Vilainių seniūnija – didelė ir viena unikaliausių – rajone, tik čia ir Truskavoje galima sutikti retų Lietuvoje ir visoje Europoje stumbrų, dėl kurių, beje, seniūnijos ūkininkams tenka patirti nuostolių. Nors pernai valstybiniu lygmeniu buvo planuota juos perkelti kitur, stumbrai tebesigano derlingose seniūnijos žemėse. Tačiau kitos problemos ir darbai Vilainių seniūnijoje žingsnis po žingsnio juda į priekį. Apie tai – interviu su Vilainių seniūnu Antanu BRUŽU.

– Koks yra svarbiausias, aktualiausias darbas seniūnijoje, kurį reikia atlikti ar jis jau yra atliekamas?

 

– Ko gero, vienas svarbiausių darbų – žvyrkelių, asfaltavimas, kelių perasfaltavimas. Tam reikalingos didelės lėšos. Be to, pastebima, kad kasmet šiuos darbus atlikti kainuoja vis brangiau – kyla asfalto kaina. Praėjusiais metais iš Kelių direkcijos kelių fondo seniūnijai buvo skirta 240 tūkst. litų.

 

Daugelyje gyvenviečių asfaltas, klotas prieš 20 metų, pasenęs ir jo lopyti nebėra kaip – išjudinus vienoje vietoje, tenka tvarkyti ir kitoje. Seniūnija yra greta miesto, tad automobilių eismas didelis, greičiau dėvisi asfaltas. Praktiškai viską reikia perkloti. Darome tai mažais žingsneliais. Pavyzdžiui, per trejus metus sutvarkėme Parko gatvę Vilainiuose, Aukštųjų gatvę Lančiūnavoje, Rožių gatvę Aristavoje ir t. t. Seniūnijoje yra daug žvyrkelių, tad darbo netrūksta. Praeitą savaitę buvau Aristavos bendruomenės susirinkime, kuriame žmonės klausė, kada žvyruotos gatvės bus asfaltuojamos, Tiesa, pagal savivaldybės tarybos priimtą sprendimą gyventojai gali prisidėti prie kelių asfaltavimo trisdešimčia procentų. Tokiu būdu gatvės būtų sutvarkytos greičiau, tačiau norinčiųjų nėra.

 

– Kokiai sričiai dar teikiate prioritetą?

 

– Gyvenviečių apšvietimui. Pernai Katkų, Stebulių gyvenvietėse buvo įrengtas apšvietimas, o Tiskūnuose rekonstruoti apšvietimo tinklai, pakeisti šviestuvai. Juos pakeitę, sumažinome elektros energijos sunaudojimą. Mūsų svarbiausias uždavinys yra didinti elektros energijos panaudojimo efektyvumą, tad turime perspektyvinių planų senus gyvsidabrio šviestuvus Aristavoje, Lančiūnavoje, Vilainiuose pakeisti ekonomiškesniais, be to, gatvių apšvietimą įrengti tuose kaimuose, kuriuose dar yra neapšviestų gatvių. Norisi, kad gyventojai bent tada, kai būna labiausiai tamsu, galėtų eiti į mokyklą, darbą ar vakare grįžti namo apšviestomis gatvėmis. Pernai buvo įgyvendinti mūsų pažadai apšviesti Vilainių parką. Pastatyti 3 apšvietimo stulpai. Šiandien trys takai, vedantys į sporto kompleksą, stotelę, gyvenvietę, yra dalinai apšviesti, kad būtų galima saugiai eiti per parką.

 

– Ar Vilainių seniūnijoje nuotekų tinklų problema tokia pati, kaip ir kitose seniūnijose?

 

– Šias problemas esame iš dalies išsprendę. Tinklai daugelyje seniūnijos kaimų yra įrengti, tačiau gyventojai nelabai nori prisijungti. Vis dėlto seniūnijos gyventojai turėtų suprasti, kad šiandien nieko nemokamo nėra, reikia investuoti patiems, juk tai liečia ir ekologiją. Žinoma, gal mažose gyvenvietėse yra sunkiau, nes gyventojų yra mažiau, neskiriama Europos Sąjungos parama, tad daugiau lėšų reikia patiems. Bet juk kažkaip spręsti prisijungimo klausimą reikia.

 

– Vilainių seniūnijoje yra kolektyvinių sodų. Ar tai, kad seniūnijos ribose yra sodai, sudaro daugiau išlaidų?

 

– Sodininkai patys tvarkosi ten, kur yra problemų, tad seniūnijai nesukelia nepatogumų ar didelių išlaidų. Galiu tik pastebėti, kad šiandien Vasariškių sodai tampa gyvenamaisiais. Žmonės čia perka sklypus, stato namus. Gyventojų, kurie deklaruoja ten gyvenamąją vietą, skaičius auga.

 

– Plečiantis sodams seniūnijoje gali padidėti ir gyventojų skaičius.

 

– Na, šiuo metu mus išties neramina tai, kad seniūnijoje gyventojų mirtingumas pernai buvo didesnis nei užpernai, pastebima mirtingumo didėjimo tendencija. Pernai seniūnijoje mirė 48 žmonės, o gimė – 29.

 

Seniūnijos gyventojų skaičius kasmet mažėja – dėl mirčių, dėl emigracijos. Prieš 9 metus turėjome 4 400, o šiandien gyventojų skaičius jau nebesiekia nė 4 000.

 

– Kalbant apie kaimiškąsias seniūnijas dažnai įsivaizduojama, kad kaimuose nėra darbo ar norinčiųjų dirbti, gyventojai tampa socialinių pašalpų gavėjais. Kaip yra Jūsų seniūnijoje?

 

– Žiemą pašalpų gavėjų skaičius išauga. Rajone stambiems ūkininkams vasarą reikia daug darbo rankų, o žiemą – ne. Žiemos metu jie lieka seniūnijos žinioje, mokame pašalpas. Vasarą vėl tie, kurie nori, darbą susiranda. Tačiau turime nemažai žmonių, kurie nenori ieškoti darbo, ar neina dirbti, net jei yra siūloma.

 

Kai rajono Taryba patvirtino tvarką, kad žmogus turi atidirbti už gaunamas socialines pašalpas, buvo gana sunku įrodyti žmonėms, kodėl to reikalaujama. Pastebėjome, kad tie, kurie nenorėjo dirbti, jau nebeateina prašyti pašalpos. Taip išeina, kad ji jiems buvo nereikalinga: jei priklauso – imsiu, jei turiu atidirbti – tai nereikia.

 

Nuo naujų metų esame įkūrę komisiją, kuri svarsto prašymus. Džiaugiamės, kad ateina tie, kurių prašymai yra svarstomi. Socialinė parama kai kuriems žmonėms tikrai yra reikalinga, bet yra ir tokių, kurie nori pasinaudoti, nes jiems tiesiog priklauso.

 

– Ar pavyko įgyvendinti planą išvežti stumbrų bandą, niokojančią seniūnijos žemės ūkį?

 

– Deja, nieko dar nepadaryta. Stumbrai ateina į tuos pačius laukus. Nei seniūnija, nei ūkininkai nieko negalime daryti – per Nevėžį ar automagistralę „Via Baltica“ jų neperginsime. Į stumbrus gražu pažiūrėti, važiuojant pro šalį. Bet juk jie eina per kažkieno pasėlius. Be to, kartą gyvūnai jau buvo atėję iki pat Vilainių gyvenvietės. Manau, kad stumbrams dar labiau išdrąsėjus gali būti pavojinga. Kartu nėra aišku, ar išvežti šie gyvūnai sugebėtų prisitaikyti kitoje aplinkoje, rasti tinkamo maisto.

 

Gaila ūkininkų, nes greta Šventybrasčio žemės yra geros, laukai – platūs, o kai apsilanko stumbrų bandos, iš pasėlių nebelieka nieko. Ūkininkams mokamos kompensacijos, bet jos tikrai nėra tokio dydžio, kad padengtų patiriamus nuostolius.

 

Lina FIODOROVA, „Rinkos aikštė“