J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Apklausa: kaip vertinate seniūnijų teikiamas paslaugas?
Apklausa: kaip vertinate seniūnijų teikiamas paslaugas?
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Struktūra ir kontaktai
Struktūra ir kontaktai
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Projektų viešinimas
Projektų viešinimas
Valstybinės reikšmės saugomos teritorijos Kėdainių rajone
Pagal Saugomų teritorijų įstatymą (2001 m.) draustinių paskirtis yra:

- išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves;
- užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą;
- išsaugoti laukinių augalų, gyvūnų bei grybų buveines ir rūšis, genetiniu požiūriu vertingas jų populiacijas;
- sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams ir pažintiniam turizmui;
- propaguoti gamtos ir kultūros paveldą.

Pagal saugomų vertybių pobūdį draustiniai skirstomi į gamtinius (geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, pedologiniai, botaniniai, zoologiniai, botaniniai-zoologiniai, genetiniai, telmologiniai, talasologiniai), kultūrinius (archeologiniai, istoriniai, etnokultūriniai, urbanistiniai,  architektūriniai) ir kompleksinius (kraštovaizdžio, kartografiniai). Pagal steigimo ir veiklos organizavimo ypatumus skiriami:
1) valstybiniai draustiniai,
2) savivaldybių draustiniai,
3) draustiniai, esantys valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose.

Draustinių apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato Saugomų teritorijų įstatymas. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams. Įstatymu nustatytas veiklos reglamentavimas yra vienodas valstybiniuose ir savivaldybių draustiniuose, taip pat valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančiuose draustiniuose. Atsižvelgiant į draustinių ypatumus, jų nuostatai, apsaugos reglamentai, taip pat draustinių tvarkymo planai papildomai riboja kraštovaizdžio tvarkymą, gamtos išteklių naudojimą, statinių statybą, teritorijos lankymą ir kt.

1960 m. pradėti steigti draustiniai iki paskutinio XX a. dešimtmečio (1992 m.) buvo pagrindinė pagal plotą saugomų teritorijų rūšis šalyje. Atgimusioje Lietuvoje jie užleido pozicijas valstybiniams parkams. Daug buvusių draustinių tapo sudėtine nacionalinių ir regioninių parkų dalimi. Draustiniams, tiek valstybiniams, tiek ir esantiems valstybiniuose parkuose, ir toliau tenka pagrindinis vaidmuo Lietuvos saugomų teritorijų sistemoje saugant kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę. Kiek mažesnis šioje srityje savivaldybių draustinių indėlis. Savivaldybių draustinių tinklas dar labai atsilieka nuo valstybinių draustinių, nors kai kuriose savivaldybėse (Kaišiadorių r., Kėdainių r., Marijampolės r., Plungės r., Tauragės r., Ukmergės r., Kauno mst. ir Vilniaus mst.) jau pradėtas plėtoti.

Kėdainių rajone yra dalis Krekenavos regioninio parko (Kėdainių ir Panevėžio raj.).

Parkas įsteigtas 1992 m., plotas 11 968 ha, draustiniai užima 37 proc., rekreacinė zona – 2 proc.

Krekenavos regioninis parkas įsteigtas išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes:
 Nevėžio senslėnį su senvagių kompleksais, Nevėžio, Upytės, Liaudies, Veišetos ir Linkavos upių slėnius, Gringalių, Pašilių ir Ramygalos miškų bei pelkių gamtinę ekosistemą, Pašilių stumbryną;
 kultūros paveldo vertybes;
 gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją.

Kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė. Krekenavos regioniniame parke kraštovaizdžio įvairovę lemia vienam morfologiniam kraštovaizdžio rajonui priskiriami mažai miškingo stačiašlaičio išplautinio salpinio slėnio, negilaus sukultūrinto protakinio slėnio, mažai sukultūrintų erozinių slėniukų ir miškingos bei agrarinės moreninių lygumų kraštovaizdžio tipai. Europos

Bendrijos svarbos teritorijos (kodas ir pavadinimas): 6 510 šienaujamos mezofitų pievos, 6 120 karbonatinių smėlynų smiltpievės, 6 210 stepinės pievos, 9 070 medžiais apaugusios ganyklos.

Bendras augalų rūšių skaičius – 1 013, iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos, 31 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 844. Žinduolių – 44, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 8 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 160, iš jų 23 saugomos Europos Bendrijos, 16 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 22. Varliagyvių ir roplių – 14, iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 604, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 7 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Laučynės kraštovaizdžio draustinis. Įsteigtas išsaugoti būdingą Nevėžio moreninės lygumos kraštovaizdį. Draustinis yra Josvainių seniūnijos teritorijoje. Jo plotas 355 ha. Įsteigtas 1992 m. Draustinyje būdingi skroblynai, kurių nerasite rajono šiaurės rytinėje dalyje. Veši meškiniai česnakai, auga gebenės lipikės. Drėgnuose kirtimuose peri gervės.

Šušvės kraštovaizdžio draustinis. Josvainių seniūnijos teritorijoje 1974 m. įsteigtas draustinis saugo raiškų upės slėnį su atodangomis. Įdomiausi gamtiniai objektai yra Šušvės moreninio priemolio atodangos. Čia gausu saugomų augalų ir gyvūnų rūšių: šalmuotųjų gegužraibių, melsvųjų gencijonų, totrinių maludžių. Žemupio sausose pievose auga boloniniai katilėliai. Šušvėje gyvena ūdros, pakrantėse įsikūrę tulžiai.

Pajieslio geomorfologinis draustinis. Įsteigtas 1992 m., jo plotas 478 ha. Šis draustinis saugo labai įdomų geologinį objektą – deglacijacijos fazės metu suformuotą pakraštinio gūbrio fragmentą.

Aluonos hidrografinis draustinis. Draustinis, įkurtas 1992 m., yra Josvainių seniūnijos teritorijoje, Aluonos upelio slėnyje nuo užtvankos ties Skaistgiriais iki Nevėžio slėnio. Jo plotas 180 ha (dalis priklauso Kauno rajonui). Įsteigtas norint išsaugoti gilaus slėnio su raiškiomis formomis Aluonos upelio žemupį bei vidurupį.