J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Apklausa
Apklausa
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Struktūra ir kontaktai
Struktūra ir kontaktai
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Kaip vadinasi mūsų kraštiečio Česlovo Milošo gimtinė?

Dvejopas pavadinimas –  ne tik žymiojo poeto  gimtinės

Dabartinis oficialusis kaimo vardas Šetẽniai. Variantų Šeteniai, Šateniai ar Šateiniai būta nuo seno. Ir taip yra ne tik su šios vietovės  pavadinimu. Pvz., ir Guptelčiai, ir Guptilčiai – abu geri, taisyklingi, bet norminis ir oficialus yra Guptilčiai; ir Anseiniai, ir Ansainiai – abu geri, taisyklingi, nuo seno vartoti, bet pripažintas norminiu ir registruotas VĮ Registrų centre  Ansainiai. Variantai kalboje greičiausiai gyvi dėl tarmės fonetinių ypatumų, kurių norminant (teikiant bendrine kalba) atsisakoma. Verta priminti, kad pagrindinis vietovardžių norminimo principas, kuriuo vadovaujamasi, tvarkant lietuvių vardyną, yra toks: norminiu laikyti ne tarminį, o bendrinį vietovardžių rašymą.     Pats bendriausias ir svarbiausias vietovardžių kirčiavimo principas yra toks: bendrinėje kalboje vietų vardai kirčiuojami taip, kaip juos kirčiuoja vietos žmonės.

Nieko blogo, jei kalbant ar rašant paprastą tekstą bus pavartotas neoficialus variantas, bet oficialiame rašte, dokumente, kelio rodyklėse ir pan. turi būti autentiška ir oficiali forma.

Kartais keli variantai atsiranda ne dėl būtų iš senovės kelių formų, bet tiesiog vietovardį užregistravus, įrašius į tvirtinamus sąrašus su korektūros klaida. Taip yra atsitikę su pavadinimu Anciškis – tokia forma yra norminė ir oficiali, bet, deja, net dokumentuose dažnai rašoma Ančiškis, Ančiškiai. Norisi pridurti, kad naujausiame šaltinyje – „Lietuvos vietovardžių žodyne“ (T. 1 (A–B), Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008) – šis gyvenamosios vietovės vardas, dar Anciškiai, taip pat Ancinės, Ancinės, Anciuškos, siejami su asmenvardžiais Ancis, Ancius, Anca, Ancas, Ancė.

Su klaida yra užregistruotas ir Kezų pavadinimas (turi būti Kėzai), ir Janušavos pavadinimas (turi būti Jonušava), tačiau dabar tų pavadinimų keitimo inicijuoti neketinama dėl to, kad tai sukeltų daug nepatogumų žmonėms. Bet reikia žinoti, kad jeigu žmogus kokiame neoficialiame tekste parašys Kėzai ir Jonušava – jis vartos tikrąjį, be klaidos variantą. Oficialiame rašte, žinoma, privalome vartoti tokį  variantą, kuris yra registruotas Registrų centre.

 

Taisyklingas ir oficialus pavadinimas –  Šetniai

Grįžkim prie Šetenių, Šatenių, Šateinių. Anot dr. Laimučio Bilkio, pirmuoju gyvosios kalbos faktu laikytina Vaižganto 1904 m. „Dirvoje“ publikuotame „Geografiškųjų vardų sanraše“ užrašyta forma Šetniai. Tarpukariu vartoti du variantai ir VLKK svarstytame „Vietovardžių žodyne“ (2002) teikiami du norminiai variantai – Šeteniai ir Šateiniai. XX a. vid. sudarytuose Lietuvos gyvenamųjų vietų vardų sąrašuose greta Šetenių dar užrašyti ir Šateniai.  Abu variantai 2-osios kirčiuotės, taigi kirtis krenta į galūnę galininke: Buvo užsukęs į Šeteniùs (Šateiniùs).

Dabar oficialus variantas Šeteniai užrašytas ir jau po karo leistuose administracinio teritorinio suskirstymo žinynuose (1959, 1976). Tad reikėtų jau priprasti prie šio oficialaus pavadinimo. Bet, kaip jau ir minėta, nieko blogo neoficialiuose raštuose parašyti ir šalutinį taisyklingą variantą – Šateiniai.

                 Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojo dr.  L. Bilkio spėjama, kad šis kaimo vardas kilęs iš asmenvardžių *Šateinis ar *Šetenis (*Šatenis). Kad tokių asmenvardžių galėjo būti, rodo Surviliškio valsčiuje užrašyta pavardė Šatas, Kėdainių valsčiuje – Šatinskas, taip pat pavardės Šetaitis, Šetūnas. Plačiau galima pasiskaityti L. Bilkio straipsnyje „Kodėl yra dvejopas Česlovo Milošo gimtinės pavadinimas – Šeteniai ir Šateiniai?“ – „Gimtoji kalba“, 2011, nr. 6.

Savivaldybių kalbos tvarkytojams, be kitų valstybinės kalbos vartojimo sričių kontrolės, priklauso tikrinti, ar oficialios, sunormintos Lietuvos Respublikos vietovardžių lytys miestuose ir rajonuose rašomos valstybine kalba, ar jos taisyklingos, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 2000, Nr. 22-552)  91 (7) str. skelbia, kad „Autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimas teisės aktuose, kituose oficialiuose leidiniuose, kartografijoje, kelių bei gatvių rodyklėse, iškabose, antspauduose, komunikacijose, Lietuvos Respublikos gaminių dokumentuose, vadovėliuose – užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų litų“. Primintina ir tai, kad pagal Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisykles (Žin., 1996, Nr. 54-1277, 2000, Nr. 57-1688, Žin., 2006, Nr. 9-333), gyvenamąsias vietoves nustato ir panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia, pavadinimus gyvenamosioms vietovėms suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos pasiūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę. Sprendimai derinami ir su Valstybine lietuvių kalbos komisija.

 

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja