Invaziniai šliužai pažįstami daugelio Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų gyventojams. Jie puola ne tik dekoratyvinius augalus, daržoves, uogas, bet ir kelia grėsmę biologinei įvairovei – vietinėms moliuskų, augalų rūšims.

Anot atmintinę gyventojams dėl invazinių šliužų parengusių Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) zoologų dr. Gritos Skujienės ir Manto Adomaičio (REKOMENDACIJOS APSAUGAI NUO INVAZINIŲ ŠLIUŽŲ), visų pirma labai svarbu atskirti vietines šliužų rūšis nuo invazinių.

Dr. G. Skujienės teigimu, Lietuvoje aptinkama bent 21 šliužų rūšis. Labiausiai paplitusi invazinė rūšis yra luzitaninis arionas, arba ispaninis arionas (Arion lusitanicus, sinonimas – A. vulgaris).

Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šis šliužas Lietuvoje pirmą kartą aptiktas 2008 metais Kaune, tačiau dabar yra stipriai paplitęs visoje Lietuvos teritorijoje. Suaugęs luzitaninis arionas yra didelis (7–15 cm ilgio) vienspalvis oranžinės arba rudos spalvos šliužas. Ispaniniams arionams būdingas hermafroditizmas. Jų gyvenimo ciklas paprastai trunka vienerius metus. Kiaušinius deda vasarą ir rudenį (intensyviausiai).

Iš Pirėnų pusiasalio  kilę ir su dekoratyviniais augalais bei jų žeme į Lietuvą atgabenti šliužai sparčiai plinta daugiausia Vilniaus, Kauno, Raseinių apskrityse. Iš sodų ir sodybų jie nukeliavo į parkus, miestų gėlynus, paplito laukinėje gamtoje ir daro jai didelę žalą, dėl to yra įtraukti į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Dažniausiai aptinkami ten, kur retai šienaujama, apleistose sodybose, jų kiaušiniai ir jaunikliai žiemoja komposto krūvose.

Kaip plinta?

Luzitaninis arionas ir didysis šliužas dažniausiai plinta gabenant gyvus augalus, dirvožemį ir substratą, į kurį patenka jų kiaušinių. Greitai adaptuojasi prie naujos vietos klimato sąlygų, todėl sparčiai išplinta įvairiose teritorijose.

Kur galima rasti?

Dažniausiai šliužai aptinkami drėgnose, pavėsingose vietose – po kompostu, augalų vazonais, žolės mulču, šalia griovių, po lentomis, plytomis ar kitomis nuokritomis. Jie mėgsta vietas, kuriose kaupiasi drėgmė ir yra mažai šviesos. Kiaušinius deda į labai drėgnas vietas – dažniausiai po žaliųjų atliekų (kompostinių) krūvomis, mulču, grumstais ar net po plytelėmis. 

Ką daryti pastebėjus?

Pastebėjus šliužus ar jų kiaušinius – būtina nedelsti ir juos naikinti.

Invazinių šliužų naikinimo būdai skirtingais laikotarpiais

Šliužai  labai aktyvūs nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Pavasarį išsirita jaunikliai, vasarą jie aktyviai maitinasi ir dauginasi, o rudenį vyksta kiaušinių dėjimas. Sėkmingai kontrolei būtinas nuoseklumas visais etapais.

Bendrosios rekomendacijos (galioja visą sezoną):

• Stebėkite aplinką – net jei nematote šliužų, jie gali slėptis – kuo anksčiau juos pastebėsite ir sunaikinsite, tuo kovos priemonės bus efektyvesnės.
• Naikinkite kiaušinius – tai veiksmingiausia kovos priemonė. Rekomenduojama juos sutrinti, sutraiškyti arba sutrypti. Kiaušinių reikėtų ieškoti kilnojant ant žemės numestas medžio lentas, senus daiktus, buitines šiukšles, šiferio lakštus, apieškant komposto krūvas ir kt. Padėję kiaušinius šliužai patys numiršta.
• Pašalinkite slėptuves – lentas, senus daiktus, atliekamas medžiagas.
• Kompostą laikykite uždengtuose konteineriuose – negalima to daryti grioviuose, prie vandens ir pavėsingose vietose.
• Reguliariai rinkite ir naikinkite šliužus rankiniu būdu. Surinkus šliužus privaloma sunaikinti, nes išmetant juos į kitą vietą yra plečiama jų populiacija. Rinkti geriausia anksti ryte arba vakare, ypač po lietaus. Surinkus juos – sunaikinti užpylus druska.
• Naudokite skysto jauko gaudykles – rūgstantys kompotai, alaus raugai laikomi plastikiniuose induose kuriuose šliužai paskęsta. Svarbu, sekti, kad gaudyklės nepersipildytų.
• Naudokite slėptuvių tipo gaudykles – medžio plokštės, drėgnos medžiagos atraižos, po kuriomis padėtas masalas (kitų sunaikintų šliužų kūnai, moliūgai ar kitas sugedęs maistas). Iš gaudyklių būtina kasdien šliužus ištraukti ir sunaikinti.
• Naudokite moliuskocidus su geležies ortofosfatu.
• Naikinkite su druska, rūgštimi, kalkėmis, pelenais.
• Negabenkite šliužų ar jų kiaušinių su vazonais, kompostu ar daržovėmis į kitą vietą.
• Alternatyva – gali padėti ir laisvai vaikštančios vištos bei kiti paukščiai. Labiausiai tinka antys bėgikės. Šie paukščiai ypač aktyviai renka šliužų jauniklius.

Rekomendacijos pagal mėnesius

Balandis

• Naikinami maži jaunikliai (0,5–1,5 cm), kuriuos lengviausia sunaikinti.
• Veiksmingiausiai veikia moliuskocidai su geležies ortofosfatu, barstomi ištisomis juostomis pavėsingose vietose (po lentomis, aplink komposto krūvas ir kt.). Svarbu išnykus, granulėmis barstymą kartoti.
• Naikinti matomus šliužus rankiniu būdu.

Birželis

• Šliužai sparčiai auga (2–4 cm), poruojasi, deda kiaušinius, aktyvūs drėgnose, pavėsingose vietose.
• Mažėja moliuskocidų efektyvumas, todėl šliužus veiksminga gaudyti: skystomis jaukinėmis gaudyklėmis (alus, kompotas), slėptuvių tipo gaudyklėmis (drėgni skudurai, lenta su masalu), naikinti rankiniu būdu, ypač kompostuose ir po augalais.
• Pašalinti slėptuves.

Liepa

• Šliužai (4–6 cm) aktyviai poruojasi.
• Veiksminga – pjauti žolę.
• Perkelti ar sutvarkyti kompostavimo vietas.
• Drėgnomis dienomis rekomenduojama organizuoti bendruomenines šliužų naikinimo talkas kartu su kaimynais. Tą pačią „šliužų naikinimo talkų“ savaitę reikėtų sutarti, kad visi kaimynai kas dieną po kelias valandas skirs šliužams naikinti savo ir kaimynų apleistose sodybose.
• Šliužų gausumas – didžiausias, todėl rekomenduojama naudoti visas priemones kompleksiškai (moliuskocidai, gaudyklės, rankinis rinkimas). 

Rugpjūtis

• Šliužai (6 cm ir didesni) poruojasi, deda kiaušinius.
• Rekomenduojamos liepos mėnesio priemonės
• Skirti didesnį dėmesį kiaušinių dėčių paieškai ir besiporuojančių šliužų naikinimui. 

Rugsėjis–lapkritis

• Didžiausias dėmesys kiaušinių sunaikinimui.
• Trečias ir ketvirtas moliuskocidų naudojimas – nepertraukiamomis juostomis aplink slėptuves.
• Prieš žiemą – pašalinti kuo daugiau slėptuvių.

Naikinimas cheminėmis priemonėmis

• Naudoti tik pagal instrukcijas, su pirštinėmis.
• Negalima barstyti ant augalų lapų, žiedynų, į vandenį.
• Negalima naudoti grioviuose, prie vandens (ne arčiau kaip 10 m nuo upelių, tvenkinių ir mažesnių nei 2 ha ežerų, 100 m nuo didelių tvenkinių).
• Rekomenduojama medžiaga – geležies ortofosfatas - granulės mėlynų grūdelių pavidalu.
• Barstoma ne daugiau kaip 4 kartus per sezoną. Pakartotinai galima barstyti tik tuomet, kai granulių nebesimato (jos sugraužtos).
• Pavasarį juos geriausia pradėti naudoti tuoj pat po augalų sėjos ar sodinimo, kai galimas vienkartinis paskleidimas visame plote.
• Galima suberti į specialias gaudykles.
• Ypač veiksminga balandžio pabaigoje ir rugpjūčio pabaigoje (kai šliužai dar maži).
• Moliuskocidai yra veiksmingi, nes šliužai juos noriai ėda. Per kelias savaites daržovių nuėdimas sumažėja pusiau, bet šliužų mirštamumas labai mažas. 
• Moliuskocidus galima saugiai patalpinti į specialius dėklus, išdėliojant juos 10 metrų atstumu vienas nuo kito. Tokias gaudykles galima naudoti arti vandens. 

Naikinimas druska ir rūgščiomis medžiagomis

Surinkti šliužai sudedami į maistine ar technine druska užpildytas talpas arba įvairius rūgščius ar negesintas kalkes. Dėl šių medžiagų poveikio šliužai per kelias minutes dehidratuoja ir miršta.

Naujausią informaciją apie invazinio šliužo – Luzitaninio ariono paplitimą, grėsmes, naikinimo metodiką galima rasti Invazinių rūšių informacinėje sistemoje (INVA).

• Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) planuoja pradėti jungtinį projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“.  Jame turės galimybę dalyvauti tiek savivaldybės, tvarkant valstybinius bei fizinių ir juridinių asmenų žemės sklypus, tiek fiziniai ir juridiniai asmenys savarankiškai. Projektą administruos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Aplinkos ministerija prašo gyventojus ir savivaldybes registruoti pastebėtas invazines rūšis, tarp jų ir šliužus, Invazinių rūšių informacinėje sistemoje (INVA), kad būtų galima stebėti jų plitimą ir planuoti naikinimo veiksmus. Norėdamas dalyvauti jungtiniame projekte pareiškėjas, teikdamas paraišką ir rengdamas veiksmų planą turės pateikti išrašą iš šio modulio.
• APVA kvietimą invazinių rūšių naikinimui ir kontrolei planuoja skelbti 2025 m. rudenį. Įrašą apie projektą galite rasti čia

Atmintinę galite atsisiųti čia: REKOMENDACIJOS APSAUGAI NUO INVAZINIŲ ŠLIUŽŲ