Antradienio popietę Kėdainių rajone, Paberžėje esančiame 1863 metų sukilimo muziejuje, buvo pristatyta Lietuvos banko į apyvartą išleista 50 litų kolekcinė (proginė) moneta, skirta 1863–1864 metų sukilimo 150 metų sukakčiai. Į pristatymą atvyko Lietuvos banko valdybos narys, Pinigų kūrimo komisijos pirmininkas Audrius Misevičius, monetos dailininkai – Vidmantas Valentas ir Giedrius Paulauskis, Lietuvos monetų kalyklos direktorius Saulius Vaitiekūnas, Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos direktorius Alis Jaramaitis, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. Renginyje dalyvavo Lietuvos banko ir Lietuvos monetų liejyklos atstovai, gausus Miegėnų pagrindinės mokyklos mokinių būrys.

Naująją  monetą pristatė Lietuvos banko valdybos narys, Pinigų kūrimo komisijos pirmininkas A.Misevičius

Moneta primena istorinius įvykius

Lietuvos banko valdybos narys, Pinigų kūrimo komisijos pirmininkas A.Misevičius pažymėjo, kad ši moneta gimė gana sunkiai, autoriai kūrybinėse ,,kančiose“ užtruko ilgai, kad ji dienos šviesą išvystų tokia, kokia yra šiandien. Tai moneta, kuria pažymimas įvykis svarbus ne tik Lietuvai, bet ir kitiems kraštams. Monetą, dedikuotą šiam įvykiui, taip pat išleidžia ir Lenkijos centrinis bankas. ,,Simboliška, kad 1863–1864 metų sukilimui skirtą monetą į gyvenimą palydime Paberžėje – vietovėje, iš kurios pirmieji lietuvių sukilėlių būriai žengė į mūšius su carine imperija. Moneta išleista tą dieną, kai prieš 150 metų sukilėliai Lenkijoje paskelbė manifestą apie atkuriamą Abiejų Tautų Respubliką. Todėl sausio 22-oji laikoma sukilimo, kuriuo bandyta atkurti nepriklausomą valstybę, data“, – teigė A. Misevičius, pabrėžęs Paberžės išskirtinumą, jog labai svarbu ir tai, kad čia yra tie žmonės, kurie saugo šio istorinio įvykio atminimą, rūpinasi juo. Monetą sukūrė du dailininkai – Vidmantas Valentas ir Giedrius Paulauskis. Vienas iš jų yra idėjos autorius, o antrasis dailininkas yra prisilietęs prie monetų kūrimo daugiau nei 30 kartų.

Tai yra sidabrinė moneta, kurios masė – 28,28 gramo, skersmuo – 38, 61 mm, nominalas – 50 litų. Lankstinuke, išleistame kartu su moneta, aprašoma sukilimo eiga, dalyviai, pagrindiniai įvykiai. Monetas nukaldino UAB Lietuvos monetų kalykla. Tiražas – 3000 monetų.

Monetos averse – sukilimo herbas, reverse – naudoti ginklai

Naujosios monetos parduodamos Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune. Monetos kaina reprezentacinėje dėžutėje – 175 litai, be reprezentacinės dėžutės – 160 litų. Kolekcinėse monetose įamžinami svarbūs mūsų valstybės ir pasaulio istorijos įvykiai, žymūs veikėjai, architektūros paminklai. Nuo1993 metų Lietuvos bankas jau išleido 77 kolekcines monetas pagal temą ir vaizdą.

Vienas iš monetos dailininkų V. Valentas prisipažino negalintis komentuoti šių įvykių, pavaizduotų monetoje, nes jis nesantis specialistas, jis galintis kalbėti tik apie savo darbą.

,,Po pirmojo konkurso turo praėjo gana daug laiko, kaip man iš banko paskambino ir pranešė, kad tas projektas, kurį aš buvau pateikęs konkursui, atrinktas tolimesniam tobulinimui. Aišku, istorikai galbūt norėtų toje monetoje matyti visai kitokius simbolius, be abejo, daugiau detalių galima būtų sudėti, bet monetas plotas yra gana nedidelis. Svarbiausia – įsimenantys motyvai, lengvai atpažįstami ir tapatinami su tuo įvykiu. Todėl ieškant tos idėjos, paprasčiausiai pritaikiau tuos įrankius, su kuriais turbūt buvo kovojama. Ilgai teko padirbėti averse, kur viename skyde matosi pavaizduoti trys herbai. Tai ne vieno mano darbas. Viena – projektą padaryti, o kita – jį įvykdyti, be monetų kalyklos ir be daugybės žmonių darbo, tikrai nebūtų nieko buvę“, – sakė dailininkas V. Valentas.

Paberžėje – pasipriešinimo carinei imperijai pradžia

Perduodamas rajono vicemerės Nijolės Naujokienės sveikinimą (kuri buvo planavusi dalyvauti kolekcinės monetos pristatyme, bet atvykti negalėjo), Kėdainių krašto muziejaus direktorius R.Žirgulis visų akivaizdoje pasidžiaugė, jog galima susirinkti šiame pastate, visai kitokios kokybės aplinkoje, nei buvo iki tol. ,,Jei kas iš svečių lankėsi Paberžėje prieš keletą metų, turėjo matyti, kaip kukliai atrodė šis pastatas ir gali palyginti, kaip jis atrodo dabar. Dar kartą noriu padėkoti norvegų fondams, kurie skiria nuolatinę paramą Lietuvos medinei architektūrai ir Kėdainių rajono savivaldybei, kuri nusprendė, kad verta investuoti pinigus į šį, regis tokį atkampų Kėdainių rajono kampelį, tačiau turintį labai prasmingą ir turtingą istoriją“,- pastebėjo Kėdainių krašto muziejaus direktorius.

Kaip istorikas, R.Žirgulis sakė negalintis nepaminėti, kad Kėdainių kraštas pasižymi turtingais savo istorijos klodais. Visai neatsitiktinai būtent Kėdainių kraštas, Paberžė tapo pirmąja vieta, kur lietuviai, baigiant paskutinį abiejų tautų istorijos puslapį atsiliepė į kolegų, brolių lenkų kvietimą pradėti sukilimą dėl Abiejų Tautų Respublikos nepriklausomybės atgavimo. Galėtų kilti klausimas – kiek prasmingas buvo tas sukilimas, nes nugalėti didelę ir galingą carinę imperiją su tokia ginkluote, kuri pavaizduota šioje monetoje, turbūt buvo naivu. Tačiau be laisvės siekio tada – du kartus XIX a. 1831 ir 1863metai, be tarpukario nepriklausomos Lietuvos kovų, be pokario partizanų dešimties metų kovos, turbūt neturėtume tai, ką turime dabar.

,,Aš noriu padėkoti Lietuvos bankui ir dailininkams, kurie sukūrė ir išleido šią monetą. Manau, kad labai svarbu net ir monetose, mūsų piniginiuose ženkluose, kurie yra mūsų valstybės ir valstybingumo ženklai, atkreipti dėmesį į mūsų istoriją. Noriu pakviesti ir toliau lankytis šio muziejaus renginiuose, kuriame tebėra gyva sukilėlių vado Antano Mackevičiaus ir mūsų gerai pažinoto Tėvelio Stanislovo dvasia“, − kalbėjo R. Žirgulis.

Numizmatams – svarbus įvykis

Naujoji moneta buvo įteikta monetos dailininkams – V. Valentui bei G. Paulauskiui, Lietuvos monetų kalyklos direktoriui S.Vaitiekūnui bei 1863 metų sukilimo muziejaus šeimininkams. Lietuvos banko atstovai visiems susirinkusiems surengė viktoriną. Atsakiusiems į klausimus, buvo įteiktas suvenyrinių monetų rinkinys.

Kaip sakė Lietuvos banko valdybos narys, Pinigų kūrimo komisijos pirmininkas A. Misevičius, šis oficialus naujosios monetos, primenančios didvyriškas kovas dėl laisvės, pristatymas yra vienintelis Lietuvoje, pasirinkta vieta yra unikali tuo, jog čia startavo šis sukilimas.

Pasidomėjus, ką numizmatams reiškia dalyvavimas monetos pristatyme bei jos įsigijimas, pašnekovas sakė, jog numizmatai turi keistų pomėgių – kartais jiems svarbu gauti monetos kalyklos autoriaus autografą ant lankstinuko ar monetos sertifikato, jie nori geriau pažinti ir pamatyti tą vietą, kam skiriama ši moneta. Paklaustas, ar monetų paklausą lemia jos tematika ar meninė išraiška, A.Misevičius atsakė, jog šiek tiek turi įtakos, bet stengiamasi sukurti tokią monetą, kad kiekvienos jų norėtų numizmatai, nors kolekcines monetas perka ne tik numizmatai. Manoma, kad per porą mėnesių bus parduotas visas monetų tiražas.

Aistringas monetų kolekcionierius kėdainietis Reimundas Baltrūnas, įsigijęs proginę monetą sakė, jog ši moneta yra pirmoji, papildžiusi jo kolekciją šiais metais.

Monetos averse grakščiai atvaizduotas triskydis sukilimo herbas, reverse – stilizuoti sukilėlių naudoti ginklai: tiesinti dalgiai ir kardas. Monetos briaunoje yra užrašas ,,Laisvė, lygybė, nepriklausomybė“, − toks pat užrašas buvo ir centrinės sukilimo valdžios herbe.

Asta RAICEVIČIENĖ

KG korespondentė