Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius priėmė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGRTC) darbuotojų delegaciją. Vizito tikslas – aptarti 1956-ųjų metų įvykių Akademijoje, kai ant vandens bokšto mokiniai iškėlė Lietuvos trispalvę, įamžinimą.

Susitikime su LGRTC Memorialinio departamento direktore Gintare Jakuboniene, Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vedėja Violeta Kolonaitiene, vyriausiąja specialiste Vilma Duboniene ir skulptoriumi Jonu Jagėla taip pat dalyvavo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Margarita Rukšienė, Švietimo skyriaus vyr. specialistas Rytas Tamašauskas, asociacijos Akademijos bendruomenės valdybos pirmininkas Algimantas Paplauskas ir Aleksas Laniauskas, 1956 metų įvykių dalyvis.

Šeštojo dešimtmečio viduryje Akademijos miestelyje susibūrė bendraminčių moksleivių būrelis, kurio nariai platinamus agitacinius lapelius pasirašinėjo MOLG, t. y. Moksleivių organizacija Lietuvai ginti. 1956 metais prieš Vasario 16-ąją atsišaukimus Akademijoje slapta iškabino vienuoliktokas Jonas Burnys, kuris vėliau už tai buvo tardytas saugumo pareigūnų. To paties moksleivio iniciatyva tautinę vėliavą mokyklos bibliotekoje pasiuvo moksleivės Laima Mackutė (Lasauskienė) ir Ieva Navardauskaitė.

Tų pačių metų Velykų rytą trispalvę vandentiekio bokšte, Akademijos miestelio parke, iškėlė J. Burnys, A. Laniauskas, Antanas Legas ir Stasys Minkevičius. Visi šeši antitarybinės grupės nariai buvo saugumo atskleisti, suimti, tardyti ir pašalinti iš mokyklos. J. Burnys buvo nuteistas kalėti trejetą metų Mordovijos lageriuose.

Asociacija „Akademijos bendruomenė“ inicijavo bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui parengė prašymą dėl šio įvykio drąsių laisvės šauklių įamžinimo.

Tad Kėdainių rajono savivaldybėje viešėjusių svečių iš LGRTC tikslas buvo susipažinti su Akademijoje išlikusiu objektu – vandens bokštu, ant kurio numatoma tvirtinti memorialinę lentą.

Pasitarimo metu Memorialinio departamento direktorė G. Jakubonienė sakė, kad galima kreiptis į LGRTC dėl maršrutų sudarymo, lankant Nepriklausomybės kovų paminklus, kalbėta ir dėl stendų prie jų įrengimo, dėl nuorodų į paminklų vietą miškuose pastatymo, viešinimo.

LGRTC atstovai žadėjo pakonsultuoti, kaip gauti finansavimą paminklų atstatymui. 2009 metais prasidėjo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos ir LGRTC bendradarbiavimas ir nuo tada Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pavedimu Kultūros paveldo centras rengia apskaitos dokumentaciją dėl įrašymo į Kultūros vertybių registrą 40 rajono paminklų ir vietų, susijusių su kovomis už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Susitikimo metu rajono meras S. Grinkevičius LGRTC memorialinio departamento direktorės G. Jakubonienės taip pat klausė patarimų, kaip būtų galima plačiau skleisti žinią apie Ruseinių kaimo tragediją, kai prieš 70 metų vienoje sodyboje buvo nužudyta kone pusė kaimo gyventojų.

„Labai gaila, tačiau daugybė žmonių dar nežino daugybės mūsų istorijos skaudžių faktų. Mes turime kalbėti ir priminti savo tautos praeitį ir ypač akcentuoti laisvės kainos pamokas. Būtų labai gerai, jei Ruseinių kaimo tragediją žinotų ne tik Josvainių seniūnijos gyventojai ir keletas kėdainiečių, bet kuo platesnė visuomenė. Būtų labai gerai, jei sutartume dėl bendradarbiavimo ir pagalbos vieni kitiems“, – kalbėjo S. Grinkevičius.

Pasibaigus darbiniam vizitui savivaldybėje kėdainiečiai su svečiais nuvyko į Akademijos miestelio parką. LGRTC atstovai pasiūlė, be memorialinės lentos prie vandentiekio bokšto, jų centro lėšomis pastatyti parke stendą, kuriame būtų trumpai papasakota apie Dotnuvos seniūnijos rezistencijos dalyvius.

Po to svečiai apžiūrėjo Dotnuvos dvaro rūmus, parką ir jame esančius paminklus bei nuvyko į Gėlainių kapines ir pagerbė Jono Burnio atminimą prie jo kapo, kurį prižiūri A. Laniauskas.

Margarita Rukšienė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė