Penktadienio vakarą į vieną seniausių ir iškilmingiausių Kėdainių senamiesčiu vietų – miesto Rotušę – persikėlė visa rajono Taryba neeiliniam posėdžiui. Jo metu Aloyzui Stasiulevičiui oficialiai suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas.

Iškilmingą posėdį vedė rajono meras Rimantas Diliūnas ir vicemerė Nijolė Naujokienė, dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienė, Kėdainių rajono Tarybos nariai. Renginį vedė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Savo buvimu renginį pagerbė krašto garbės pilietis Vitolis Laumakys, Krašto garbės piliečio vardo suteikimo komisijos nariai bei visuomenei ir rajonui nusipelnę asmenys: „Lietuvos kaimo spindulys 2011“ nominantas Nikolajus Danilčenko, „Metų kultūros šviesulys 2011“ nominantė Daiva Dubinkienė, 2011 metų kultūros premijos laureatė Ona Auškalnienė, Kėdainių rajono savivaldybės 2012-ųjų metų gydytojas Vytautas Rokas.

Posėdyje taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius Romualdas Gailiūnas, direktoriaus pavaduotojas Arūnas Kacevičius, savivaldybės administracijos skyrių vedėjai.

Pagerbė tylos minute
Rajono meras R. Diliūnas visiems susirinkusiems posėdžio dalyviams trumpai pristatė asmenis, kuriems jau yra suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas: „Krašto garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1990 metų. Kėdainiečiai didžiuojasi aštuoniais garbės piliečiais. Šį vardą yra pelnęs rašytojas, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas, nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, vertėjas Juozas Urbšys, Lietuvos nusipelniusi gydytoja Teklė Bružaitė, kalbininkas, filologijos mokslų daktaras Kazys Ulvydas, teologijos mokslų daktaras kunigas prof. Paulius Rabikauskas, kunigas Tėvas Stanislovas (Algirdas Mykolas Dobrovolskis), dailininkė, švietėja Janina Monkutė-Marks ir Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas, gydytojas, poetas, kino kūrėjas Vitolis Laumakys“.

Deja, dauguma šių Krašto garbės piliečių jau išėję Anapilin, tad R. Diliūnas susirinkusiuosius pakvietė atsistojus juos pagerbti tylos minute.

Pristatytos dvi kandidatūros
Garbės piliečio vardas suteikiamas Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams už ypatingus nuopelnus bei išskirtinį indėlį į Kėdainių rajono mokslo, švietimo, kultūros, sporto, paveldo išsaugojimą, ekonomikos, socialinio vystymo, mokslo ir technikos bei kitas sritis. Šiais metais garbės piliečio vardo suteikimo komisijai buvo pateikti 9 prašymai, pristatantys 2 kandidatus: Antaną Būdvytį ir Aloyzą Stasiulevičių.

Komisija, susidedanti iš pirmininkės Nijolės Naujokienės, Onos Auškalnienės, Zenono Dabkevičiaus, Jono  Dastiko, Juliaus Lukoševičiaus, Antano Sigito Šileikos ir Rimanto Žirgulio, nusprendė rajono Tarybai siūlyti suteikti garbės piliečio vardą Aloyzui Stasiulevičiui. Šiam siūlymui Taryboje buvo pritarta.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Padovanos 10 savo paveikslų
Iškilmingame posėdyje Rotušėje A. Stasiulevičiui rajono meras įteikė krašto garbės piliečio ženklą. Apdovanotas A. Stasiulevičius kreipėsi į susirinkusiuosius: „Nesu pratęs prie sveikinimų. Dėkoju visiems kėdainiečiams už suteiktą apdovanojimą – garbės piliečio vardas yra įpareigojantis“.

Savo kalboje jis visiems kėdainiečiams dėkojo už rodomą pagarbą Radviloms, nepamiršęs padėkoti už pastatytą paminklą Jonušui Radvilui Didžiosios Rinkos aikštėje ir priminė, kad šių metų gruodį sueis 400 metų, kaip gimė šis didis žmogus. Jis taip pat priminė, kad kitais metais minėsime 150 metų sukaktį 1863 metų sukilimo, kuriame aktyviai dalyvavo ir kita išskirtinė Kėdainių krašto asmenybė – kunigas Antanas Mackevičius.

Pabaigdamas kalbą, A. Stasiulevičius už suteiktą garbę būti krašto garbės piliečiu Kėdainių kraštotyros muziejui sutiko padovanoti unikalią dovaną – 10 savo tapytų paveikslų. Šis poelgis buvo palydėtas gausiomis susirinkusiųjų ovacijomis.

Kėdainiai darė įtaką kūrybai
Kuklus, inteligentiškas A. Stasiulevičius džiaugėsi šiuo apdovanojimu.

„Kėdainiai – tai mano dalis, ten, kur aš gyvenau. Mano namai – prie Šv. Jurgio altoriaus, aš užaugau prie bažnyčios. Bet nuo šio kalno aš mačiau ir tragišką krašto istoriją – besikeičiančias kariuomenes, pokarį, skurdą, visą sugriautą miestą“, – prisiminimais dalinosi A. Stasiulevičius.

Kaip teigė naujasis Kėdainių krašto garbės pilietis, visi šie vaikystės išgyvenimai ir potyriai atsispindėjo jo kūriniuose. „Visas mano kūrinių dramatizmas atėjęs iš vaikystės“, – sakė jis.

Menininko kūriniai plačiai eksponuojami – šiuo metu veikia jo darbų paroda Druskininkuose, darbai buvo eksponuoti Anykščiuose, Žemaitijoje. „Šiuo metu mano darbai yra bene šešiose paveikslų galerijoje, nemažai jų iškeliavo ir į užsienį“, –patikslino A. Stasiulevičius.

Naujasis, devintasis garbės pilietis džiaugėsi, kad Kėdainiai – kultūros miestas, puoselėjantis meną ir kūrybą.

Sveikinimo žodžiai
Šventinę nuotaiką kūrė ir visus susirinkusiuosius užbūrė choras „Ave musica“.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iškilmingas Tarybos posėdis buvo baigtas bendra nuotrauka ir Kėdainių rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Kęstučio Stadalnyko žodžiais: „Darbai puošia žmogų, nesvarbu, ką tu darai, svarbiausia, kiek širdies ir atsidavimo įdedi į kiekvieną savo poelgį“.

Vėliau, 19 val., Aloyzas Stasiulevičius Didžiosios Rinkos aikštėje prisistatė visuomenei.

Jis kraštiečiams dėkojo už šį garbingą titulą ir linkėjo mažinti sumaištį gyvenime ir žmogaus viduje, kad klestėtų harmonija ir susitarimas.

Kūryba – albume
Kitą dieną, šeštadienį, Kėdainių Daugiakultūriame centre vyko susitikimas su menininku bei jo kūrybinių darbų pristatymas visuomenei. Pristatyme dalyvavo visi susidomėję jo kūryba kėdainiečiai bei svečiai.

Besidomintieji Aloyzo Stasiulevičiaus tapybos darbais gali įsigyti jo kūrinių albumą „Aloyzas Stasiulevičius. Tapyba“, išleistą 2006 m. Vilniaus dailės akademijos leidyklos. Knygą sudarė Aušra Poškutė. Albume reprodukuota apie šimtas dailininko kūrinių. Mintimis apie kūrybą dalijasi pats autorius, taip pat skelbiamas platus dailėtyrininkės Nijolės Tumėnienės straipsnis apie jo tapybą. Pateikiami išsamūs A. Stasiulevičiaus kūrinių ir parodų sąrašai, bibliografija.

Aloyzas Stasiulevičius – pagrindiniai biografijos bruožai
• Aloyzas Stasiulevičius (g. 1931 m.) – lietuvių tapytojas, pedagogas, kritikas, surengęs daugiau nei 60 asmeninių tapybos parodų muziejuose ir galerijose. Dailininko darbai reprezentavo šiuolaikinę Lietuvos dailę daugiau kaip 180 grupinių parodų Lietuvoje ir kitose šalyse. Parašė ir publikavo apie 100 dailės kritikos straipsnių.
• Sukūrė arti 2 000 tapybos darbų, tarp jų – paveikslų ciklus „Kristaus kančios istorija“, „Vilniaus barokas“, „Žvaigždynai“, „Muzikinis ciklas“, „Variacijos Vilniaus tema“, „Sienos“, „D‘Apre“.
• A. Stasiulevičiaus tapybos darbai saugomi septyniuose pasaulio muziejuose – Tretjakovo galerijoje (Maskva), Ludwigo tarptautinio meno forume (Achenas, Vokietija), Zimmerlio dailės muziejuje (nonkonformistinio Sovietų Sąjungos meno kolekcija, Naujasis Džersis, JAV), Sharjaho meno muziejuje (JAE) ir kt., taip pat nacionaliniuose, respublikiniuose ir regioniniuose Lietuvos muziejuose.
• 1956–1957 m. dėstė Telšių taikomosios dailės technikume;1960–1976 m. – Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje; 1976–1979 m. – Vilniaus dailės institute; 2004–2006 – Klaipėdos universiteto Menų fakultete. Nuo 1979 m. – laisvas menininkas.
• Apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2002 m.), Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2007 m), Vilniaus miesto savivaldybės aukso medaliu „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“ (2010 m.) ir kt.

A. Stasiulevičius gerai išmano Kėdainių istoriją, ją puoselėja ir kiek galėdamas stengiasi populiarinti miesto ir jo kūrėjų reikšmę Lietuvos valstybei. Savo autobiografijoje albume „Aloyzas Stasiulevičius. Tapyba“ savo gyvenimo periodą Kėdainiuose – vaikystės ir jaunystės mieste – aprašo kaip labai ypatingą formuojantis jo charakteriui ir pasaulėjautai. Patriotizmą savo kraštui ir miestui A. Stasiulevičius perėmė iš savo šviesuolio tėvo. Dailininkas A. Stasiulevičius, pasiremdamas autoritetu, ieškojo pritarimo Lietuvos kultūrinėje visuomenėje bei Lietuvos Vyriausybėje, kad būtų sukurtas paminklas kunigaikščiams Radviloms Kėdainiuose. Jo dėka Vyriausybė parėmė šios idėjos įgyvendinimą ir moraliai, ir finansiškai.
Stasiulevičius žinomas kaip vienas iš XX a. lietuvių dailės reformatorių, 6–7 dešimtmetyje kūrusių naują plastinę kalbą. Jo darbai žymėjo moderniosios dailės traukimąsi nuo vyravusio akademinio natūralizmo kanonų. Ieškodamas autentiškos raiškos, autorius savo kūryboje pradėjo naudoti koliažo techniką. Vėlesnėje kūryboje A. Stasiulevičius „įteisino“ koliažą kaip specifinį dailės kalbos sandą, smarkiai išvystė jo galimybes, praplėsdamas moderniosios Lietuvos dailės raiškos ribas. Esminiai dailininko tapybos bruožai – abstrakčios formos sudvasinimas, laiko, kaip filosofinės kategorijos, interpretacija, ypač jautrus ir išlavintas spalvų pojūtis, linijinės ritmikos muzikalumas ir novatoriškas, koliažo ir paveikslo paviršiaus faktūros suvokimas, monumentalumas ir dekoratyvumas.
A. Stasiulevičius jau apie porą dešimtmečių gilinasi į Kristaus kančios temą. O inspiracijas šiai temai kūrėjas patyręs dar Paberžėje pas Tėvą Stanislovą dalyvaudamas pleneruose.
Vaikystės patirtys, vargonavimas Šv. Jurgio bažnyčioje ir namų pamaldumo tradicijos suformavo poreikį apmąstyti vizualiai šią temą.

Tekstas Vaidos  MASILIONYTĖS
Fotonuotraukos - Vyto Matkaus 

Kėdainių rajono savivaldybės informacija