J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Apklausa: kaip vertinate seniūnijų teikiamas paslaugas?
Apklausa: kaip vertinate seniūnijų teikiamas paslaugas?
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Struktūra ir kontaktai
Struktūra ir kontaktai
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Projektų viešinimas
Projektų viešinimas
Retieji augalai ir grybai Kėdainių rajone

GAUBTASĖKLIAI

Dirvinė raugė Agrostemma githago L. Sparčiai nykstanti rūšis. Auga žieminiuose, rečiau vasariniuose javuose, dykvietėse. Anksčiau dirvinių raugių buvo gana gausu, bet jau 30 metų kaip rajone neberandama.

Vėjalandė šilagėlė Pulsatilla patens (L). Mill. Išsaugota rūšis. Auga sausuose pušynuose ir pamiškėse. Augo Kėdainių kaimiškosios  seniūnijos teritorijos sausame pušyne. Šiuo metu augimviečių nežinoma.

Raktažolė pelenėlė Primula farinosa L. Sparčiai nykstanti rūšis. Auga šlapiose ir drėgnose pievose ir pamiškėse. Rajone randamos Truskavos seniūnijos Pašilėlių botaniniame zoologiniame draustinyje, Kėdainių mieste prie Babėnų karjero, Pelėdnagių seniūnijoje Eglyno miške. Pastaruoju metu labai sparčiai nyksta. 2005 metais patikrinus Pašilėlių botaniniame-zoologiniame draustinyje esančią augimvietę, rastas tik vienas augalas

Pievinė gencijonėlė Gentianella amarella (L.) Börner. Sparčiai nykstanti rūšis. Anksčiau augo Šėtos apylinkėse, čia dabar nerandama. 2004 metais rasta augančių Šušvės slėnyje ties Vailainių kaimu.

Paprastoji tuklė Pinguicula vulgaris L. Sparčiai nykstanti rūšis. Auga samaninėse ir šaltiniuotose pelkėse, šlapiose ir užpelkėjusiose pievose, paežerėse. Didžiausia paprastosios tuklės augimvietė yra Pašilėlių botaniniame zoologiniame draustinyje, šaltiniuotame Babėnų karjero šlaite, Šventibrasčio miške.

Boloninis katilėlis Campanula bononiensis L. Sparčiai nykstanti rūšis. Auga miško aikštelėse, sausose pievose. Rajone šių augalų rasta Šušvės slėnyje ties santaka su Nevėžiu. 2004-2005 m. buvo rastos gana gausios augimvietės Aluonos upelio sausuose slėnio šlaituose, Aluonos ir Nevėžio santakoje, Nevėžio slėnyje į šiaurę nuo Aluonos santakos, Šušvės slėnio sausame šlaite į pietus nuo Josvainių.

Meškinis česnakas Allium ursinum L. Išsaugota rūšis. Auga šaltiniuotuose, ūksmėtuose upių ir upelių šlaitų lapuotynuose, mišriuose drėgnuose miškuose. Žinomos augimvietės šaltiniuotame Šušvės upės slėnyje ties Plinkaigaliu, Giraitės miške,  Laučynės miško Žvarantos upelio slėnyje.

Daugiametė blizgė Lunaria rediviva L. Išsaugota rūšis. Auga ūksminguose miškuose, upių krantuose. Rasta Šušvės upės slėnyje ir Nevėžio upės slėnio šaltiniuotuose šlaituose. Kėdainių rajone didelių sąžalynų nesudaro.

Plaukuotoji jonažolė Hypericum hirsutum L. Reta rūšis.  Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, kirtimuose. Sutankėjus medynams dažnai išnyksta. 1987 metais rasta Laučynės miške (Kėdainių rajone). 2004 m. rasta Gelnų miške, Pašušvio girininkijos Zembiškio miške, Dotnuvos girininkijos Krakių–Dotnuvos miške.

Totorinė maludė Conioselinum tataricum Fisch. ex Hoffm. Reta rūšis. Auga krūmėtuose ir ūksminguose upių slėniuose. Kėdainių rajone auga Šušvės slėnyje. 2004-2005 metais dar rasta Nevėžio slėnyje į pietus nuo Šušvės santakos ir Dotnuvėlės slėnyje tarp Daumantų ir Dotnuvos.

Melsvasis gencijonas Gentiana cruciata L. Sparčiai nykstanti rūšis. Auga pievose, sausose miškų aikštelėse, kalvų ir upių sausuose šlaituose. Rajone žinomos augavietės Šušvės upės slėnyje ties Angiriais, Vozbučių piliakalniu, netoli Pašušvio kaimo, Nevėžio slėnio šlaite netoli Pelėdnagių kaimo, Kalnaberžės apylinkėse, Dotnuvėlės slėnyje netoli Dotnuvos, Daumantų sodų apylinkėse. Šiuo metu žinoma 20 augimviečių.

Karališkoji glindė Pedicularis sceptrum-carolinum L. Išnykstanti rūšis. Auga sausose, durpinėse pievose, atviruose kalvų šlaituose, pelkėtuose miškuose. Kėdainių rajone 1936 metais buvo rasta durpingoje pievoje Paobelių kaime. Ieškotina Šventybrasčio miškuose.

Gebenė lipikė Hedera helix L. Išnykstanti rūšis. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose. Auginama sodybose, pasitaiko sulaukėjusių parkuose, kapinėse. Anksčiau natūrali augimvietė buvo žinoma Laučynės miške, bet pastaruoju metu čia nepavyko jos rasti.

Pelkinė kiaulpienė Taraxacum palustre Nimann. Reta rūšis. Auga šlapiose pievose ir žemapelkėse. Kėdainių rajone surasta Pašilėlių botaniniame zoologiniame draustinyje ir Babėnų karjere.

Smilgos ir Smigaičio upelių slėniuose.

Paprastasis kardelis Gladiolus imbricatus L. Sparčiai nykstanti rūšis. Auga drėgnuose miškuose, užliejamose, drėgnose, pelkėtose pievose. Kėdainių rajone  jų gausu, bet paplitę ne visur. Randami Pašilėlių, Labūnavos, Gelnų, Kalnaberžės miškuose, Dotnuvėlės slėnyje ties Daumantais, Šušvės slėnyje ties Vobučiais, Smilgos ir Smigaičio slėniuose. Nėra augimviečių šiaurės vakarinėje rajono dalyje.
Sibirinis vilkdalgis Iris sibirica L. Sparčiai nykstanti rūšis. Auga užliejamose, pelkėtose ir šlapiose pievose, drėgnuose miškuose, pamiškėse, miško aikštelėse. Gausiai auga Pašilėlių botaniniame zoologiniame draustinyje. 2005 m. rastas Krakių-Dotnuvos miško natūralioje pievoje ties Špitolpievio kaimu.
Žalioji plateivė Coeloglossum viride (L.) Hartm. Sparčiai nykstanti rūšis. Auga pievose, pamiškėse, miškų aikštelėse. Rasta Pašilių miško pakraštyje.

Baltijinė gegūnė  Dactylorhiza longifolia (Newman). Reta rūšis. Auga drėgnose ir užliejamose pievose, miško aikštelėse. Rajone paplitusi, auga Šušvės slėnyje ties Vozbučių atodanga, kairiajame Nevėžio krante ties Surviliškiu, Dotnuvos seniūnijoje Pupėnų tvenkinio pakrantėje, Smilgos upelio slėnyje. Tinkamose augimvietėse randama visoje rajono teritorijoje. Nykstant natūralioms augimvietėms sugeba įsikurti žmogaus pažeistose vietose: griovų šlaituose, karjeruose, pakelėse ir kt.

Raudonoji gegūnė Dactylorhiza incarnata (L.) Soo dažniausias gegužraibinių šeimos augalas. Auga drėgnose pievose, pelkėse, karjeruose, grioviuose. Kėdainių rajone galima rasti dažnai, bet negausiai. Populiacijos mažėja, bet išnykimas negresia.

Pievinis plauretis Gymnadenia conopsea (L.) R. Br. Sparčiai nykstanti rūšis. Auga drėgnuose ir apyšlapėse pievose, miškuose. Mėgsta kalkingus dirvožemius. Rajone rasta Nevėžio krante ties Surviliškiu, Smilgos upelio slėnyje, Pašilėlių botaniniame zoologiniame draustinyje, Vikšrupio upelio slėnio pievose ir Lankesos užliejamose pievose netoli Aukupėnų dvaro.  2005 m. viena populiacija rasta Smilgos upelio šlaite ties Barkūniškio kaimu.

Tamsialapis skiautalūpis Epipactis atrorubens (Hoffm.) Besser. Sparčiai nykstanti rūšis. Auga sausuose miškuose ir miško aikštelėse, smėlėtose ir kalkingose dirvose. Rajone rasta pušynėlyje ties Šventybrasčiu. Dabartinė šios augimvietės būklė nežinoma.

Miškinė plikaplaiskė Neottianthe cucullata Schltr. Išnykstanti rūšis. Auga žaliasamaniuose ir nemoraliniuose pušynuose, rečiau mišriuose miškuose, pamiškėse. 1938 metais buvo rasta Babėnų miške. Dabar neberandama.

Vyriškoji gegužraibė Orchis mascula L. Sparčiai nykstanti rūšis. Auga užliejamose ir žemyninėse vidutinio drėgnumo  žemo žolyno pievose, miškapievėse, miško aikštelėse, karbonatingose dirvose. Kėdainių rajone rastos Laučynės miške, prie Jaugilos upelio Dotnuvos girininkijoje, Gelnų miško natūralioje pievoje, Lančiūnavos girininkijoje, natūraliose pievose Pašušvio girininkijoje, Lankesos upės slėnyje ties Aukupėnais, Pašilių ir Puzaičių miškuose. Didelės šio augalo populiacijos rastos natūraliose pievose Pernaravos seniūnijoje ties Viskaičių kaimu.

Mažoji gegužraibė Orchis morio L. Sparčiai nykstanti rūšis. Auga sausose ir vidutinio drėgnumo užliejamose bei žemyninėse pievose, karbonatingose dirvose. Kėdainių rajone auga kairiajame Nevėžio krante ties Šventybrasčiu, natūralioje pievoje prie Jaugilos upelio Krakių miške, Pašilėlių botaniniame zoologiniame draustinyje, natūralioje pievoje Pašušvio girininkijoje, Šušvės slėnyje ties Girvainiais, natūralioje pievoje Šėtos  botaniniame draustinyje, didžiausia jos populiacija yra Nevėžio slėnyje  į pietus nuo Sirutiškio. Daugelyje vietų jau nesutinkama. Nauja gana gausi augimvietė yra natūraliose pievose ties Špitolpievio kaimu.

Musinis ofris Ophrys insektifera L. Išnykstanti rūšis. Auga drėgnuose miškuose ir pievose, šlaituose. Išnykstanti rūšis. Kėdainių rajone rastas Pašilėlių botaniniame zoologiniame draustinyje.

Aukštoji gegūnė Dactylorhiza fuchsii (Druce) Soo Paplitimas neištirtas. Dažniausiai randama drėgnuose plačialapiuose ir mišriuose miškuose. Duomenų apie gausumą neturime.

Žalsvažiedė blandis Platanthera chlorantha (Custer) Rchb. Išsaugota rūšis. Auga lapuočiuose ir mišriuose miškuose, pamiškėse. Rajone rasta Balsių miške. Turėtų būti plačiau paplitusi, reikėtų specialių tyrimų.

Tuščiaviduris rūtenis Corydalis cava (L.) Schweigg. et Körte  Reta rūšis. Auga plačialapių ir mišriuose miškuose. Upių slėnių miškinguose šlaituose. Šiuo metu žinomos 5 augimvietės. Pašušvio girininkijos Zembiškio miške (skroblynas), Šušvės slėnyje ties Plinkaigaliu, Liaudies upės slėnis (Krekenavos regioniniame parke).

Miškinė dirsuolė Bromopsis benekenii (Lange) Holub. Sparčiai nykstanti rūšis. Auga šviesiuose plačialapiuose lapuočiuose ir mišriuose miškuose, miško aikštelėse, pamiškėse. Kėdainių rajone rastos Gudžiūnų girininkijos Balsių, Anciškio girininkijos Pauslajo, Ąžuoloto girininkijos, Šėtos girininkijos miškuose, Šušvės slėnio šlaite ties Vozbučių piliakalniu. Nors tai ir reta rūšis, bet rajono miškuose turėtų būti paplitus dažniau, tik reikia detalesnių tyrimų.

Retažiedė miglė Poa remota Forselles. Reta rūšis. Auga ūksmėtuose miškuose, uždurpėjusių miško upelių pakrantėse. Rajone rasta Labūnavos, Gudžiūnų, Lančiūnavos Pašušvio, Šėtos girininkijų miškuose, Gaisų botaninio zoologinio draustinio Salos miške. Turėtų būti paplitusi plačiau.

Rudoji viksvuolė Cyperus fuscus L. Išsaugota rūšis. Auga upių ir ežerų smėlėtose ir dumblėtose pakrantėse, drėgnose pievose, pelkių pakraščiuose. Kėdainių rajone rasta Nevėžio slėnyje už Babėnų. Šis augalas Kėdainių rajone turėtų būti plačiau sutinkamas, tik reikia patikrinti jam tinkamas augti augimvietes.

Plačialapė klumpaitė Cypripedium calceolus L. Sparčiai nykstanti rūšis. Auga ūksmėtuose lapuočių ir mišriuose miškuose, kalkinguose dirvožemiuose. Rasta Pašilių miške. Apie dabartinę augimvietės būklę duomenų nėra.

Raiboji gegūnė Dactylorhiza cruenta (O. F. Mull) Soo. Išnykstanti rūšis. Auga užpelkėjusiose ir šlapiose pievose. Rajone rasta tik Pašilėlių botaniniame zoologiniame draustinyje.

Rusovo gegūnė Dactylorhiza russowii (Klinge) Holub. Reta rūšis. Auga kalkingose žemapelkėse. Kėdainių rajone šių augalų augavietės rastos Pašilėlių ir gaisų botaniniuose zoologiniuose draustiniuose bei pievose prie Vikšrupio upelio Josvainių seniūnijoje. Augimviečių nežinoma. Anksčiau buvo klaidingai apibūdinta. Raudonosios gegūnės pelkinis porūšis buvo priskirtsa šiai rūšiai.

Dėmėtoji gegūnė Dactylorhiza maculata (L.) Soo. Sparčiai nykstanti rūšis. Auga užpelkėjusiose, vidutinio drėgnumo, šaltiniuotose pievose, rečiau miškų aikštelėse. Kėdainių rajone negausiai aptinkama visur jai tinkamose augavietėse. 2004-2005 metais atliktais tyrimais nustatyta, kad visi augalai apibūdinti kaip dėmėtoji gegūnė priklauso baltijinei gegūnei. Šiuo metu tikrų augimviečių nežinome, nors turėtų būti. Reikėtų išsamesnių tyrimų.

Dvilapis purvuolis Liparis loeselii (L.) Rich. Sparčiai nykstanti rūšis. Auga tarpinio tipo pelkėse ir žemapelkėse, dažnai paežerinėse pelkėse. Rajone rastas tik Babėnų karjere. Augimvietę reikėtų patikrinti. Apie dabartinę jos būklę duomenų taip pat neturime.

Šalmuotoji gegužraibė Orchis militaris L. Sparčiai nykstanti rūšis. Auga užliejamose ir žemyninėse vidutinio drėgnumo pievose, pamiškėse, miškų aikštelėse, mėgsta karbonatingas dirvas. Rajone žinomos augavietės Dotnuvėlės slėnyje Dotnuvos seniūnijoje, Smilgos pakrantėse Kėdainiuose, Šušvės slėniuose ties Angiriais, senosiose Angirių kapinaitėse, tarp Čiukiškių ir Varių kaimų Josvainių seniūnijoje, Šušvės slėnyje ties Girvainės ir Šušvės santaka, Lankesos slėnyje ties Aukupėnais, Kruosto slėnyje ties Vaidatonių kaimu, Nevėžio slėnyje kelio Jonava–Šeduva tiltu, Labūnavos miško pakraštyje ties Saviečių kaimu, dešiniajame ir kairiajame Šušvės krante ties Kunioniais, Šušvės geomorfologiniame draustinyje ties Vainikais, Smilgos slėnyje už Lipliūnų.

Lancetinis dumblialaiškis Alisma lanceolatum With. Reta rūšis. Auga vandens telkinių pakrantėse. Rasta Skinderiškio parko žemutiniame tvenkinyje.

Vaistinis kietagrūdis Lithospermum officinale L. Reta rūšis. Dažniausiai randamas sausuose upių slėnių šlaituose, sausuose kalvų šlaituose. Nedidelės populiacijos žinomos iš Šušvės slėnio (Į šiaurę nuo Bartkūniškio), Kruosto slėnio šlaituose ties Vaidatoniais.

Miškinė varnalėša Arctium nemorosum Lej. Reta rūšis. Auga drėgnuose unksmėtuose miškuose, miškinguose upių šlaituose. Šiuo metu žinomos 3 augimvietės Šušvės slėnyje: Pašušvio parke, ties Plinkaigaliu ir 3 km į šiaurę nuo Bartkūniškio. Turėtų būti ir plačiau paplitusi.

Pievinė viksva Carex buxbaumi Wahlenb. Reta rūšis. Randama žemapelkėse, drėgnose pievose. Žinoma tik viena populiacija Pašilėlių botaniniame-zoologinime draustinyje. Čia ji formuoja netgi bendrijas. 

Miškinė mėta Mentha longifolia (L.) Huds. Reta rūšis. Sutinkama drėgnose pievose, pamiškėse, šlaituose. Kėdainių rajone rasta Nevėžio slėnyje 0,5 km į pietus nuo  Kruosto užtvankos.

Miškinė šunažolė Dactylis polygama Horv. Reta rūšis. Lietuvoje dažniausiai randama senuose parkuose. Mūsų rajone gausiai auga Dotnuvos parke.

SPORINIAI INDUOČIAI

Statusis atgiris Huperzia selago (L.) Bernh. ex Schrank et Mart. Išsaugota rūšis. Auga ūksmėtuose, drėgnuose ir užpelkėjusiuose miškuose. Kėdainių rajone nedideliais ploteliais auga daugelyje miškų, bet jo populiacijos mažėja.

Mažasis varpenis Botrychium simplex E. Hitch. Išnykstanti rūšis. Auga žemažolėse pievose, tyruliuose, miško aikštelėse. Pagal literatūrinius duomenis žinoma, kad buvo rastas Kėdainių apylinkėse.

SAMANOS

Plūduriuojantysis skenduonis Ricciocarpos natans (L.) Corda. Reta rūšis. Auga stovinčiuose vandens telkiniuose. Kėdainių rajone žinoma vienoje vietoje – Nevėžio senvagėje ties Babėnais. Paplitimui patikslinti reikėtų išsamesnių tyrimų.

KERPĖS

Plačioji platužė Lobaria pulmonaria (L.) Hoffm. Sparčiai nykstanti rūšis. Auga ant senų lapuočių kamienų senuose ir drėgnuose miškuose. Kėdainių rajone  rasta 1938 metais Šėtos apylinkių miškuose. Dabar nerandama. 2003 metais ant vidutinio amžiaus ąžuolų ir uosių rasta Gudžiūnų girininkijos Balsių miško centrinėje dalyje.

GRYBAI

Piengrybis jautakis Lactarius volemus (Fr.) Fr. Reta, nepakankamai ištirta rūšis. Auga kalkingose dirvose lapuočių ir spygliuočių miškuose. Rastas Kėdainių apylinkių miškuose, tačiau nėra detalesnių duomenų.

Didysis kukurdvelkis Langermannia gigantea (Batsch: Pers.) Rostk. Reta rūšis. Auga parkuose, ganyklose, soduose, miškų pakraščiuose ir aikštėse, žole apaugusiose vietose. Rajone rastas Lažų kaime, Šušvės slėnyje ties Plinkaigalio kaimu, Labūnavos apylinkėse. Turėtų būti plačiau paplitęs tik nėra surinkti duomenys.

Šakotasis sėdis Dendropolyporus umbellatus (Pers.: Fr.) Jülich Vienas didžiausių grybų Lietuvoje. Auga senuose plačialapiuose ir mišriuose miškuose. Kėdainių rajone paplitimas nepakankamai ištirtas. Šiuo metu tikrai žinoma viena didelė augimvietė Zembiškio miške. Šimtamečiame skroblyne buvo rasta 20 šių grybų vaisiakūnių.

Baltasis gobūnas Chyromices meandriformis Vitt. Išnykstanti rūšis. Auga žemėje arba jos paviršiuje po ąžuolais, beržais, alksniais ir lazdynais lapuočių ir spygliuočių miškuose.  Kėdainių rajone buvo rastas Laučynės miške.

Krokinis minkštenis Aurantioporus croceus (Pers.: Fr.) Kotl. et Pouz. Reta rūšis. Auga ant gyvų ir negyvų lapuočių medžių, ypač ant ąžuolų, mišriuose miškuose. Kėdainių rajone 1965 metais buvo rastas Svilių miške. Dabartinė jo būklė nežinoma.

Raudonkepuris aksombaravykis Xerocomus rubellus (Krombh.) Quel. Reta rūšis. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose. Kėdainių rajone rastas 1965 metais Josvainių seniūnijoje.