Kėdainių daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė pasakoja apie rusų bendruomenę ir jos ištakas Kėdainių krašte.

 

Nuotraukoje - Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė ir Kėdainių  rusų kultūros klubo „Susitikimai“ pirmininkė Jevgenija Šlikienė

Rusų istorija –  nuo XVII amžiaus

Stačiatikybės pradžia Kėdainiuose yra siejama su XVII a., kaip ir dauguma kitų bendruomenių, susikūrė būtent šiame amžiuje. Tuo laiku kunigaikštis Jonušas Radvila vedė Mariją Mogilaitę Lupl, išpažinusią stačiatikybę. Savame dvare Kėdainiuose, į kurį atvykdavo J. Radvila, būtina buvo turėti maldos namus. Šalia Knypavos Rinkos aikštės buvo pastatyta pirmoji šv. Andriejaus cerkvelė, netoliese buvo įkurtas vyrų vienuolynas, keletas vienuolių buvo pakviesti iš Polocko. Dabartinės Kėdainių miesto seniūnijos pastato vietoje stovėjo ir cerkvelė, ir vienuolynas, ir buvo mažos rusų kapinaitės.

Cerkvė, stovėjusi iki XIX a. vidurio, labai nutriušo, todėl XIX a. pirmoje pusėje imta ieškoti kitos vietos naujai cerkvei. Buvo kreiptasi į Kėdainių dvaro savininką Mikalojų Čapskį, kuris dovanojo stačiatikių bendruomenei mūrinį pastatą, esantį Gedimino ir J. Basanavičiaus gatvių kampe, kuris pagal architekto Ikonikovo projektą buvo perstatytas į bizantinio stiliaus stačiatikių Viešpaties atsimainymo cerkvę, kuri buvo pašventinta 1861 m. Tos cerkvės įrengimas užtruko ilgiau nei buvo planuota, ją apniokojo vėliau kilęs gaisras, bet tai yra XIX a. antros pusės statinys, kuris išlikęs iki šiolei.

Nuo XVII a. iki XIX a. Kėdainių krašte rusų buvo labai nedaug. Kadangi netgi ir cerkvei išlaikyti labai trūko pinigų, kaip bebūtų keista, ją padėjo išlaikyti reformatai.

Pasak A. Pečiulytės, XIX a., kai visa Lietuva pateko į rusų imperijos sudėtį, Kėdainiuose buvo įkurdintas carinės Rusijos dalinys, čia daugiau atvyko caro administracijos žmonių, karininkų su šeimomis, todėl rusų tautybės žmonių pagausėjo.

Kėdainių krašte dar apsigyveno ir sentikiai, kurie bėgo iš Rusijos dėl religinių persekiojimų. Jie įsikūrė atskirais kaimais, Mociūnuose už Surviliškio, prie Šėtos, už Vandžiogalos – Sibėnų kaime. Nors sentikių nebuvo labai daug, bet tokia bendruomenė vis tiek egzistavo. Bendravimo tarp sentikių ir stačiatikių nebuvo, juos priešino religiniai skirtumai, kiekviena bendruomenė laikėsi savų tradicijų. 

Rusiškai kalba daugiau  vyresnio amžiaus žmonės

Anot Daugiakultūrio centro vadovės, sovietiniais metais Kėdainiuose tik dvi bažnyčios nebuvo uždarytos – t. y., katalikų Šv. Jurgio bažnyčia ir Viešpaties Atsimainymo stačiatikių cerkvė, visos kitos buvo paverstos sandėliais bei sporto mokyklomis.

Labai ryškiai sumažėjo rusų tautybės žmonių Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1993 m. išvedus  sovietinę kariuomenę. Neliko ir rusų mokyklos, ji persikėlė į vaikų darželį, vėliau buvo uždaryta. Ten šiuo metu yra įsikūrusi savaitgalinė rusų mokyklėlė, kuriai vadovauja Irina Bosiuk. Į šią mokyklą savo vaikus veda ir lietuviai, norintys, kad jų atžalos pramoktų rusų kalbos.

Mokyklėlėje vaikai žaidžia, švenčia šventes, yra pasisiuvę rusų tautinius rūbelius. Daugiakultūriame centre rengiami nedideli jų koncertai bei kiti renginiai.

Ir šiandien mūsų krašte yra išlikusių rusų tautybės žmonių, absoliuti jų dauguma yra garbaus amžiaus žmonės, jaunų žmonių telikę labai nedaug, dauguma jų išvykę į Rusiją: Maskvą, Sankt Peterburgą.

Dalis pagyvenusių žmonių yra susibūrę į 17 metų veikiantį rusų kultūros klubą ,,Susitikimai“, kuriam vadovauja Jegenija Šlikienė. Šiame klube žmonės jaučia poreikį tarpusavyje bendrauti rusiškai. Klubui priklauso per 20 žmonių, kurie yra pensinio amžiaus, turi daugiau laiko, bet ne visi turi sveikatos ir noro bendrauti, išeiti ir t. t. Tačiau aktyvūs nariai švenčia senuosius Naujuosius metus ir kitas šventes – sueina, pabendrauja, padainuoja, susitinka su tautiečiais, susibūrusiais į klubus kituose miestuose. 

Klubinė veikla – gyva

Kėdainių rusų kultūros klubas bei lenkų draugija labai mielai bendrauja ir su senjorų organizacijomis.  Dvi organizacijos, veikiančios Kėdainiuose, nėra popierinės – veikia tiek, kiek gali, dirba visuomeniniais pagrindais, kiek jie nori ir kartais parodo tikrai gerus rezultatus, bendradarbiauja su Daugiakultūriu centru, pavyksta surengti rimtas konferencijas.

Praėjusiais metais rusų bendruomenė P. Stolypino 150-ųjų gimimo metinių proga šalia Viešpaties Atsimainymo cerkvės atidengė atminimo lentą, 2008 metais Kėdainiuose surengė konferenciją. Ši bendruomenė parodė didelį norą ir atkaklumą įamžinti P. Stolypino atminimą – tai buvo, kaip pastebi A. Pečiulytė, labai svarbus dalykas, gerinantis netgi dviejų šalių tarpusavio santykius.

 

,,Kai mūsų delegacija nuvyko į Kaliningradą, Lietuvos konsulas Kaliningrade atkreipė dėmesį į šią veiklą. Mes galvojome, kad darome tik sau, o, pasirodo, kad tie dalykai reikšmingi ne tik kėdainiškiams, bet ir Lietuvai. Vėliau buvo surengta paroda, kurią padovanojo Kaliningrado srities užsienio reikalų ministerija. Iš to išsirutuliojo ir tai, kad Kėdainių rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Zelenogradsko miestu.

Su lietuviais rusų bendruomenės santykiai gana šilti, todėl kiekvienais metais rusų kultūros klubas „Susitikimai“ ieško lėšų ir gauna bei surengia bent vieną viešą koncertą visai Kėdainių bendruomenei. Tai būna romansų vakarai, populiarių atlikėjų koncertai, į kuriuos susirenka dauguma lietuvių“, – pasakoja A. Pečiulytė.

 

Asta RAICEVIČIENĖ, „Kėdainių garsas”

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuotraukoje - Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje atstovus sutinka rajono meras Rimantas Diliūnas (pirmas iš kairės)