Kėdainių rajone yra 317 vaikų, kuriems vietos savo tėvų namuose neatsirado arba jie liko našlaičiai. Šie vaikai auga globos įstaigose. 60 vaikų nustatyta laikinoji globa. Taigi jie vis dar gali kada nors grįžti į namus. Likusiesiems nustatyta nuolatinė globa. Jie iki pilnametystės gyvens vaikų globos namuose, globėjų šeimose ar bus įvaikinti.

 

Kėdainių vaikai ne tik Kėdainiuose 

201 vaikas yra paimtas globoti ir gyvena šeimoje. Pusę šių vaikų globoja giminaičiai, kitus – svetimi žmonės. 

104 vaikai apgyvendinti įvairiose institucijose: rajono globos namuose „Saulutė“, Kėdainių specialiojoje mokykloje, Švenčionėlių, Jiezno, Kauno „Atžalyno“ vaikų globos namuose ir Kauno kūdikių namuose. 

11 vaikų gyvena Kėdainių rajone įsikūrusioje vaikų globos įstaigoje šeimynoje „Kampučiai“.

Dažniau imasi globoti ir įsivaikinti 

Rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Vilima Jucevičiūtė pasakoja, kad prasidėjus ekonominei krizei gyventojai visiškai nebeėmė vaikų nei globoti, nei įvaikinti. Šis sąstingis tęsėsi ketverius metus. 

„Vaikas, atvykęs svečiuotis, gauna maistpinigių, neatkeliauja visai basas, be nieko. Paėmus į šeimą  globoti, vaikui skiriama globos pašalpa. Greičiausiai žmonės tiesiog buvo išvarginti sunkumų, todėl nesiryždavo. O šiais metais pajutome, kad vis daugiau atsiranda šeimų, kurios nori į savo namus pakviesti vaikų. Viena šeima paėmė net tris broliukus“, – pokyčiais džiaugiasi V. Jucevičiūtė. 

„Kauno vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ pavasarį buvo 15 mūsų rajono kūdikių. Šiandien beliko tik keturi.

Du – broliuką ir sesutę – ruošiasi įsivaikinti viena šeima. Ypač smagu, kad jie augs kartu. Dar vienu vaiku domisi kėdainiečių šeima. Jie jau augina įvaikintą berniuką, o dabar pasakė, kad norėtų jam sesutės. Jau ruošiami dokumentai“, – geras naujienas dėsto V. Jucevičiūtė. 

Šiais metais buvo pastebėta, kad atsiranda ir vis daugiau šeimų, norinčių imti globoti vaikus. V. Jucevičiūtė teigia, kad tai net nebūna giminaičiai – svetimi žmonės.

Įsivaikina ir užsieniečiai 

Šiemet tris Kėdainių našlaičius įsivaikino užsieniečiai. Du vienos šeimos vaikai išvažiavo į Švediją, o vienas – net į Kanadą.

Kaip teigia V. Jucevičiūtė, užsieniečiams yra sudaryta atskira įvaikinimo eilė. Jiems dažniausiai siūlomi specialiųjų poreikių turintys vaikai, kurių lietuviai nėra linkę įvaikinti. 

Pernai buvo įvaikinti trys vienos šeimos vaikai. Buvo metai, kai net septynis vaikus įvaikino trys greta viena kitos gyvenančios užsieniečių šeimos: dvi šeimos po du vaikučius, o viena – tris. Visi šie broliai ir seserys susitinka, bendrauja.

Globoti gali ne visi 

Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja V. Jucevičiūtė aiškina, kad paimti globoti ar įvaikinti gali tik reikalavimus atitinkantys piliečiai. 

Geriausia, kad būtų šeima. Įstatymas nedraudžia įsivaikinti vienišam žmogui. Vis dėlto rekomenduojama, jog vaikas augtų šeimoje. Asmenys, norintys įsivaikinti tą patį vaiką,  privalo būti susituokę. Vieno to paties vaiko įsivaikinti negali nesusituokę drauge gyvenantys žmonės. Globėju gali būti ir vienas asmuo, ne jaunesnis nei 21 metų amžiaus. Artimi giminaičiai (broliai, seserys) gali būti 18 metų amžiaus. 

Kūdikį įsivaikinti ar paimti globoti gali ne vyresni kaip 50 metų. Gali būti daroma išimtis, jei vienas iš sutuoktinių yra jaunesnis. Jeigu vaikas yra vyresnis nei 10 metų, globoti gali ne vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys. 

„Žinoma, jeigu globoti nori artimi giminaičiai, tada daromos išimtys. Pavyzdžiui, jeigu močiutė yra vyresnė, bet ji gauna iš gydytojo pažymą, kad yra sveika ir sugebės pasirūpinti vaiku, tada leidžiame globoti. Pirmiausia visada stengiamės surasti giminaičius“, – pasakoja V. Jucevičiūtė. 

Globoti ar įsivaikinti ketinantys asmenys negali turėti žalingų įpročių, psichologinių problemų, turi būti neteisti, sutikti lankyti įtėvių ir globėjų mokymus, juos baigti bei gauti teigiamą įvertinimą. 

Privalu baigti mokymus 

Lietuvoje yra parengta bendra globėjų ir įtėvių mokymo programa. Ji visiems, besiruošiantiems globoti ar įsivaikinti svetimą, ne giminaičių, vaiką yra privaloma. Būsimieji įtėviai ar globėjai mūsų šalyje pagal šiuos mokymus yra rengiami jau trejus metus. 

Kursai Kaune esančiame Šeimos santykių institute vyksta tris mėnesius, šeštadieniais, po tris valandas. Kėdainiečių šeimos vyksta savo lėšomis. 

„Paskaitas veda psichologai, kurie patys yra baigę specialius šios srities mokymus ir gavę licenciją. Kas trejus metus psichologai atnaujina žinias ir vėl laiko egzaminus. Jie dirba labai profesionaliai. Mes geranoriškai bendradarbiaujame: jeigu kyla kokių problemų, psichologai atvažiuoja net pas šeimą į namus“, – pasakoja V. Jucevičiūtė. 

Mokymų metu būsimieji įtėviai ir globėjai gauna naudingų žinių, kaip padėti vaikui prisitaikyti prie naujos aplinkos, šeimos, kaip spręsti iškylančias vaiko elgesio ar kitas problemas. Pasak V. Jucevičiūtės, visi kursus baigę ir teigiamą įvertinimą gavę asmenys yra labai patenkinti įgytomis žiniomis. 

Globoja dvi 

Kėdainių rajone gyvenanti savų atžalų neturinti šeima pirmą kartą globoti paėmė vaikų namuose atsidūrusią giminaičių dukrą. Jai tada buvo devyneri. Šiandien mergina jau suaugusi ir sukūrusi savo šeimą. 

Kai pirmai mergaitei suėjo 15 metų, sutuoktiniai nusprendė paimti globoti dar vieną vaiką. Tikėjosi berniuko, bet tokio amžiaus berniukų nebuvo. Taip šeimos namuose atsirado dvimetė mergaitė. Šiandien ji guvi, laiminga, viskuo aprūpinta. Turi mamą, tėtį, dvi močiutes ir senelį. Mergaitė gyvena pilnavertį  gyvenimą.

Biologinė mama niekada nepareiškė noro susitikti, pamatyti, kaip dukra auga. Globėjai teigia neslėpę nuo mergaitės, kad jie nėra tikrieji tėvai. Šiai žiniai globotinę ruošti pradėjo vos supratę, kad ji jau gali suvokti tokius dalykus.

Įgūdžiai atsiranda šeimoje 

Moteris mano, jog vaikui augti šeimoje, kad ir ne su biologiniais tėvais, visada yra geriau nei vaikų globos namuose. 

„Vaikas ten neturi nieko savo. Viskas bendra. Jie neturi įgūdžių, kaip tvarkytis buitį. Su globėjais ar įtėviais gyvendamas vaikas mato šeimos santykius, mato, kaip skaičiuojami pinigai, mato tą tikrąjį gyvenimą. Šios žinios jam bus reikalingos gyvenant savarankiškai“, – aiškina jau antrą mergaitę drauge su vyru globojanti moteris. 

Vos neprarado 

Ji pastebi, kad norėtųsi gauti daugiau informacijos apie vaiko sveikatą, nes antroji mergaitė buvo įvariusi nemažai baimės. 

„Vaiką ištiko priepuolis, o mums nieko apie jos ligą nepasakė, nors ir klausėme. Žinoma, dėl to nekilo minčių atsisakyti globos, bet mergaitės gyvybei buvo kilęs rimtas pavojus. Tokią svarbią informaciją suteikti būtina“, – priduria moteris. 

Mintyse – trečias 

„Skatinčiau šeimas imti globoti vaikus. Nesvarbu, kokie sunkumai bebūtų. Visi jie išsprendžiami, kaip ir su savais vaikais. Galėtume gyventi su vyru dviese, bet tada taip tuščia namuose būtų. Dabar gyvenimas daug prasmingesnis. Vienai mergaitei augti liūdnoka. Turime minčių apie broliuką“, –  pokalbį baigia moteris. 

Akvilė KUPČINSKAITĖ, „Kėdainių garsas“