2014 metų kultūros premijos laureatė − Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė, Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos direktorė. Taip nusprendė tarybos sprendimu sudaryta komisija, kurios pirmininkė yra Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė, slaptu balsavimu iš net šešių pretendentų išrinkusi labiausiai kultūrai nusipelniusį žmogų.

Kiti įvairų organizacijų ir asmenų siūlyti kandidatai: Zenonas Brazinskas, Josvainių kultūros centro Pernaravos skyriaus mėgėjų meno kolektyvų vadovas; Vida Burbulienė, dailininkė-tekstilininkė, dailės pedagogė, Kėdainių dailės mokyklos direktorė; Vytautas Kundrotas, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas; Regina Matulienė, Akademijos kultūros centro choreografė, jaunimo tautinių šokių grupės „Ainiai“ ir merginų tautinių šokių grupės „Austėja“ vadovė; Adolfas Morėnas, kino studijos „Mėgėjas“ kūrėjas.

Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė (siūlė Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerija)

Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė nuo muziejaus atidarymo dienos 2001 m. dirba Janinos Monkutės-Marks muziejaus direktore. Ji padėjo surasti muziejui-galerijai tinkamas patalpas, prižiūrėjo pastato rekonstrukcijos darbus, muziejaus-galerijos įkūrimą.

Nuo pat įsikūrimo muziejaus veikla praturtino Kėdainių krašto kultūrinį gyvenimą. Rengiamos tik moderniausios ir populiariausios parodos, kurios komplektuojamos ir atkeliauja į Kėdainius iš didžiųjų Lietuvos miestų ir užsienio. Rengiami ir knygų pristatymai, įgyvendinami kūrybiniai-edukaciniai projektai jaunimui.

Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija kasmet dalyvauja tarptautinės Europos muziejų nakties akcijoje ir organizuoja nemokamą renginį Kėdainių visuomenei. Renginio metu dažniausiai vyksta gyvo garso koncertas, kuriame savo jėgas išbando jaunieji Kėdainių krašto muzikantai. Kėdainiečiai kviečiami dalyvauti įvairiose meninėse dirbtuvėlėse. Šis renginys susilaukia didelės sėkmės ir kasmet pritraukia apie 500 žiūrovų.

Be Dalios Minkevičienės-Jazdauskienės pastangų muziejus negalėtų organizuoti tarptautinių parodų ar dalyvauti tarptautinės Europos muziejų nakties akcijose. Ji visuomet stengiasi surasti svarbiems renginiams rėmėjų ir partnerių, kad Kėdainių krašto gyventojai galėtų turiningai praleisti laiką Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos renginiuose ir parodose.

Svarbiausios parodos:

2010 metais pirmą kartą Lietuvoje kėdainiečiai galėjo pamatyti žymaus JAV tapiserijų meistro Jon Eric Riis kūrybą.

2012 metais organizavo tarptautinę parodą „Netradicinis mini menas iš Azijos ir Europos“. Kūriniai buvo kuriami specialiai Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos salėms. Parodoje pristatyti devyniasdešimties menininkų 147 kūriniai iš 22-jų Azijos ir Europos šalių. Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė rūpinosi, kad menininkų kūriniai saugiai pasiektų galeriją ir kad darbai po parodos būtų saugiai parsiųsti atgal menininkams.

2012 m. vyko tarptautinė kalėdinė paroda „Angelai“. Parodoje pristatyti įvairūs 52 menininkų iš 12 šalių sukurti angelai. 2013 metus palydėjo taip pat atrankinė tarptautinė kalėdinė paroda „Juoda šviesa 2 – eksperimentai“, kurioje dalyvavo 39 kūrėjai iš 8 šalių. Dalia rūpinosi ir šių parodų rėmimu. Rėmėjų lėšos buvo panaudotos užsienio menininkų darbų siuntimui, įsimintiniems parodų atidarymams.

2013 metais muziejuje eksponuota Lietuvių kilmės Reginos V. Palaitytės-Benson (JAV) tekstilės paroda „Iš žemės ir jūros“. 2014 m. pristatyta trijų menininkų iš trijų skirtingų žemynų (Roman Kames (Prancūzija), Hisako Kobayashi (JAV), Peter Miller (Japonija) tapybos darbų ir fotograviūrų paroda „Kosmoso širdies plakimas“.

2014 m. jau tradiciškai muziejuje organizuojama kalėdinė paroda „Lėlių karalystė“, kuri bus atidaroma 2014 m. gruodžio 5 dieną.

2015 metų pradžioje kėdainiečiai galės aplankyti naujausią Erny Piret kuruotą tekstilės meno parodą „AZIJA-EUROPA II“, kuri 2014 metais eksponuota Vokietijoje, o šiuo metu pristatoma Prancūzijoje, Angerso mieste.

Muziejaus direktorė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė randa bendrą kalbą su įvairiais žmonėmis, tačiau ji ypatingą dėmesį skiria Kėdainių rajono jaunimui. Vykdomi įvairūs projektai, skirti jaunimo užimtumui ir meniniam lavinimui, o projektų dalyviai toliau tęsia meninį tobulėjimą tapdami muziejaus savanoriais. Savanoriai prisideda prie įvairių renginių organizavimo. Jau užaugintos kelios savanorių kartos.

2014 m. rudenį, D. Minkevičienės-Jazdauskienės iniciatyva, Janinos Monkutės-Marks muziejus dalyvauja Amerikos Ambasados organizuojamame konkurse „Amerikos kultūros ruduo“ su projektu „Amerikos spalvos vidurio Lietuvoje“. Projektą sudaro įvairių renginių ciklas, skirtas Kėdainių krašto visuomenei, o ypač jaunimui. Organizuotas kūrybinis konkursas Kėdainių moksleiviams, atidaroma konkursui sukurtų kūrinių paroda, o laureatai apdovanoti.

Zenonas Brazinskas (siūlė Paaluonio bendruomenės centras, Josvainių gimnazijos Pernaravos skyrius, Ariogalos literatų klubas „Atgaiva“, Antanina Kambarienė)

Zenonas Brazinskas Josvainių kultūros centro Pernaravos skyriaus mėgėjų meno kolektyvų vadovas. Anksčiau yra vadovavęs Langakių mišriam ansambliui, Paaluonio jaunimo bei senjorų ansambliams, Pelutavos kaimo kapelai.

Nuolat bendradarbiauja su Josvainių gimnazijos Pernaravos skyriumi organizuojant valstybinių švenčių ir atmintinų dienų bei kitus renginius. Rengdamas koncertinę programą visada įtraukia mokyklos vaikus, jų tėvus ir mokytojus.

Z. Brazinskas liaudiškos muzikos kapelos „Daumantų muzikantai“ narys. Aktyviai koncertuoja miestų ir miestelių šventėse, vakaronėse, kituose įvairiuose renginiuose visoje Lietuvoje, taip garsindamas Kėdainių rajoną.

Bendradarbiaudamas su Ariogalos (Raseinių r. sav.) literatų klubu „Atgaiva“, parengė bendrą muzikinę-literatūrinę programą „Iš širdies į širdį“. Programa buvo parodyta Kėdainių, Jonavos, Ukmergės, Raseinių, Panevėžio miestelių ir kaimų gyventojams.

Vida Burbulienė (siūlė UAB „Daumantai LT“)

Dailininkė-tekstilininkė, dailės pedagogė, Kėdainių dailės mokyklos direktorė. Kėdainių dailės mokyklos direktorės pareigas eina nuo 1989 m. rugsėjo 1 d. Mokyklos vadovė – puiki organizatorė: suburia komandas, darbo grupes mokyklos strateginiam planui bei veiklos programoms rengti ir joms įgyvendinti. Mokykloje puoselėjamos tradicijos, organizuojami renginiai, mokinių parodos ne tik mokykloje, mieste, bet ir respublikoje. V. Burbulienė kartu su bendruomenės nariais kuria ir plėtoja edukacinę aplinką: mokykla aprūpinta šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, sudarytos sąlygos tenkinti įvairaus amžiaus mokinių saviraiškos poreikius. Dailės mokykloje yra įsteigtos grupės suaugusiesiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikams, grupės darželiuose „Puriena“, „Pasaka“, Josvainių socialiniame ir ugdymo centre, Josvainių gimnazijoje. V. Burbulienės paruošti mokiniai nuolat dalyvauja konkursuose ir užima prizines vietas.

Dailės mokykloje nuolat įgyvendinamos naujos, originalios kultūrinės veiklos formos, kasmet prisideda prie miesto švenčių organizavimo bei vykdo bendradarbiavimą su įvairiomis rajono įstaigomis ir mokyklomis, įgyvendina įvairius projektus.

Vytautas Kundrotas (siūlė Kėdainių rajono savivaldybės narys Boleslovas Rinkevičius)

Vytautas Kundrotas, apie 35 m. dirbdamas rajono vyriausiuoju architektu, labai prisidėjo prie Kėdainių senamiesčio atgaivinimo ir tolesnio plėtojimo. Daug prisidėjo prie atminimo ženklų, paminklų projektavimo ir statybos, prie aikščių tvarkymo.

Regina Matulienė (siūlė Kėdainių rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba)

Regina Matulienė, Akademijos kultūros centro choreografė, jaunimo tautinių šokių grupės „Ainiai“ ir merginų tautinių šokių grupės „Austėja“ vadovė.

Regina Matulienė jau daugiau nei 40 metų vadovauja Akademijos kultūros centro šokėjams. Merginų šokių kolektyvas „Austėja“ suburtas 1973 m., jaunimo tautinių šokių grupė „Ainiai“ – 1996 m. Per gyvavimo laikotarpį abu kolektyvai yra nuolatiniai Lietuvos dainų švenčių, Lietuvos moksleivių dainų švenčių, įvairių respublikos ir rajono renginių dalyviai. Abi šokių grupės dalyvavo 2014 m. Lietuvos dainų šventės „Čia mano namai“ Šokių dienoje „Sodauto“. Jaunimo šokių grupė „Ainiai“ su koncertinėmis programomis yra išvykęs į Lenkiją, Italiją, Vokietiją.

Reginos Matulienės vadovaujami kolektyvai aktyviai dalyvauja respublikiniuose šokių konkursuose. Jaunimo tautinių šokių grupė „Ainiai“ 2013 m. respublikiniame šokių konkurso „Pora už poros“ regioniniame ture Širvintose laimėjo pirmąją vietą. Minėto konkurso respublikiniame ture Prienuose jaunimo tautinių šokių grupė „Ainiai“ taip pat tapo pirmosios vietos nugalėtoja.

Šokių kolektyvuose choreografė yra užauginusi ne vieną jaunimo kartą, sužadinusi jų meilę tautiniam šokiui, lietuvių tautos papročiams ir tradicijoms, pagarbą savo karšto kultūrai, atskleidusi jaunų žmonių kūrybinius gebėjimus.

Ilgametis, nuoširdus, atsakingas ir kūrybiškas Reginos Matulienės darbas su vaikais ir jaunimu atitinka Kėdainių krašto kultūros premijos 2014 metų prioritetus: 1) dirbdamas kultūrinį švietėjišką darbą su krašto gyventojais, o ypač su jaunimu, 2) puoselėdamas ir propaguodamas krašto etnokultūrą.

Adolfas Morėnas (siūlė Kėdainių kino studija „Mėgėjas“)

Inž. elektrikas Adolfas Morėnas, dirbo Kėdainių krašto televizijoje garso ir vaizdo inžinieriaus pareigose. Šiuo metu yra užtarnautame poilsyje ir, nesiskaitydamas su laiku, dalyvauja Kėdainių kino studijos „Mėgėjas“ veikloje.

Kėdainių kino studija „Mėgėjas“ kūrybinę veiklą pradėjo naujuose Kėdainių kultūros namuose 1962 metais. A. Morėnas modernizavo, pagamino ir nuolat tobulino specifinę aparatūrą: specialų juostai ryškinti būgną, standartinę įgarsinimo aparatūrą garso sinchronizavimo su vaizdu aparatūrą, kino juostų optinio kopijavimo aparatą ir kt. Jo dėka „Mėgėjo“ kino studija techniniais parametrais buvo pripažinta pažangiausia šalyje.

Adolfas Morėnas kaip filmų bendraautoris techniškai įgarsino visus studijos filmus. Kiek išskirtinas filmas „Te visad šviečia saulė“ − čia jis dalyvavo kaip pagrindinis operatorius. Kanų tarptautiniame festivalyje 1966 metais šis filmas laimėjo sidabro medalį. Filmavo ir daugybės „Kėdainių kronikų“ epizodų.

Pastaraisiais metais kino studijos sukurti 70 įvairaus žanro filmų pervesti į šiuolaikines skaitmenines laikmenas. Tam reikalui A. Morėnas sukonstravo specialią skaitmenizavimo įrangą.

1989−1990 Adolfas kartu su V. Laumakiu ir V. Burneika kūrė Kėdainių televiziją, rūpinosi studijų įrengimu, techninės bazės pritaikymu ir tobulinimu, programų įrašymu ir transliavimu.

Svarbiausi apdovanojimai:

1968 m. suteiktas LTSR kino saviveiklos žymūno vardas,

1986 m. apdovanotas LTSR kultūros ministerijos ženklu „LTSR kultūros žymūnas“,

2012 m. Kėdainių rajono tarybos padėka studijos 50-mečio proga už kūrybinę veiklą,

2013 m. metais UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio komiteto padėka už didelį indėlį sukuriant 61 filmo kolekciją, įrašytą į Lietuvos nacionalinį registrą. 

Premija - viena iš priemonių žmonėms, plėtojantiems krašto kultūrą, paskatinti

Senų tradicijų išsaugojimas ir puoselėjimas, naujų kūrybos ir kultūros procesų rėmimas bei skatinimas, krašto kultūrai atsidavusių žmonių veiklos įvertinimas ir skatinimas yra būtinos mūsų krašto kultūrinės plėtrossąlygos. Kėdainių krašto kultūros premija, 1991 m. inicijuoja Kėdainių krašto garbės pilietės gydytojos Teklės Bružaitės, yra viena iš priemonių paskatinti žmonėms, savo veikla padedantiems plėtoti krašto kultūrą.Krašto kultūros premijos steigėja yra rajono savivaldybės taryba. Kultūros premijos laureatas yra apdovanojamas iki 25 MGL pinigine premija, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos padėkos raštu; skelbiamas visose rajono žiniasklaidos priemonėse. Premija kiekvienais metais skiriamas tik vienam asmeniui.
Pretendentu į Krašto kultūros premijos laureatus gali būti kiekvienas Kėdainių krašto gyventojas arba kitur gyvenantis asmuo, įnešęs ženklų indėlį į Kėdainių krašto kultūrą: ieškodamas ir įgyvendindamas naujas, originalios kūrybos ir kultūrinės veiklos formas;  puoselėdamas ir propaguodamas krašto etnokultūrą;  dirbdamas kultūrinį švietėjišką darbą su krašto gyventojais, o ypač su jaunimu;  aktyviai dalyvaudamas krašto visuomeninėje kultūrinėje veikloje;  tiekdamas paramą krašto kultūros įstaigoms, meno kolektyvams.
Pretendentą Kultūros premijai gauti gali pristatyti visos Kėdainių rajono įstaigos, įmonės ir organizacijos, atskiri piliečiai.

Kėdainių krašto kultūros premijos laureatai:

1991 m. - Juozas Meškuotis

1992 m. - Violeta Berlėtaitė

1993 m. - Vytoldas Burneika ir Dalia Bečelienė

1994 m. - Petras Labeckis ir Janina Matulienė

1995 m. - Henrikas Grinevičius

1996 m. - Vitolis Laumakys ir Vaclovas Šablevičius

1997 m. - Jonas Jucevičius

1998 m. - Genovaitė Vanagienė

1999 m. - Algirdas Juknevičius

2000 m. - Rytas Tamašauskas

2001 m. - Vitutė Dudonienė

2002 m. - Antanas Mikalauskas

2003 m. - Vytautas Ulevičius

2004 m. - Janina Monkutė - Marks

2005 m. - Julius Urbanavičius

2006 m. - Regina Lukminienė

2007 m. - Algirdas Viesulas

2008 m. - Laimutė Ona Vikiraitė

2009 m. - Jonas Zenonas Bernadišius

2010 m. - Kęstutis Valionis

2011 m. - Ona Auškalnienė

2012 m. - Aušra Giedrienė

2013 m. - Rimantas Žirgulis 

2014 metų kultūros premija Daliai Minkevičienei-Jazdauskienei bus įteikta gruodžio 18 dieną Kėdainių daugiakultūriame centre. 

Informaciją parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė

Gruodžio 2 dieną įvykusio posėdžio dalyviai (iš kairės): Kėdainių krašto muziejaus direktorius, 2013 m. Kėdainių krašto kultūros premijaus laureatas Rimantas Žirgulis, Kėdainių muzikos mokyklos direktorė Rūta Kutraitė, Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas, komisijos pirmininkė, rajono mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė, administracijos direktoriaus pavaduotojas Julius Lukoševičius, Kėdainių dailės draugijos pirmininkė Albina Mackevičienė.