Spausdinti
Logotipai Versija neįgaliesiems
English
Kėdainių r. savivaldybės administracija
Biudžetinė įstaiga
J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Juridinių asmenų registras
Kodas 188768545
Tel. (8 347) 69 550, Faks. (8 347) 61 125
E.p. administracija@kedainiai.lt

Teisės aktų paieška
Viešojo administravimo kokybės politika
Elektroninės paslaugos
Strateginis veiklos planas
Kėdainių miesto bendrasis planas 2010-2020 metams
E. Žemėlapis
Tarybos posėdžių transliacija

Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
29303101020304
05060708091011
12131415161718
19202122232425
26272829300102
Lapkritis
    2018     
Naujienos
2018-11-15
Kaip tautinė savimonė puoselėjama Šėtos seniūnijoje

Praėjusią savaitę LR Vyriausybės rūmuose vyko seniūnijų konkurso „Valstybę kuriame mes“ 2018 metų finalinis renginys. Nominacijoje „Už tautinės savimonės puoselėjimą“ net trys mūsų seniūnijos – Pernaravos, Surviliškio ir Šėtos − gavo apdovanojimus. Pateikiame pasakojimą apie Šėtos seniūnijos pagrindines veiklas bei renginius, padedančius puoselėti tautinę savimonę.

Šėtos seniūnijos gyventojų skaičius − 1840. Seniūnijos teritorijoje esančios kultūros, švietimo, neformalaus ugdymo, socialines paslaugas teikiančios įstaigos yra šios: Šėtos kultūros centras, Šėtos gimnazija, Šėtos ambulatorija, Šėtos socialinis ir ugdymo centras, Šėtos bažnyčia, Pagirių bažnyčia, Pagirių Adomo Jakšto daugiafunkcis centras, Pagirių atvira jaunimo erdvė, Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Šėtos filialas, Pagirių mstl., Pagirių kaimų, Šėtos pietinės dalies, Šėtos šiaurinės dalies, Šėtos kaimų ir Kaplių seniūnaitijos.

„Netikėkite, kai sako, kad visa Lietuva emigravo, o mažuose miesteliuose – jau visai neliko gyvybės. Ir dar kiek liko. Jei netikit – atvykite į antrąjį pagal dydį Šėtos seniūnijos Pagirių miestelį, kuris įsikūręs prie Rudekšnos upelio, nuo rajono centro nutolęs 35 km“, – sako Daiva Noreikienė, Pagirių bendruomenės centro pirmininkė.

Pagirių varpinė ir ąžuolai

Neatsiejamas Pagirių vardo istorinis ženklas – 1911 m. pastatyta mūrinė varpinė. 2014-aisiais atlikus varpinės remontą joje įrengta ekspozicija apie miestelio istoriją. Ekspozicija kviečia žmones atvykti ir susipažinti su Pagirių miestelio ir parapijos istorija. Greta varpinės šiandien veiklą vykdo Šėtos gimnazijos skyrius, Pagirių Adomo Jakšto daugiafunkcis centras.

Pagirių miestelio varpinė yra Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio atrinktų objektų, turinčių potencialią vertę būti įrašyti į Kultūros vertybių registrą, sąraše, tačiau šiuo metu naujų objektų įrašymas į Kultūros vertybių registrą yra sustabdytas.

Varpinė yra ne tik geografinis, bet ir simbolinis miestelio centras, aplink kurio ašį formuojasi kiti istorinę atmintį siekiantys įamžinti paminklai. Šalia varpinės auga Savanorių sodintas ąžuolas ir 1989 m. pasodintas Atgimimo ąžuolas, prie kurių 2011 m. atidengti atminimo akmenys.

Pagirių miestelio ištakos siekia XVII amžių, kai pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose buvo paminėta konkreti data, susijusi su Pagiriais – 1626 metai broliai grafai Gabrielius ir Kristupas Bialozorai pastatė Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčią. Šiandien Pagirių kapinėse stovi dvarininkų Montvilų 1883 metais perstatyta koplyčia, o miestelio centre – Pagirių miestelio simboliu tapusi 1911 m. šventoriuje pastatyta neogotikinio stiliaus mūrinė varpinė, kurios iškili figūra tapo Pagirių miestelio neatskiriama dalimi, pirmiausia pastebima artėjant prie miestelio. Per karą miestelis buvo beveik sunaikintas, tačiau varpinė, nors ir apgriauta, išliko. Nuo to laiko varpinė pagal savo tiesioginę paskirtį naudojama nebuvo. Septintojo dešimtmečio pirmoje pusėje ji buvo sutvarkyta, joje buvo įrengtas miestelio vandentiekio rezervuaras. Pagirių varpinė dabar yra atgaivinta vietinių žmonių triūsu ir pastangomis. Taip pat šalia esantis tvenkinys ir tiltas, be finansavimų, tik su reikiamais įrankiais ir vietos žmonių vidiniu degimu yra dailiai sutvarkytas.

Stogastulpis

Niekas nepaneigs, kad svarbi identitetui istorinė miestelio ir jo apylinkių gyventojus vienijanti atmintis. Ją prisimenant ir įprasminant tam tikrus istorijos momentus monumentaliais ženklais, sukuriamas pagrindas gyventojams suvokti save kaip ilgos miestelio istorijos tęsėjus. Jau prieš keletą metų kraštiečiai nusprendė, kad Pagirių miestelio centre, buvusio šventoriaus teritorijoje, reikia pastatyti stogastulpį, skirtą svarbiausioms Pagirių istorijos datoms įamžinti. Šiam tikslui surinktas lėšas kraštiečiai panaudojo stogastulpiui.

Adomo Jakšto atminimas

Jungiančiąja grandimi yra Adomo Jakšto atminimas: Pagirių krašte Kuronių kaime gimė Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas (1860–1938). Prelatas ir poetas, teologas ir filosofas, profesorius. Keliasdešimties knygų autorius. Jis daug pasitarnavo grynindamas lietuvių kalbą. Puoselėdami tautiškumą, Pagirių krašto žmonės, vykdydami projektinę veiklą, originaliai įprasmino Adomo Jakšto žodžius, kurie iškalti akmenyje:

Darbuokis, triūsk, gyvai sukrusk,

Spėkų nesigailėk.

O da brolau, daugiau, labiau

Jausk ir mylėk!

Ką tau kas skirs – ar peiks, ar girs

Tu nieko nežiūrėk!

Į žmones eik, jiems laimės teik,

Jausk ir mylėk.

Įgyvendinti projektai:

  1. 2012 metais pateikta Vietos projekto paraiška gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (Leader metodu) „Pagirių varpinės remontas ir pritaikymas bendruomenės poreikiams“.
  2. 2013 m. pateiktas Kėdainių rajono savivaldybės kaimo bendruomenių veiklos projektų konkursui projektas „Žodžiai gali įkvėpti“.
  3. 2016 m. pateiktas Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo atrankos konkursui projektas „Pagiriams prie Rudekšnos 390 metų“.

Vykdant šiuos projektus ir buvo sutvarkyta varpinė; pastatytas stogastulpis, skirtas svarbiausioms Pagirių istorijos datoms įamžinti; pagaminta ir pritvirtinta ant akmens plokštė su iškaltais A. Jakšto žodžiais, bendruomenės nariai suorganizuoti apželdinti aplinką aplink akmenį. Suorganizuota Pagirių miestelio 390-ies metų sukakčiai skirta šventė „Kraštiečiai kraštiečiams“. Pagirių bendruomenė dalyvavo „Gimtosios žemės“ Jorio apdovanojimuose, nominacijoje „Už tai, kad visiems būtų geriau“.  Atlikta ir kitų įdomių darbų, suorganizuota renginių.

Istorinės atminties ir tautinės savimonės puoselėjimas yra tik viena iš miestelio bendruomenės tapatybės sudedamųjų. Ne mažiau svarbus yra betarpiškas bendruomenės narių bendravimas. Pagirių krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, bendras gyventojų skaičius mažėja, tačiau šiandien čia gyvena ir jaunų žmonių, ir garbaus amžiaus senolių. Daug puikių žmonių, kurių gimtinė yra Pagiriai, šiuo metu gyvena kitur, tačiau palaiko ryšį su šiuo kraštu. Renginiai organizuojami taip, kad būtų skatinamas visapusiškas visų miestelio narių bendravimas, mezgamas dialogas tarp kartų, dalinamasi patirtim, siekiant akcentuoti miestelio ir jo apylinkių gyventojų bendrumo jausmą, pabrėžiant ne tik bendruomenės narius vienijančią miestelio ir jo apylinkių praeitį, bet ir jo tradicijų bei gyvavimo tęstinumą ir šio bendruomeniškumo pojūčio sklaidą. Siekiama, kad žmonės ne tik atvažiuotų į renginius, tačiau ir aktyviai prisidėtų prie jų organizavimo, idėjų generavimo.

Pagal Daivos Noreikienės, Pagirių bendruomenės centro pirmininkės, pateiktą medžiagą parengė Rūta Švedienė, Bendrojo skyriaus vyr. specialistė

 

Atgal  Atgal  
Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai
 
 
   
   
           
Iš viso apsilankė: 13912806
Šiandien apsilankė: 282
Dabar naršo: 50
© Kėdainių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas, naudojama SmartWeb sistema