Ekonominė situacija 2022 m.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2022 m. gruodžio 31 d. Kėdainių rajone veikė 1312 verslo įmonių. Lyginant su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, veikiančių įmonių skaičius beveik nepakito. Pagal verslo įmonių teisinį statusą daugiausiai veikiančių buvo UAB ir MB. Kėdainių rajone UAB ir AB vidutiniškai sudarė 50,0 proc., IĮ – 20,0 proc., o MB sparčiai ir toliau populiarėjo: jų skaičius didėjo ir sudarė daugiau kaip 29 proc. (2021 m. sudarė 24,1 proc.) nuo visų veikiančių verslo įmonių. Sparčiai augant mažųjų bendrijų skaičiui, mažėjo individualių įmonių bei uždarųjų akcinių bendrovių. t. y., lyginant su 2021 m., šių įmonių veiklą vykdančių skaičius mažėjo atitinkamai: IĮ – 17,6 proc., UAB 6,6 proc.

Kėdainių rajono savivaldybėje veikia daugiausiai labai mažų ir mažų verslo įmonių, kuriose dirba iki 50 darbuotojų. 2022 m. pabaigoje Kėdainių rajone veiklą vykdė 5 stambios verslo bendrovės: 3 pramonės įmonės − AB ,,Lifosa“, AB ,,LTP Texdan“, UAB ,,Krekenavos agrofirma“, viena transporto įmonė − UAB ,,Transporto vystymo grupė“. Jos buvo didžiausios mūsų rajono gyventojų darbdavės praeitais metais. Taip pat Kėdainių rajono savivaldybėje yra registruota ir parduotuvių tinklą „Moki-veži“ valdanti UAB ,,Makveža“.

Pernai verslo ir ekonomikos augimui didelę įtaką turėjo atlaisvinti karantino ribojimai ir sparčiai atsigavęs privatus vartojimas. Vertinant pagal sektorius, didžiausią poveikį ekonomikos augimui darė pramonė ir paslaugų sektorius, ypač prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla, kuri per pirmąją pandemijos bangą labiausiai nukentėjo, o po jos – labiausiai augo.

Verslumo lygį nusakantis rodiklis – įregistruotų ūkio subjektų skaičius. 2022 m. buvo įregistruotas rekordinis, didžiausias nuo 2015 m., naujų juridinių asmenų skaičius – 120. 2022 m. įregistruotų smulkaus ir vidutinio verslo įmonių skaičius per metus didėjo 4,3 proc. Daug metų buvusią populiariausią verslo formą UAB pakeitė mažoji bendrija. Per 2022 m. uždarųjų akcinių bendrovių registruota 37, o MB – 74. IĮ tapo jau nepatrauklia verslo forma ir pernai įregistruota tik viena. Per 2022 m. mažųjų bendrijų registruota 10 proc. mažiau, o UAB verslo formą rinkosi 19 proc. didesnis pradedančių verslą asmenų skaičius, lyginant su 2021 m. Augant įmonių skaičiui – jos smulkėja, tad pradeda ryškėti mažesnio ekonominio efektyvumo požymis.

Ir nors buvo prognozuota kitaip dėl karo Ukrainoje bei gilėjančios ekonominės krizės visame pasaulyje, 2022 metais bankrutuojančių juridinių asmenų skaičius mažėjo iki vieno, o dar trims įmonėms bankroto procedūra tęsiama. Pernai likviduojamos įmonės statusas suteiktas 54 (10 proc. mažiau nei 2021 m.) verslo įmonėms. Manoma, kad ilgalaikių pasekmių verslui ir šalies ekonomikai turės karas Ukrainoje, energetinių išteklių kainų šuolis, išaugusi infliacija ir ekonominė krizė visame pasaulyje bei valdžios politiniai sprendimai.

Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai skatinami užsiimti veiklomis, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą. Mokiniams ir studentams, tradiciniams amatininkams, neįgalumą turintiems asmenims nustatomos nuo 20 iki 80 proc. lengvatos verslo liudijimams. 2022 m. fiksuoto dydžio pajamų mokestis nepasikeitė ir buvo taikomas vykdomai veiklai su verslo liudijimu − nuo 1 Eur iki 684 Eur, kuris priklausė nuo vykdomos veiklos rūšies ir vykdomos veiklos teritorijos.

Vadovaujantis LR Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, per 2022 m. Kėdainių rajono savivaldybėje buvo išduoti 955 verslo liudijimai fiziniams asmenims, iš jų 248 fiziniai asmenys naudojosi Kėdainių rajono savivaldybės teikiama mokestine lengvata. Asmenų, dirbančių su verslo liudijimu, populiariausia veikla išlieka kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla, − jos sudaro beveik 30 proc. išduotų verslo liudijimų per metus. Antroje vietoje pagal populiarumą − mažmeninė prekyba ir specializuoti statybos darbai. Daugėja ir gyvenamosios paskirties patalpų nuomotojų (išduoti 103 verslo liudijimai).

2022 m. pabaigoje Kėdainių rajono savivaldybėje pagal individualios veiklos pažymą dirbo 759 asmenys. Daugiausiai su individualios veiklos pažyma pagal ekonomines veiklos rūšis vykdė kurjerių paslaugas – 45 asmenys; teikė kelių sausumos transporto paslaugas – 61 asmuo (veiklos populiarumui turėjo įtakos „Bolt“ taksi veikla), statybos paslaugas vykdė 109 asmenys.

Auganti ekonomika, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, mažėjantis į darbo rinką įsiliejančių jaunų žmonių skaičius, įvairios darbo rinkos politikos priemonės, įskaitant nuoseklų darbo užmokesčio didinimą, lemia darbo užmokesčio kilimą. LR Statistikos departamento pateiktais duomenimis, 2022 m. 3 ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis, be individualių įmonių, Kėdainių rajone buvo 1 662,1 Eur, tai sudarė beveik 92,4 proc. šalies vidutinio bruto darbo užmokesčio. Pagal mokamą vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje (1799,0 Eur) mūsų savivaldybė buvo aštuntoje vietoje – didesnis darbo užmokestis buvo mokamas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse bei Kauno, Vilniaus, Mažeikių ir Jonavos rajonų savivaldybėse.

Sėkmingam Kėdainių rajono savivaldybės ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, konkurencingumui ir plėtrai įtaką turi darbo rinkos situacija ir jos pokyčiai. Ilgalaikį nedarbą lemia nenoras dirbti, tobulinti kvalifikacijos, kompetencijų trūkumas, laisvų vietų stoka, žalingi įpročiai, įtakos darbo vietos dažnai kuriamos aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams, nes pastarųjų jaučiamas didelis trūkumas. Esami bedarbiai (neturintys aukštos/tinkamos kvalifikacijos), ypač bedarbiai vyresni kaip 50 metų, stokoja motyvacijos dirbti, nepasitiki savimi. Todėl atsižvelgiant į jų turimą kvalifikaciją, jiems dažnai siūloma tik šiek tiek didesnis darbo užmokestis negu minimali alga ar prastesnės darbo sąlygos. Bedarbystė Kėdainių rajono kaimo teritorijoje viršijo 50 proc., nes beveik visas verslas sukoncentruotas Kėdainių mieste, todėl nedarbas kaimiškose seniūnijose ypač didelis, nes su miestu yra ribotos susisiekimo galimybės laiku nuvykti į darbą ar grįžti namo. Taip pat bedarbius, gyvenančius kaime, nemotyvuoja įmonėse mokamas beveik minimalus darbo užmokestis, kad sutiktų dirbti mieste.

Vadovaujantis LR Užimtumo tarnybos duomenimis, 2022 m. gruodžio pabaigoje Kėdainių rajono savivaldybėje nedarbas siekė 10,0 proc.: buvo registruoti 2 842 bedarbiai (2021 m. – 2 999 bedarbiai), iš jų tarp bedarbių iki 29 m. – 523 (2021 m. − 512), kurių nedarbas siekė 7,5 proc. Nedarbo lygis šalyje buvo 8,9 proc., jaunimo nedarbas iki 29 m. – 7,3 proc. Nedarbas Lietuvoje 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 1,1 proc. punkto mažesnis negu mūsų rajone. Kauno apskrities vidurkis taip pat šiek tiek mažesnis negu mūsų rajone ir siekė 9,5 proc. Dar didesnė problema surasti darbą bedarbiams, kuriems yra per 50 metų. Šalyje tokio amžiaus bedarbiai sudarė 10,5 proc., Kauno apskrityje – 11,1 proc., o mūsų rajone − net 12,4 proc. Kėdainių rajono savivaldybėje didesniam nedarbui įtakos turėjo sustabdyta didžiausios mūsų rajono įmonės AB ,,Lifosa“ veikla.

Tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI) yra makroekonominis rodiklis, jų pagrindu kuriami tiesioginiai šalių ryšiai, skatinama ekonomikos plėtra, sudaranti sąlygas naujoms darbo vietoms kurti, modernioms technologijoms diegti, eksporto apimtims didinti. 2021 m. pabaigoje Kėdainių rajono savivaldybėje TUI siekė 291,44 mln. Eur. Tai sudarė 1,1 proc. šalies (27 109,91 mln. Eur) bei 11,80 proc. Kauno apskrities (2 468,88 mln. Eur) rodiklio. Pagal tiesioginių užsienio investicijų srautą 2021 m. Kėdainiai buvo 8-oje vietoje tarp Lietuvos savivaldybių. Kėdainių savivaldybei TUI tenkanti dalis vienam gyventojui – 6 348 Eur (15,22 proc. mažesnis nei 2020 m.) ir buvo pačios didžiausios Kauno apskrityje, t. y. 2021 m. pabaigoje Kėdainių rajone TUI buvo beveik 1,5 karto didesnės už Kauno apskrities TUI vidurkį (4 335 Eur), tenkantį vienam gyventojui.

Kėdainių rajono savivaldybėje, kaip ir visose Lietuvoje, dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas, kuris yra vienas svarbiausių ekonomikos augimo bei konkurencingumo veiksnių, turintis esminį poveikį naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui. Siekdama sukurti kuo palankesnę smulkia jam verslui aplinką bei prisidėti prie verslo sąlygų gerinimo ir naujų darbo vietų kūrimo skatinimo, 2022 m. Kėdainių rajono savivaldybė Kėdainių rajone registruotiems verslo subjektams teikė finansinę paramą iš Smulkiojo verslo rėmimo fondo pagal 10 priemonių. Per 2022 m. Kėdainių rajono smulkiojo verslo rėmimo fondo parama pasinaudojo 38 verslo subjektai. Smulkiesiems verslininkams savivaldybės parama siekė nuo kelių šimtų eurų iki net 4 000,00 Eur vienam paramos gavėjui. Per 2022 m. smulkiajam verslui buvo suteikta finansinė parama daugiau kaip už 76 tūkst. Eur. Populiariausios Smulkiojo verslo rėmimo fondo paramos priemonės buvo dvi: įrangos/darbo priemonių įsigijimo dalinis išlaidų kompensavimas (pasinaudojo 21 pradedančios veiklą įmonės, skirta parama už 42,2 tūkst. Eur) ir naujų darbo vietų kūrimo – sukurta 19 naujų darbo vietų. Finansinės paramos pagal šią priemonę buvo suteikta už 32,18 tūkst. Eur.

2022 m. Kėdainių rajono savivaldybės suteiktos vidutinis finansinės paramos dydis vienam verslo subjektui buvo 2 012,42 Eur, o vidutinė finansinė parama naujai darbo vietai – 1 693,98 Eur.

Kėdainių rajono savivaldybės suteikta finansinė parama buvo labai svarbi ir reikalinga verslo subjektams, ypač naujai įsikūrusioms įmonėms ir pradedantiems pirmuosius žingsnius versle.

Informaciją parengė
VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro
Direktorė Daina Balasevičienė

Ekonominė situacija 2021 m.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2021 m. gruodžio 31 d. Kėdainių rajone veikė 1317 verslo įmonių. Lyginant su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, veikiančių įmonių skaičius augo daugiau kaip 3,9 proc. Kėdainių rajono savivaldybėje verslumo lygis, lyginant su šalies rodikliu, siekė 87,2 proc. 2021 m. šalyje 1000 gyventojui teko 39 veikiančios įmonės, o Kėdainių rajono savivaldybėje – 1000 gyventojų – 34 įmonės. Pagal verslo įmonių teisinį statusą daugiausiai veikiančių buvo UAB ir MB. Kėdainių rajone UAB ir AB vidutiniškai sudarė daugiau kaip 51,3 proc., IĮ – 23,3 proc., o MB sparčiai populiarėjo: jų skaičius didėjo ir sudarė daugiau kaip 24 proc. (2020 m. - sudarė 18,8 proc.) nuo visų veikiančių verslo įmonių. Sparčiai augant mažųjų bendrijų skaičiui, vis mažiau registruojama individualių įmonių bei uždarųjų akcinių bendrovių. t. y. lyginant su 2020 m., šių įmonių skaičius mažėjo beveik po 3 proc.

Kėdainių rajono savivaldybėje veikia daugiausiai labai mažų ir mažų verslo įmonių, kuriose dirba iki 50 darbuotojų. 2021 m. pabaigoje Kėdainių rajone veiklą vykdė 5 stambios verslo bendrovės: 3 pramonės įmonės - AB ,,Lifosa“, AB ,,LTP Texdan“, UAB ,,Krekenavos agrofirma“, viena transporto įmonė - UAB ,,Transporto vystymo grupė“, kurios buvo didžiausios mūsų rajono gyventojų darbdavės praeitais metais. Taip pat Kėdainių rajono savivaldybėje yra registruota ir parduotuvių tinklą „Moki-veži“ valdanti UAB ,,Makveža“.

Verslumo lygį nusakantis rodiklis – įregistruotų ūkio subjektų skaičius – rodo, kad Kėdainių rajono savivaldybėje verslumo lygis augo sparčiai. Nors 2020 m. - 2021 m. buvome Covid-19 viruso aplinkoje, tačiau įmonių Kėdainių rajono savivaldybėje kaip ir 2020 m. įregistruota rekordiškas daug - net 115 smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių - daugiausiai per laikotarpį nuo 2015 m. (2015 metais įkurtos 58 įmonės, 2016 m. - 52, per 2017 m. – 50, per 2018 m. – 61, 2019 m. – 80, 2020 - 99). 2021 m. įregistruotų smulkaus ir vidutinio verslo įmonių skaičius per metus padidėjo 16 proc. Daug metų buvusią populiariausią verslo formą UAB - keičia mažoji bendrija. Per 2021 m. uždarųjų akcinių bendrovių registruota 31, o MB – 82. IĮ tampa nepatrauklia verslo forma ir jų pernai įregistruota tik 2. Per 2021 m. mažųjų bendrijų registruota daugiau kaip 13 proc., lyginant nei 2020 m.

Per praeitus metus bankrutavo 3 verslo įmonės, dar 3 įmonėms bankroto procedūra tęsiama. Pernai likviduojamos įmonės statusas suteiktas 60 (mažiau 13,04 proc.) verslo įmonių, taip pat inicijuotas likvidavimas Registro tvarkytojo 58 verslo įmonėms, t. y. beveik 2 kartus daugiau, nei 2020 m.

2021 metais, lyginant su 2020 m., bankrutavusių įmonių buvo 2 kartus mažiau, panašus skaičius buvo ir bankrutuojančių įmonių. Bankroto procedūroms Lietuvoje esant ilgoms, tikrasis COVID-19 viruso poveikis įmonių bankrotams gali pasireikšti po kelerių metų. Pandemijos poveikis ir politiniai sprendimai verslui neturėjo ilgalaikių pasekmių, tačiau pablogėję verslo lūkesčiai ir eikvojami sukaupti rezervai (prekių ar lėšų) gali lemti kitokius verslo sprendimus.

Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai skatinami užsiimti veiklomis, kuriomis gali būti verčiamasi, turint verslo liudijimą. Mokiniams ir studentams, tradiciniams amatininkams, neįgalumą turintiems asmenims nustatomos nuo 20 iki 80 proc. lengvatos verslo liudijimams. 2021 m. fiksuoto dydžio pajamų mokestis (Eur) buvo taikomas vykdomai veiklai su verslo liudijimu - nuo 1 Eur iki 684 Eur, kuris priklausė nuo vykdomos veiklos rūšies ir vykdomos veiklos teritorijos.

Vadovaujantis LR Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, per 2021 m. Kėdainių rajono savivaldybėje buvo išduoti 467 verslo liudijimai fiziniams asmenims (2020 m. – 463), iš kurių 118 fizinių asmenų naudojosi Kėdainių rajono savivaldybės teikiama lengvata. Asmenų, dirbančių su verslo liudijimu, populiariausia veikla - kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla, jos sudaro 30 proc. išduotų verslo liudijimų per metus. Antroje vietoje pagal populiarumą - mažmeninė prekyba. Daugėja ir gyvenamosios paskirties patalpų nuomotojų.

2021 m. pabaigoje Kėdainių rajono savivaldybėje pagal individualios veiklos pažymą dirbo 3043 asmenys. Daugiausiai su individualios veiklos pažyma pagal ekonomines veiklos rūšis dirbo statybos srityje, net 173 asmenys; kitas, niekur nepriskirtas, kelių sausumos transportas – 137 asmenys (veiklos populiarumui turėjo įtakos Bolt taksi veikla). Kirpyklų, grožio salonų veikla (132 asmenys) ir variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas - autoservisų veikla (130 asmenų) išlieka ir toliau labai populiari. Vis dažniau registruojama korepetitorių veikla - kitas, niekur nepriskirtas švietimas – 109 asmenys.

Auganti ekonomika, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, mažėjantis į darbo rinką įsiliejančių jaunų žmonių skaičius, įvairios darbo rinkos politikos priemonės, įskaitant nuoseklų darbo užmokesčio didinimą, lemia darbo užmokesčio kilimą. LR Statistikos departamento pateiktais duomenimis, 2021 m. 3 ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis be individualių įmonių Kėdainių rajone buvo 1560,90 Eur, tai sudarė beveik 98 proc. šalies vidutinio bruto darbo užmokesčio. Pagal vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje (1598,10 Eur) mūsų savivaldybė buvo penktoje vietoje – didesnis darbo užmokestis buvo mokamas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse bei Kauno rajono savivaldybėje.

Sėkmingam Kėdainių rajono savivaldybės ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, konkurencingumui ir plėtrai įtaką turi darbo rinkos situacija ir jos pokyčiai. COVID-19 situacija reikšmingai pablogino darbo rinkos situaciją Lietuvoje, o taip pat ir mūsų rajone. Tikėtina, kad nedarbo lygio šuolis, kuris buvo 2020 m., buvo tik trumpuoju periodu. 2021 m. prasidėjusi vakcinacija teikė vilčių, kad gyvenimas grįš į normalias vėžes, o LR Vyriausybės skiriama pagalba verslui prisidės prie situacijos stabilumo. Nedarbas jau antrus metus augo tam tikruose sektoriuose. Itin nukentėjo labiausiai pažeidžiamos darbuotojų grupės, pavyzdžiui, jaunimas, turintis mažiau profesinių įgūdžių ir sudarantis reikšmingą paslaugų sektoriaus dalį, žemos kvalifikacijos darbuotojai. Didžiausius nuostolius pandemijos metu patyrė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės. Kitiems sektoriams, tokiems kaip prekyba (ypač elektroninė), statyba, transportas bei sandėliavimas, apdirbamoji gamyba, pandemijos pasekmės buvo silpnesnės. Iš kitos pusės, ilgalaikį nedarbą lemia nenoras dirbti, tobulinti kvalifikacijos, kompetencijų trūkumas, laisvų vietų stoka, žalingi įpročiai, įtakos turi ir vis dar egzistuojantis nelegalus darbas. Mažesnėse, kaimiškose savivaldybės teritorijose, darbo vietos dažnai kuriamos aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams, nes pastarųjų jaučiamas didelis trūkumas. Esami bedarbiai (neturintys aukštos/tinkamos kvalifikacijos), ypač bedarbiai vyresni kaip 50 metų, stokoja motyvacijos dirbti, nepasitiki savimi. Todėl atsižvelgiant į jų turimą kvalifikaciją, jiems dažnai siūloma tik šiek tiek didesnis darbo užmokestis negu minimali alga ar prastesnės darbo sąlygos. Bedarbystė Kėdainių rajono kaimo teritorijoje viršijo 50 proc., nes beveik visas verslas sukoncentruotas Kėdainių mieste, todėl nedarbas kaimiškose seniūnijose ypač didelis, nes su miestu yra ribotos susisiekimo galimybės laiku nuvykti į darbą ar grįžti namo. Taip pat bedarbius, gyvenančius kaime, nemotyvuoja įmonėse mokamas beveik minimalus darbo užmokestis, kad sutiktų dirbti mieste.

Vadovaujantis LR Užimtumo tarnybos duomenimis, 2021 m. gruodžio pabaigoje Kėdainių rajono savivaldybėje nedarbas siekė 11,2 proc.; buvo registruoti 2 999 bedarbiai (2020 m. - 5086 bedarbiai), iš jų tarp bedarbių iki 29 m. – 512 (2020 m. - 1250), kurių nedarbas siekė 7,0 proc. Nedarbo lygis šalyje buvo 10,2 proc., jaunimo nedarbas iki 29 m. – 7,0 proc. Nedarbas Lietuvoje 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 1,0 proc. punkto mažesnis, negu mūsų rajone. Kauno apskrities vidurkis taip pat šiek tiek mažesnis, negu mūsų rajone, ir siekė 10,4 proc. Dar didesnė problema surasti darbą bedarbiams, kuriems virš 50 metų. Šalyje tokio amžiaus bedarbiai sudarė 13,3 proc., Kauno apskrityje – 13,4 proc., o mūsų rajone net 13,9 proc.
Materialinės investicijos yra ilgalaikio Lietuvos ūkio pagrindas. Materialinių investicijų dydis Kėdainių rajono savivaldybėje 2020 m. (2021 m. duomenys Lietuvos statistikos departamento dar nepateikti) siekė 104,60 mln. Eur, tai sudarė 1,2 proc. šalies (8 863,9 mln. Eur) ir beveik 6 proc. Kauno apskrities (1749,8 mln. Eur). Kėdainių rajono savivaldybės materialinės investicijos, tenkančios 1 gyventojui 2324 Eur. Lyginant su šalies vidurkiu (3171 Eur/1 gyv.), Kėdainių rajono savivaldybėje materialinės investicijos, tenkančios 1 gyventojui, 2020 m. buvo daugiau kaip 36 proc. mažesnės, negu Lietuvoje, o lyginant su Kauno apskrities vidurkiu (3101 Eur/1 gyv.) sudarė beveik 75 proc.

Tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI) yra makroekonominis rodiklis, jų pagrindu kuriami tiesioginiai šalių ryšiai, skatinama ekonomikos plėtra, sudaranti sąlygas naujoms darbo vietoms kurti, modernioms technologijoms diegti, eksporto apimtims didinti.

2020 m. pabaigai Kėdainių rajono savivaldybėje TUI siekė 335,07 mln. Eur. Tai sudarė 1,4 proc. šalies (23 938,12 mln. Eur) bei 15,8 proc. Kauno apskrities (2117,28 mln. Eur) rodiklio. Pagal tiesioginių užsienio investicijų srautą 2020 m. Kėdainiai buvo 6-oje vietoje tarp Lietuvos savivaldybių. Kėdainių savivaldybei TUI tenkanti dalis vienam gyventojui – 7488 Eur (28,1 proc. didesnės, nei 2019 m.) ir buvo pačios didžiausios Kauno apskrityje, t. y. 2020 m. pabaigoje Kėdainių rajone TUI buvo 2 kartus didesnės už Kauno apskrities TUI vidurkį (3743 Eur), tenkantį vienam gyventojui. Pagal TUI augimo tempus rajono savivaldybėse, išskyrus Vilniaus m., Kauno m. ir Klaipėdos m., Kėdainių rajono savivaldybė nusileidžia tik Vilniaus ir Mažeikių rajono savivaldybėms. Į Kėdainių ekonominę veiklą didžiausias investicijas pritraukė apdirbamoji pramonė, į kurią investavo tokios šalys kaip Rusija, Danija ir Suomija.

Kėdainių rajono savivaldybėje, kaip ir visose Lietuvoje, dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas, kuris yra vienas svarbiausių ekonomikos augimo bei konkurencingumo veiksnių, turintis esminį poveikį naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui. Kėdainių rajono savivaldybė siekdama sukurti kuo palankesnę smulkiajam verslui aplinką bei prisidėti prie verslo sąlygų gerinimo ir naujų darbo vietų kūrimo skatinimo ir 2021 m. Kėdainių rajono savivaldybė teikė finansinę paramą iš Smulkiojo verslo rėmimo fondo pagal 10 priemonių. Per 2021 m. Kėdainių rajono smulkiojo verslo rėmimo fondo parama pasinaudojo 49 verslo subjektai. Smulkiesiems verslininkams savivaldybės parama siekė nuo kelių šimtų eurų iki net 4000,00 Eur vienam paramos gavėjui. Per 2021 m. smulkiajam verslui buvo suteikta finansinė parama daugiau kaip už 105 tūkst. Eur. Populiariausios Smulkiojo verslo rėmimo fondo paramos priemonės buvo dvi: įrangos/ darbo priemonių įsigijimo dalinis išlaidų kompensavimas (pasinaudojo 27 pradedančios veiklą įmonės, skirta paramos už 43,3 tūkst. Eur) ir naujų darbo vietų kūrimo – pasinaudojo 24 verslo subjektai, sukūrę 34 naujas darbo vietas. Finansinės paramos pagal šią priemonę buvo suteikta už 56,4 tūkst. Eur. Kėdainių rajono savivaldybės suteikta finansinė parama buvo labai svarbi ir reikalinga verslo subjektams, ypač tik įsikūrusioms įmonėms ir pradedantiems pirmuosius žingsnius versle.

Informaciją parengė
VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro
Direktorė Daina Balasevičienė