Spausdinti
Logotipai Versija neįgaliesiems
eng
Kėdainių r. savivaldybės administracija
Biudžetinė įstaiga
J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Juridinių asmenų registras
Kodas 188768545
Tel. (8 347) 69 550, Faks. (8 347) 61 125
E.p. administracija@kedainiai.lt

Teisės aktų paieška
Viešojo administravimo kokybės politika
Elektroninės paslaugos
Strateginis veiklos planas
Kėdainių miesto bendrasis planas 2010-2020 metams
E. Žemėlapis
Tarybos posėdžių transliacija

Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
28293031010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293001
Rugsėjis
    2017     
Kėdainių pradžia

Kada į Kėdainių kraštą atkeliavo pirmieji gyventojai, nežinoma, nes iki šiol nėra tyrinėtos akmens amžiaus stovyklavietės ir gyvenvietės. Kad jų būta, liudija pavieniai ir dažniausiai atsitiktinai aptinkami akmens amžiaus dirbiniai: šlifuoti akmens kirvukai, įvairūs apdirbto titnago ir kaulo įrankiai. Visi jie – iš vėlyvojo akmens amžiaus, arba neolito, kuris Lietuvoje prasidėjo V tūkst. pr. Kristų ir baigėsi II tūkst. pr. Kristų. 

Pirmieji Kėdainių krašto vietoves XIV a. viduryje paminėjo vokiečių kronikininkai. Aprašydami Vokiečių ordino riterių žygius į Nevėžio lygumą, jie 1362 m. paminėjo Šėtą, 1364 m. Labūnavą, 1371 m. Kujėnus, Šlapaberžę, Kalnaberžę, Apytalaukį, Aristavą, 1372 m. Dotnuvą, Beržus, Ramėnus, Miegėnus, Babėnus, Karūnavą, Pėdžius, Kaplius, Normainius.

 

 

 

 

 

 




Vietovę, siejamą su Kėdainiais, 1372 m. paminėjo „Livonijos kronikos“ autorius Hermanas Vartbergė. Jis ją pavadino „terra Gaydine“ (liet.-Gaydines žeme, suprask kaimu). Legenda byloja, esą Kėdainių pavadinimas kilęs nuo turtingo pirklio Keidangeno vardo. Pirklys į Nevėžio lygumą atvyko iš Kuršo, surado gražią vietą prie keturių upių ir įkūrė nedidelį kaimą. Kaimo šiauriame pakraštyje augo šventoji giria, o joje buvo pagonių šventykla. Šventyklą 1403 m. kryžiuočiai sunaikino, šventąją giria iškirto ir pastatė mūrinę gotikinę Šv. Jurgio bažnyčią.

Archeologiniai kasinėjimai liudija, kad Kėdainiai išaugo iš nedidelio žemdirbių, gyvulių augintojų ir žvejų kaimo, kuris XIV a. pradžioje įsikūrė dešiniajame Nevėžio krante, toje vietoje, kur dabar   plyti Didžiosios Rinkos aikštė. Kaimas buvo apie 4 ha dydžio ir tikriausiai niekuo neišsiskyrė iš kitų, vokiečių kronikose paminėtų Nevėžio lygumos kaimų.

Kėdainiai XV a. – privatus miestas

Hansos pirkliai Kėdainiuose

Kėdainiai XVI a.  reformacijos židinys

Kėdainiai XVII a.  aukso amžius

Įvairiatautis ir daugiakonfesinis miestas

Miesto valdymas

Švietimas ir lietuvių kalbos puoselėjimas

Aukso amžiaus pabaiga
 
Kėdainiai XVIII a.  savivaldos netekimas

Kėdainiai XIX a.  provincijos miestelis

Kėdainiai XX a. I pusėje  apskrities centras

Švietimas ir kultūra

Kėdainiai sovietinės ir nacių okupacijų metais

Paskutinis atnaujinimas: 2017-04-20 13:21:51
 
 
       
           
Iš viso apsilankė: 12097335
Šiandien apsilankė: 317
Dabar naršo: 40
© Kėdainių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas, naudojama SmartWeb sistema