Spausdinti
Logotipai Versija neįgaliesiems
Kėdainių r. savivaldybės administracija
Biudžetinė įstaiga
J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Juridinių asmenų registras
Kodas 188768545
Tel. (8 347) 69 550, Faks. (8 347) 61 125
E.p. administracija@kedainiai.lt

Teisės aktų paieška
Viešojo administravimo kokybės politika
Elektroninės paslaugos
Strateginis veiklos planas
Kėdainių miesto bendrasis planas 2010-2020 metams
E. Žemėlapis
Tarybos posėdžių transliacija

Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
27282930310102
03040506070809
10111213141516
17181920212223
24252627282901
Vasaris
    2020     
Naujienos
2020-02-17
Turime kuo didžiuotis – krašto amatininkais

Šiandien profesionalių amatininkų, perimančių senąsias tradicijas bei jas puoselėjančių, Kėdainių rajone registruota net 15. Nuo 2015 metų Kėdainiuose įkurto tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė, Kėdainių krašto kultūros premijos laureatė, rajono savivaldybės Garbės ženklo „Už nuopelnus“ laureatė Regina Lukminienė ryžtingai skatino krašto amatininkus ir tautodailininkus išsaugoti mūsų senuosius, jau nykstančius, amatus, juos pristatyti plačiajai visuomenei, vesti edukacinius užsiėmimus moksleiviams ir suaugusiems.

Pristatome reprezentuojančius senuosius amatus Kėdainių krašte:

Tradicinių amatų puoselėtoja Dalė Urbienė – sertifikuotų tautinio paveldo produktų gamintoja (ąsočių, dubenų, puodelių, puodynių, lauknešėlių, molinių žaislų), senųjų puodininkystės, žaislininkystės amatų puoselėtoja (ąsočiai, dubenys, puodeliai, puodynės, moliniai žaislai – švilpukai). Dalės rankose jau daugiau kaip 35 metus iš molio gimsta vaikų pamėgtos švilpynės, buityje naudojami ąsočiai, įvairūs dubenys ir puodynės. Dalės kelias puodininkystės link buvo visiškai atsitiktinis. Kaip meistrė prisimena, šeimoje nebuvo nei vieno šeimos nario, kuris užsiimtų puodininkyste. Bet Dalės galvoje nuolat kirbėjo mintys apie puodų žiedimą ir savo svajonės ji neatsisakė. „Vaikystėje atsitiktinai per televizorių pamatyti dailiai žiedžiami puodai ar mokykloje auklėtojos patarimas – imtis puodininkystės – mane ir paskatino mokytis keramikos meno Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume“, – prisiminimais dalinasi Dalė. Savo keramikos dirbiniuose menininkė įprasmina įvairiausius raštus – iš mūsų tautosakos, iš margučių ar nuo senovinių skrynių. O įkvėpimą atranda tik per kasdienį darbą su moliu.

  • Gaminius sertifikavo 2019 metais.
  • Mobilusis telefono numeris + 370 677 94 500.

Inga Skučė – sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo vilnos vėlimo amato puoselėtoja (veltiniai). Inga šiuo amatu susidomėjo prieš šešis metus. Jos darbščiose rankose gimsta patys kruopščiausi vilnos darbai – jauki ir šilta visų pamėgta rankų darbo avalynė – veltiniai. Didelį dėmesį skiria natūraliai vilnai. Kiekvienas gaminys reikalauja kruopštaus rankų darbo, kai veltinį velti užtrunka net 6 valandas. „Užmerktomis akimis galiu atskirti, kuris kokybiškas veltinis, o kuris – ne“, – šypsosi Inga, kurios gaminiai rado gerbėjų. Inga ištikima tradicijoms, bet sausasis vėlimo būdas su adata gaminiams suteikia išskirtinumo.  Mėgsta iš vilnos velti ir kūrybinius darbus – vidaus tapkutes ir jaukias dailias pirštinaites. Autorės darbai išsiskiria itin ryškiomis spalvomis – raudona, sodria mėlyna, oranžine. Dekoruojami įvairiais baltų raštais ir simboliais.

  • Gaminius sertifikavo 2017 metais.
  • Mobilusis telefono numeris + 370 656 24 095.
  • „Facebooko“ puslapis „Ingos artelė/IngasFeltShop“.  

Arūnas Gaučas – tautodailininkas, sertifikuotų tautinio paveldo  produktų tradicinis amatininkas (kočėlai, kočėtuvės, sūrspaudžiai). Sertifikavo kočėlus, be kurių kiekviena šeimininkai neapsieina virtuvėje, senovinę drabužiams lyginti skirtą kočetuvę ir sūriams suslėgti – sūrspaudį. O viskas prasidėjo nuo didelio noro pratęsti šeimos tradiciją – medžio drožinėjimą. Tautodailininkas jau daugiau kaip 15 metų drožia įvairius medžio dirbinius. Drožinėjimo paslaptis perėmė iš dviejų senelių ir prosenelio, kuris iš didelio medžio išdrožė net spintą. Arūnas jau nuo mažens domėjosi šeimoje naudojamais senoviniais daiktais, ypač grūdams malti skirtomis girnomis. „Lankausi įvairiausiuose Lietuvos kaimuose, kuriuose ieškau į asmeninę kolekciją senovinių medinių daiktų – nuo dubenėlių ir šaukštus iki kibirų“, – pasakoja autorius. Šiandien Arūnas savo sertifikuotą tautinio paveldo produkciją pristato įvairiose Lietuvos mugėse ir parodose, tradicinėje Vilniaus Kaziuko mugėje dalyvauja jau daugiau kaip 10 metų. Net eksperimentuoja – pagal autorinę techniką gamina šaukštus, kuriuose jungiama medžio stiprybė ir elnio ragų tvirtumas. Arūnas tikisi, kad jo amatą perims sūnus.

  • Gaminius sertifikavo 2016 metais.
  • Dirbtuvės adresas: Kanapinsko g. 51, Kėdainiai.
  • Mobilusis telefono numeris + 370 617 20 869.

Tautodailininkas Audrius Vasiliauskas – sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senųjų amatų – kryždirbystės, šaukščiaus amato ir stalystės – puoselėtojas (skulptūros, šaukštai, prieverpstės). Audrius medžio drožyba susidomėjo prieš daugiau kaip 30 metų. Kardą, lanką ir skydą jis išdrožė specialiu peiliuku dar vaikystėje. Iki šiol vienintelis, kuris domisi drožinėjimu šeimoje. Drožybą pasirinkti ne kiekvienas ryžtasi. Tai daug kantrybės, kruopštumo, laiko ir fizinių pastangų reikalaujantis užsiėmimas. Audriui – tai užsiėmimas, kuris teikia malonumą. Dažniausiai iš medžio drožia kryžius, koplytstulpius ir monumentalias, išraiškingo stiliaus skulptūras. Tautodailininkui maloniausia dirbti su Lietuvos pasididžiavimu – ąžuolo medžiu, iš kurio skulptūros būna išdrožiamos gražiausios. Rečiau Audrius prisiliečia prie liepos medžio, nors ji – minkštesnė ir lengviau drožiama. Kruopštaus darbo išdrožti skulptūra prireikia nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. „Medžio drožyba man jau įaugusi į kraują – tai ir savotiškas poilsis, ir meditacija, kai mintys pailsi, ir kruopštumo reikalaujantis darbas, kurio mokau kitus“, – prisipažįsta Audrius. Autoriaus įstabios medžio skulptūros puošia Babėnų šilą, Gegučių gatvės parkelį. O kai kurios net iškeliavusios į užsienį, kur pristatoma lietuvių medžio drožybos meistrystė.

  • Gaminius sertifikavo 2016 metais.
  • Audriaus darbų rasite tradicinių amatų centro Arnetų name.
  • Mobilusis telefono numeris + 370 616 38 083.

Tradicinių amatų meistrė Jūratė Atkočiūnienė – sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo vilnos vėlimo amato puoselėtoja (veltiniai). Jūratė velti iš vilnos pradėjo šeimoje. Senojo vilnos vėlimo amato pirmuosius žingsnius jai padėjo žengti tėvelis. Jis išmokė tradicinio vilnos vėlimo amato, kuomet ant specialios formos kruopščiai dėliojamas sausas vilnos karšinys. Jis būna apviniojamas net kelis kartus. Tada su adata bei siūlu diksniuojama. Kiekvieno amatininko įgudusi ranka jaučia, kaip plėšti vilną, kaip suimti ir sujungti atskirus vilnos gabalus. O jau sudiksniuotas vilnos audinys šlapinamas karšto vandens ir ūkiško muilo mišiniu. Taip jautriose Jūratės rankose gimsta šilti veltiniai. Gaminiams meistrė renkasi tik Lietuvoje užaugintų avių vilną, kurios natūralumą pabrėžia įvairus koloritas – šviesiai pilka, gelsva, ruda ar juoda spalvos. Pasak Jūratės, „net ir kandis žino, kas yra natūralu, šilta ir sveika vilna“. Jaukios šlepetės bei veltiniai su senoviniais baltiškais simboliais ar Zodiako ženklais parodo Jūratės kūrybiškumą.

  • Gaminius sertifikavo 2015 metais.
  • Darbų užsisakyti galite tradicinių amatų centro Arnetų name.
  • Mobilusis telefono numeris + 370 688 58 588.

Bitininkas Erikas Augustinavičius – sertifikuotų tautinio paveldo produktų gamintojas (midus). Erikas gardaus medumi kvepiančio gėrimo gaminimo tradicijas perėmė iš savo giminės. Gėrimą, kurį senovėje gerdavo įvairių švenčių ir apeigų metu, jau gamino Eriko mama. O senelis – alų su medumi. Taip skaičiuojama jau trečia bitininkų karta, puoselėjanti bityną, kuriame dūzgia daugiau kaip 200 darbščių bičių avilių. Erikas – įsikūręs Kėdainių rajone, jaukiame Plinkaigalio kaime, ant Šušvės upės kranto, šalia istorinio Plinkaigalio piliakalnio ir paslaptis menančio geležies amžiaus kapinyno. Istorinė vieta lėmė, kad Erikas įkūrė medaus gėrimo daryklą, kurioje gaminamas aukštos kokybės ir ekologiškas, laiko patikrintas gėrimas. Medaus gėrimas brandinams ne mažiau kaip 1 metus, kitiems prireikia daugiau laiko – 3 metų, per kuriuos dar labiau atsiskleidžia gėrimo skoniai, išryškėja charakteris. Šiandien sėkmingai sukurtas Eriko prekės ženklas „Šušvės midus“ pristato šeimos paslaptis išsaugojusius medaus gėrimus – „Kunigaikštis“, „Tradicinis“, „Vaisinis“, „Jūratė“. „Midų naudoja virtuvės šefai – kaip mėsos marinatą. Patiekalams suteikia pikantiškumo ir lengvo medaus poskonio“, – medaus gėrimo pritaikymo būdu pasidalina Erikas. O smaližiai gali paragauti rankų darbo saldainių, kuriuose dar labiau atsiskleidžia medaus subtilybės.

  • Gaminius sertifikavo 2015 metais.
  • Didžiausią produkcijos pasirinkimą rasite Piliakalnio g. 18, Plinkaigalio k. Kėdainių r.
  • Kėdainiuose – krautuvėlėse „Ragauk“ ir „Gurkė.
  • Mobilusis telefono numeris + 370 686 37 987.

Krakiškė Lilija Usevičienė – sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė (lietinės ir lipdytinės žvakės). Lilija žvakes lieja net daugiau kaip 100 progų – nuo šv. Kalėdų iki Velykų. Nėra tokios šventės, progos, kuri neapsieitų be vilties, šilumos ir dvasingumo simbolio. Jau vaikystėje mažą mergaitę labai traukdavo imtis šio amato. Dėdei, kuris buvo zakristijonas, padėdavo lieti žvakes bažnyčiai. Taip Lilija nuo pat pirmųjų žingsnių sekė šį sudėtingą žvakių liejimo procesą. Lilijos šeima – bitininkai. Moteris vašką naudoja iš savo bičių avilių, kurių laiko net 50. Žvakes lieja tik iš natūralių medžiagų. „Metų laikai man padiktuoja temą ir simbolius. Tas nuo vaikystės įstrigęs medaus kvapas“, – apie įkvėpimą kalba moteris. Liliją nuo pat vaikystės žadinantis vaizduotę žvakių liejimo procesas sudomino sūnų ir dukrą. O anūkai seka močiutės pėdomis ir lieja pirmąsias žvakes.

  • Gaminius sertifikavo 2015 metais.
  • Mobilusis telefono numeris + 370 618 33 268.

Mindaugas Mažalis – sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senojo puodininkystės amato puoselėtojas (dubenys, puodai, puodeliai, puodynės). Mindaugo rankose gimsta senąsias tradicijas išsaugoję dubenys, puodai, puodeliai ir puodynės. Jis  keramika užsiima jau daugiau kaip 10 metų. Vilniaus dailės akademijoje baigė keramikos studijas. O šiuo metu keramikos paslapčių moko Kėdainių dailės mokykloje, kur veda vaikų ir suaugusių keramikos užsiėmimus. Daugiausiai Mindaugas į rankas ima patvarų lietuvišką raudonąjį molį, iš kurio ir žiedžia puodus. „Nėra geresnės medžiagos už tikrą lietuvišką molį“, – sako Mindaugas. Grubi faktūra perteikia archaiškumą, kuomet net neprireikia papildomai glazuruoti keramikos. Mindaugas sertifikavo senovinės keramikos, kuomet naudojamas raudono molio ir grūsto granito mišinys, dirbinius.

Tradicinių amatų meistrė Loreta Steponavičienė – sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, vytinių ir pintinių juostų audimo amatų puoselėtoja (vytinės, pintinės juostos). „Tikiu, kad į vytinę tradicinę lietuvių juostą galima sudėti žmogui įvairiausius palinkėjimus – viltį, laimę, stiprybę ir džiaugsmą“, – apie juostos simboliką kalba Loreta. Tradicinių amatų meistrė iš vaikystės prisimena puikiai išaustus šeimos kilimus. Jau nuo 5 metų su vašeliu nerdavo trikampėlius ir apskritimus. Paslapčia žaisdavo su siūlais, kuriuos pačiupdavo nuo krikšto mamos staklių jai nematant. Šiandien Loretai svarbu, kuo daugiau prisidėti prie senųjuų amatų, ir kitiems parodyti, kokią didelę reikšmę turi tautinė juosta mums – kaip istorijos ir identiteto simbolis. Loreta tikisi, kad vytinių ir pintinių juostų paslaptis galės perduoti dukrai. Šiuo metu amatų meistrė Arnetų name vytinių ir pintinių juostų meno moko 12 vaikų.

  • Gaminius sertifikavo 2015–2016 metais.
  • Darbų rasite tradicinių amatų centro Arnetų name.
  • Mobilusis telefono numeris + 370 652 41 707.

Tradicinių amatų meistrė Birutė Šinkūnienė, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senųjų amatų vytelių pynimo ir margučių marginimo puoselėtojai (pintinės, pintinės su antvožu, vašku marginti margučiai). Marginimas vašku – tai užburiantis procesas, nes niekada nežinai, koks bus galutinis rezultatas. Tai darbas, reikalaujantis atidumo ir didelės kantrybės. O šio amato Birutę vaikystėje išmokė mama. Parodė, kaip marginti senąja vaško marginimo technika. Pasak Birutės, kiekvienas kiaušinis ir jo subtilūs raštai – gyvybės medis, saulė ir mėnulis – perteikia senąsias tradicijas, kurios tęsiamos šeimoje per kiekvienas Velykas. Birutė taip pat vytelių pynimo mokėsi iš savo senelio. Mikliuose pirštuose gimsta talpūs krepšiai. Tautodailininkė laisvalaikiu mėgsta iš vytelių kurti įspūdingas sienines kompozicijas ir įvairiausias gėles. Birutei pynimas – tarsi kūryba, per kurią siekia tobulėti. Dalyvaudama parodose meistrė nuolat sukuria kažką naujo. „Nustebsite, bet man įkvėpimas ateina visiškai netikėtai – dirbant“, –  didžiausias Birutei įkvėpimas – tai gamtos subtilybės.

  • Gaminius sertifikavo 2015 metais.
  • Mobilusis telefono numeris +370 671 25 453.

Lina Šakočiūtė-Kurauskienė – sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo kepimo amato puoselėtoja (šakočių kepimas). Linos krosnyje gimsta kvapnūs ir minkšti, gardūs ir burnoje tirpstantys, tikri stalo karaliai – šakočiai. Moteris tradicinių šakočių kepimo amatą perėmė iš savo šviesaus atminimo mamos, pirmosios tradicinį kepimo amatą Kėdainiuose sertifikavusios meistrės Nijolės Šakočienės. Lina skanėstus kepa tik pagal mamos receptus ir technologiją, taip išlaiko senąsias tradicijas. Naudoja natūralius, kruopščiai atrinktus produktus. Šakočius kepa atviroje krosnyje ant beržinių malkų – tam prireikia net 3 valandų. Linos šakočiai išsiskiria ilgais spygliais ir minkšta tekstūra. Kaip tradicinio amato meistrė sako, „šakotis myli šilumą“. O kiekvienas Linos šakotis iškepamas su begaliniu dėmesiu ir kruopštumu. Puikiai dera su tradicine kvapnia gilių kava, kuri, beje, taip pat Linos rinkta Kėdainių krašto apylinkėse ir kruopščiai sumalta.

  • Gaminius sertifikavo 2012 metais.
  • „Facebook“ puslapis „Nijolės Šakočienės Šakotis“.
  • Mobilusis telefono numeris + 370 609 66 822.

Duona nuo seniausių laikų buvo ne tik žmogaus kasdienis maistas, bet taip pat ir stiprybės, ištikimybės bei nuolankumo simbolis. Motinos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos gabalėlį, tikėdamos, kad taip apsaugos sūnų nuo nelaimių. O pagal lietuvių papročius kiekvienas šviežiai kepamos duonos kepalas buvo pažymimas kryžiaus ženklu. Jaunasis tradicinio amato puoselėtojas Aivaras Stankevičius – sertifikuotų tautinio paveldo produktų gamintojas (kvietiniai ragaišiai, mieliniai pyragai, paprasta rauginta duona). Aivaras duonos kepimo paslaptis perėmė iš savo mylimos močiutės. Nuo mažų dienų stebėjo  vaiko akimis sudėtingą duonos kepimo procesą – kaip paruošti duonos raugą, kaip skaniai iškepti duoną. „Šeimoje man duona nėra tik maisto produktas, tai tradicijų tąsa, kai prie stalo visa mūsų šeima susėdusi laužia duonos riekę ir ja dalinasi“, – apie susiformavusią tradiciją ir duonos reikšmę kalba Aivaras. Tradiciškai duonos kepimas – moteriškas amatas, kurį šeimininkės perduodavo savo dukroms ar marčioms. Šiandien jaunasis tradicinio amato puoselėtojas sėkmingai sertifikavo gardų ragaišį su kmynais, mielinį pyragą ir mūsų visų lietuvių pamėgtą ruginę duoną, toliau plėtoja kadaise senelės pradėtą duonos kepimo tradiciją ir vadovauja įkurtai bendrovei „Duona gurmanams“.

  • Gaminius sertifikavo 2011 metais.
  • Mobilusis telefono numeris +370 630 10 894.

Tradicinių amatų meistrė Milda Petraitienė – sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo audimo amato puoselėtoja (lovatiesių, rankšluosčių, staltiesių audiniai). Milda nuo pat vaikystė domėjosi audinio subtilybėmis ir paslaptimis, kuriomis dalinosi mama ir močiutė. Nuo 5 metų pradėjo megzti. Šiandien moters namuose audimo staklėms skirtas net atskiras kambarys. Prie jų sėda visa Mildos šeimyna. Audimas – itin kruopštumo ir atidumo reikalaujantis darbas, jis vėliau patraukė Mildą. Būtina ne tik išmanyti technikas, bet ir tęsti iš šeimos perimtas raštų tradicijas. Mildos mama ausdavo ir lovatieses, ir staltieses, ir rankšluosčius. Didelį dėmesį Milda skiria audinių raštams, kuriais nuolat domisi. Meistrė aiškinasi savo regiono audinių raštus, stilistiką ir simbolius. Per audinį kuria istorijas kitoms – ateities – kartoms. „Mano didelis noras, kad prie audimo staklių prisiliestų visi – ir dideli, ir maži. Patys pajaustų audinį, pažintų senuosius raštus“, – mintimis dalinasi Milda.

  • Gaminius sertifikavo 2010 metais.
  • Darbų galima įsigyti tradicinių amatų centro Arnetų name.
  • Mobilusis telefono numeris +370 610 76 472.

Lietuvoje iš viso įkurta tradicinį lietuvių amatą pristatančių net 20 centrų, o tautinio paveldo produktus yra sertifikavę beveik 850 juos gaminančių amatininkų. Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius paskelbė tautodailės metais.

Atgal  Atgal  
Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai

Prisijungti galite čia

 
   
   
     
           
© Kėdainių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas, naudojama SmartWeb sistema