Kaip plėsti mokymosi visą gyvenimą galimybes, kaip gerinti kaimo vietovių gyventojų poreikius atitinkančią paslaugų kokybę, kaip geriau prisitaikyti prie darbo rinkos reikalavimų, kaip aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime? Tai klausimai, į kuriuos bando atsakymų ieškoti naujai įkurti daugiafunkciai centrai. Nesant ilagamečių patirčių, ne kartą buriamasi pasitarti, mokytis, konsultuotis.

Tęsiasi Ugdymo plėtotės centro mokymai, įgyvendinant projektą ,,Mokymosi visą gyvenimą galimybių plėtra kaimo vietovėse (II etapas). Lapkričio pradžioje sulaukta mokymų apie daugiafunkcius centrus Kėdainiuose (apie tai žr. /go.php/lit/Mokymosi-programa--daugiafunkciu-centru-darbuotojams-ir-partneriams), į konsultacijas Kaune pakviesta mėnesio pabaigoje, o pirmosiomis gruodžio dienomis daugiafunkcių centrų komandos susirinko Panevėžyje.

Kaune aptartos daugiafunkcių centrų aktualijos ir pasiekimai, išsakytos problemos, pasidalinta gerąja darbo patirtimi, susipažinta su bendradarbiavimo ir veiklų plėtros galimybėmis. Pristatyta, kokios socialinės ir socioedukacinės paslaugos teikiamos ar galėtų būtų teikiamos daugiafunkciuose centruose, kokiomis veiklos formomis ir būdais prasminga dirbti, kokie iššūkiai laukia. Lektoriai buvo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos edukologijos universiteto, Lietuvos vaikų dienos centrų asociacijos ir Kazlų Rūdos savivaldybės.

Šėtos gimnazijos Pagirių Adomo Jakšto skyriaus-daugiafunkcio centro grupė su kitų savivaldybių atstovais tris dienas dalyvavo mokymuose Panevėžyje. Su Žmogaus studijų centro lektorėmis dr. Edita Dereškevičiūte ir Ieva Vasionyte aptarta komandinio darbo ir lyderystės specifika, mokytasi, kaip formuluoti daugiafunkcio centro tikslus, kaip planuoti veiklas, kaip jas viešinti ir pri(si)statyti rėmėjams bei partneriams, kaip kaimo bendruomenė galėtų dalyvauti organizuojant daugiafunkcio centro veiklą, kokios savanorystės galimybės, kaip netradiciškai spręsti kai kurias problemas. Ypač buvo naudingos mokymosi veiklos, taikant interviu metodą, projektuojant strateginį žemėlapį, kaip veiklos planavimo instrumentą, dalijantis idėjomis, praktiškai dirbant grupėse, kai nesidangstai tik gražiais pasakymais apie konkretaus daugiafunkcio centro misiją, vertybes ir paskirtį, simbolius.

Teisinis daugiafunkcių centrų statusas nėra apibrėžtas vienu dokumentu ar komplektu. Švietimo, kultūros, socialinių paslaugų, sveikatos ir kitų sričių teisiniai dokumentai tik iš dalies nusako daugiafunkcio centro paskirtį ir veiklas. Dėl teisės aktų, jų dermės ypač prasmingi buvo asmeniniai pabendravimai su praktikais iš Utenos ir Anykščių. Todėl po seminarų, konsultacijų, peržvelgus kai kurių ministerijų dokumentus, mūsų Švietimo skyriuje buvo parengtas nuorodų pluoštas, kuris pasiūlytas Šėtos ir Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijoms, jų skyriams – Pagirių ir Pajieslio daugiafunkciams centrams. Tai padės geriau suvokti, kaip rengti daugiafunkcio centro planą ir ataskaitą, nuostatus ir sutartis. Kai kurie pateikti teisiniai aktai byloja apie įvairias papildomas daugiafunkcių centrų funkcijas ir galimas paslaugas vietos bendruomenei.

Rytas Tamašauskas, Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas