taip, tam reikia lėšų, tačiau kiekvienais metais mokinio krepšelio lėšos, sutaupytos dėl mokinių mažėjimo, buvo perduodamos kitoms sritims. Mokytojų darbo apmokėjimo principas – atlyginti už visus papildomus darbus. Kodėl nesudarytos vienodos sąlygos visiems?

Buvo planuojama įvesti aplinkos krepšelį, tačiau turbūt tokios metodikos sukurti nepavyks. Rajono savivaldybėje vadovaujamės metodika, pagal kurią švietimo įstaigoms yra skiriami asignavimai. Tačiau ir pagal metodiką apskaičiuoti asignavimai sumažinami 20–30 proc. Trūksta lėšų kasdieninei aplinkos, pastatų priežiūrai, darbo užmokesčiui.

Sunerimta, kad šalies mokinių raštingumas prastėja. Didesnis dėmesys turi būti skiriamas pradinėms klasėms. Pradinio ugdymo mokytojų yra parengta pakankamai. Reikėtų numatyti mažesnį mokinių skaičių pradinėse klasėse.

Iš esmės pasikeitė egzaminų vertinimas. Rezultatai rodo, kad egzamino turinys nesutampa su ugdymo turiniu. Jei rajono savivaldybėje tik du abiturientai gavo atestatus su pagyrimu, vadinasi, kartelė pakelta per aukštai. Ne mažiau kaip 86 balus gauti iš visų valstybinių egzaminų nėra taip paprasta.

Tampa aktualus mokinių priėmimas į bendrojo ugdymo mokyklų pirmąją, penktąją ir devintąją klases. Mokinių priėmimas būtų skaidrus, jeigu tai būtų organizuojama vieno langelio principu. Iš dalies šią problemą padės spręsti Vyriausybės nutarimas apmokėti kelionės išlaidas tik iki artimiausios bendrojo ugdymo mokyklos.

Mokinių sveikata prastėja. Vienam sveikatos priežiūros specialistui skirta 1000 mokinių, taigi tenka dirbti keliose įstaigose. Bent jau didelėse mokyklose turėtų būti vienas sveikatos priežiūros specialistas, kurio priežiūroje būtų 700 mokinių.

Mokyklų vadovų vardu direktorius G. Petrulis padėkojo Seimo narei Virginijai Baltraitienei už bendradarbiavimą ir dėmesį švietimo temoms.

Neformalusis vaikų švietimas – trikdžiai ir džiuginančios tendencijos

Kėdainių kalbų mokyklos direktorė, Neformaliojo švietimo įstaigų asociacijos tarybos narė  Aida Bilinskienė, apibendrinusi mūsų rajono savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo įstaigų vadovų mintis, aptarė problemas ir pastebėjo džiaugsmingas tendencijas.

Švietimo teisės aktuose esanti neformaliojo vaikų švietimo sąvokų įvairovė ir tų pačių sąvokų skirtingos reikšmės, švietimo organizavimo, programų rengimo ir veiklos finansavimo principai sukelia painiavos rengiant dokumentus, derinant programas ir skiriant finansavimą. Dėl to siūloma papildyti arba pakeisti kai kurias Švietimo įstatymo sąvokas.

Pasirenkamojo vaikų finansavimo modelis sukurtas, pritaikytas ir išbandytas keturiose šalies savivaldybėse. Siūlymas visoje šalyje diegti neformaliojo ugdymo krepšelį pateko į  Vyriausybės prioritetinių darbų2014 m. sąrašą, tačiau neaišku, ar modelis bus diegiamas. Neformaliojo ugdymo veiklose dalyvauja mažokai šalies vaikų (2012 m. ir2013 m. pradžios duomenimis, Lietuvoje tik 14,2 proc. vaikų lankė neformaliojo vaikų švietimo mokyklas), nes tai lemia  menka veiklų pasirinkimo įvairovė, dažnai veiklos sunkiai prieinamos dėl kainų, atstumo ir pan. Nors rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičius mažėja, tačiau neformaliojo vaikų švietimo poreikis plečiasi:2011 m. duomenimis, mūsų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 21,6 proc. mokinių lankė neformaliojo švietimo mokyklų vykdomas programas,  2012 m. – 22,3 proc.

Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos vienas iš tikslų – pasiekti, kad įvairius neformaliojo švietimo užsiėmimus lankytų visi mokiniai. Tikimasi, kad Europos Sąjungos struktūrinės paramos programavimo laikotarpiu (2014–2020 m.) bus galimybių atnaujinti ir pagerinti materialiąją neformaliojo vaikų švietimo mokyklų aplinką.  Neformaliojo vaikų švietimo mokyklų erdvės jau per ankštos, todėl tradicinės ir naujos programos yra ir bus vykdomos už įstaigų ribų.

Neformaliojo vaikų švietimo mokyklos negali naudotis parengtais instrumentais mokyklos veiklos kokybei įsivertinti ir grįžtamajam ryšiui gauti.

Švietimo politikos ir praktikos aktualijos rajono savivaldybėje

Julius Lukoševičius, Švietimo skyriaus vedėjas, organizavęs ir vadovavęs renginiui, apibendrino rajono savivaldybės švietimo politiką ir praktiką, išskyrė aktualijas. 

Akcentavęs vieną Lietuvos švietimo prioritetų – švietimo kokybė ir jos vertinimas. J. Lukoševičius aptarė švietimo prieinamumo ir kokybės užtikrinimo siekius ir būdus rajono savivaldybėje. Priminė, kokios buvo numatytos permainos pertvarkant 2014 m. rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklą ir ikimokyklinį ugdymą.

Mokytojų ir pagalbos specialistų statistika, jų atestacija ir kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams, brandos egzaminai, išorės vertinimas, gabių vaikų ugdymo sistema, kvalifikaciniai švietimo padalinių vadovų ir specialistų reikalavimai, švietimo įstaigų modernizavimo ir sporto aikštynų atnaujinimo bei Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo sistemoje programos, mokykliniai autobusai, projektai ,,Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų plėtra ir švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas“ ir ,,Lyderių laikas 2“, Transporto lengvatų įstatymo pakeitimas, tarifiniai sąrašai – tai temos, kurias aprėpė Švietimo skyriaus vedėjas J. Lukoševičius.

Rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė priminė dėl socialinės paramos ir nemokamo mokinių maitinimo mokykloje.

Vyriausybės žingsniai

Tą dieną, kai Kėdainiuose vyko konferencija, Vyriausybė pritarė Valstybinei švietimo 2013–2022 metų strategijai, patvirtino Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimus bei naujas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles. Taigi kai ką regime ne kaip švietimo perspektyvą, bet kaip naujojo nacionalinio švietimo etapo pradžią.

Spaudos konferencijoje Vilniuje rugpjūčio 28 d. švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pabrėžė, kad dokumentuose derinamas asmens ir valstybės interesas. Nauji sprendimai leis kaimuose išsaugoti mažas pagrindines mokyklas, daugiau vidurinių mokyklų galės pretenduoti tapti gimnazijomis, suteikiamas šansams išlikti gimnazijoms kaimuose, bus sprendžiamos klasių komplektų finansavimo, pedagogų kaitos problemos, užtikrinamas, užtikrinamas skaidresnis ir atitinkantis ugdymo planus bei mokyklų poreikius finansavimas, psichologinių tarnybų darbo sąlygos.

Parengė Rytas Tamašauskas, Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas